
Plungiškė Lina Ruibienė „Žemaičio“ skaitytojams – gerai žinoma, be jos straipsnių, įdomių pasakojimų apie žmones neišeina nė vienas mūsų laikraščio numeris. O šiandien kviečiame susipažinti su pačia šių straipsnių autore, tiksliau – su jos sukaupta įspūdinga kalėdinių megztinių kolekcija. Linos šventiniais aprėdais visa redakcija džiaugiasi nuo pat gruodžio 1-osios, mat kasdien į darbą ji ateina su vis kitu kalėdiniu megztiniu ir žada šią akciją tęsti iki pat Naujųjų.
Trijų dukryčių mama ir žurnalistė L. Ruibienė – ne tik užkietėjusi keliautoja ir didelė knygų mėgėja (nuotaikingas jos kelionių bei knygų apžvalgas galite rasti instagrame, paskyroje „Tyrinėju pasaulį“). Kasdienybės rutinai paįvairinti moteris neretai sugalvoja įvairių atrakcijų, viena tokių – dar praėjusiais metais jos sumanyta kalėdinių megztinių akcija.
Šios akcijos esmė paprasta – nuo gruodžio pirmosios iki pat Kalėdų kas rytą puoštis kalėdiniu megztiniu, šio savo užsibrėžto tikslo nemesti nei darbo dienomis, nei savaitgaliais, nesvarbu, saulė už lango šviečia ar lietus lyja. Dar viena taisyklė – kasdien iš spintos traukti vis kitą megztinį ir niekada antrą kartą nesivilkti to pačio.
Pernai sėkmingai įgyvendinusi šį savo sumanymą, šiemet Lina nutarė dar aukščiau iškelti kartelę ir akciją tęsti iki pat Naujųjų.
Sumanymas tikrai gražus ir originalus, tik kiekvienam, apie jį išgirdusiam, natūralu, kyla ne vienas klausimas – tai kiek gi tokių megztinių plungiškė yra sukaupusi, kiek pinigų jiems išleidusi ir kur juos visus sutalpina. Galų gale – kokia gi tokios akcijos esmė?
„Šiuo metu jau turiu 26 kalėdinius megztinius, kad ištempčiau iki Naujųjų reikės įsigyti dar kelis. Žadu nenuleisti rankų, kol rasiu kažką tinkamo, nes turiu išsikėlusi sau taisyklę nepirkti naujų megztinių. Visi, kuriuos turiu, rasti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Esu didelė vintažinių rūbų ir visokių kitokių dalykų, kurie dvelkia senove, gerbėja, be to, man nesvetimos tvarumo idėjos, todėl prieš bet ką įsigydama gerai permąstau, ar man tikrai to daikto reikia, ar jį pirkdama neskatinu vartojimo ir neteršiu gamtos. Taip, kalėdinio megztinio bet kada neužsivilksi, tai proginis drabužis, bet kaupiu šią kolekciją su mintimi, kad puošiuos daugybę metų kiekvieną gruodžio mėnesį. O ateity, kas žino, galbūt mano dukrytės perims šią kolekciją ir ja džiaugsis, nes antros tokios niekas tikrai neturi.“
Kas domisi, žino, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti tikrų perliukų. Tiesa, apsipirkimas čia prilygsta medžioklei – prireikia nemažai laiko ir dar daugiau kantrybės ieškant kažko tinkamo. Lina šį meną yra neblogai įvaldžiusi, nepraleidžia progos apsilankyti net tik Plungės, bet ir aplinkinių miestų dėvėtų rūbų parduotuvėse. Jose rastais kalėdiniais megztiniais dabar kasdien ir puošiasi.
Vieną megztinį, pirktą taip pat iš antrų rankų, jai iš Norvegijos dovanų parvežė sutuoktinis. O ar šia idėja neužsikrėtė jos dukrytės? „Dukros irgi turi po kelis tokius megztinius, tačiau labiau mėgsta rytais padėti man išsirinkti, kokį tą dieną rengtis“, – pasakojo Lina.



Kas dieną – vis su kitu megztiniu
Reikia pasakyti, kad ši užduotis – ne iš lengvųjų, nes pamačius jos kolekciją akys ima raibti nuo spalvų ir raštų. Niekada nė nepagalvotum, kad kam nors šautų į galvą tokį drabužį puošti avokadų, flamingų ar į mėnulį kaukiančių vilkų aplikacijomis, bet plungiškės kolekcijoje yra ir tokių.
O paklausta, kaip jai apskritai šovė mintis pradėti rinkti kalėdinių megztinių kolekciją, plungiškė prisipažino Kalėdoms dar nuo vaikystės jaučianti ypatingus sentimentus. Nuo pat mažų dienų šeimoje tai būdavo išskirtinė šventė, kuriai pradėdavo ruoštis anksti. Moteris sakė norėjusi ne tik tęsti iš tėvų namų atsineštas tradicijas, bet ir sukurti naujų, taip gimė sumanymas nuo pat gruodžio pradžios pradėti puoštis kalėdiniais megztiniais.
Beje, pašnekovė kolekcionuoja ne tik juos. Turi sukaupusi ir nemažai puodelių. Visiems išeksponuoti namie jau seniai trūksta vietos, todėl puodeliai saugomi supakuoti į dėžes rūsyje, o į dienos šviesą ištraukiami ir garbingoje lentynoje virtuvėje pakabinami tik tie, kurie tinka pagal sezoną ar artėjančią šventę. Žinoma, dabar Ruibių virtuvėje puikuojasi kalėdinių puodelių rinkinys.
Namuose šventinę nuotaiką kuria ir dar gruodžio pradžioje papuošta eglutė, kasnakt eibes krečiantys dabar vaikų labai mėgiami neklaužados elfai ir iš spintos vienas po kito traukiami šventiniai apdarai, kuriais pasipuošusi Lina tampa tikra artėjančių Kalėdų ambasadore.

Parašykite komentarą