Gintarės BIRŠKIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Turbūt nesumeluosiu sakydama, kad kiekvienas iš mūsų namuose, biure ar kitoje erdvėje trokšta susikurti jaukią ir širdžiai mielą aplinką. Iki pilnos laimės kartais reikia vos vieno kito akcento: spalvingos gėlių puokštės, aromatingų smilkalų, skoningos dekoracijos arba vakare jaukiai plazdenančios žvakės liepsnelės. Plungiškė Gintarė Birškienė, prekinio ženklo „GB jaukumas“ įkūrėja, galėtų būti tituluojama kaip stilingiausia ir estetiškiausia žvakių ir namų kvapų kūrėja. Maža to, jos pačios asmenybė pulsuoja ramybe bei harmonija.

Norvegijos grožis nublanko prieš tėvynės ilgesį
Prisimindama savo kelią verslo link, G. Birškienė pasakojo, kad baigusi vidurinę mokyklą išvyko į Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją krimsti vadybos ir finansų studijų. „Studijavau tik tam, kad baigčiau mokslus, nes iškart supratau, kad tai ne mano sritis“, – sako ji.

Trejus metus trukusios studijos buvo lemtingos ir dovanojo pažintį su jai į akį kritusiu vaikinu. Įdomi detalė ta, kad jis – taip pat plungiškis, kaip ir Gintarė, mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje, tačiau anuomet jie taip ir neišdrįso užkalbinti vienas kito. Bet sutikusi Vytautą Klaipėdoje Gintarė pati ėmėsi iniciatyvos, pirmoji užkalbino jį, ir netrukus graži draugystė peraugo į santuoką.

Po studijų moteris ilgai nesvarsčiusi paskui vyrą, buvusį profesionalų futbolininką, dirbti ir gyventi išvyko į Norvegiją. „Kaip ironiška – aš nevalgau žuvies, o Norvegijoje įsidarbinau būtent žuvies fabrike. Keturis metus praleidau šioje gražioje šalyje, o vėliau į mūsų šeimą pasibeldė ypatingas ir labai lauktas momentas – sūnelio gimimas“, – pasakojo plungiškė.

Gintarės BIRŠKIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Dabar sutuoktiniai augina du sūnus: pirmoką Adą ir ketverių Beną. Prieš aštuonerius metus Gintarė grįžo gyventi į gimtąją Plungę, o nesenai tą padarė ir Vytautas. Moteris tikina, kad tai buvo pats geriausias sprendimas jų gyvenime, nes gyvenant svečioje šalyje tėvynės, namų ir pačių artimiausių šeimos narių, draugų ilgesys buvo nenugalimas.

Draugės spyris į užpakalį pralaužė ledus
Nuo mažų dienų Gintarė įsivaizdavo dirbančią save tik meno srityje. Pradinėje klasėje savarankiškai užsiregistravo į meno mokyklą, į Choreografijos skyrių, uoliai lankė repeticijas ir rimtai mąstė apie galimybes ateityje tapti šokėja, bet metams bėgant pritrūko motyvacijos. Vėliau atrado naują pomėgį – žvakių gamybą, kuri lyg sūkurys įtraukė ir nebepaleido.

Susilaukusi pagranduko Beno plungiškė ėmė svarstyti, o kodėl savo pomėgio nepaversti darbu ir pragyvenimo šaltiniu.

„Man nėra nieko jaukiau ir maloniau, kaip susitvarkius namus, į puodelį įsipylus karštos kavos, prisėsti ir ramiai pabūti žvakių šviesoje. Taip jauku ir gera pabūti su savimi, pasvajoti, atsipalaiduoti. Juokas juokais, bet namuose turiu susikūrusi tarsi kokį altorių iš žvakių, kurių man niekada nebus per daug, jos suteikia ne tik harmoniją, bet ir estetišką vaizdą. Aš net į Norvegiją veždavausi žvakių, kurios primindavo namus ir artimuosius.“

2021 metais Gintarė nutarė pirmą kartą pabandyti pati pasigaminti sojų vaško žvakių, įsigijo įvadinius mokymosi kursus internete ir pradėjo gilintis į gaminimo technologiją. Pirmieji darbai buvo skirti artimiesiems artėjančių Kalėdų proga. Matydami Gintarės besiskleidžiantį talentą, ir draugai ėmė prašyti pagaminti originalių, išskirtinio braižo žvakių.

Po metų Gintarės draugė Aurika, kuri taip pat yra smulkioji verslininkė ir siuva rūbus vaikams, užsukusi į svečius slapta nufotografavo jos gamybos žvakes ir įkėlė į savo socialinius tinklus. Nes pati Gintarė iki tol taip ir neišdrįso apie savo pomėgį prabilti viešai.

„Kai kitą dieną viena po kitos ėmė plaukti žinutės su užsakymais pagaminti žvakių, pasimečiau. Esu labai savikritiškas žmogus, pati turbūt niekada nebūčiau išdrįsusi išeiti iš komforto zonos ir išlįsti į dienos šviesą. Man buvo šokas, apsipyliau ašaromis. Iš džiaugsmo, žinoma“, – prisiminė Gintarė.

Vaikystės dienos pas babytę Aldoną
Prekinio ženklo „GB jaukumas“ įkūrėja sako, kad dauguma žmonių įsivaizduoja – jeigu esi pats sau direktorius, gali daryti ką tik nori ir dirbti, kiek nori. Moteris skuba paneigti tokį požiūrį.

Gintarės BIRŠKIENĖS asmeninio albumo nuotr.

„Mano vyras kartais pajuokauja, kad aš dirbu gerokai daugiau nei jis ir neturiu poilsio dienų. Ypatingai prieš didžiąsias metų šventes, kai tenka ir miegą paaukoti, kad tik spėčiau visus užsakymus paruošti. Bet skųstis negaliu, myliu savo darbą iš visos širdies.“

Pašnekovė neslėpė, kad kasdien širdyje nešiojasi didžiulį dėkingumą už kiekvieną naujai išaušusi rytą, ją supančius mylinčius žmones, šeimą, produktyvų darbą ir mėgiamas veiklas. Gintarė – dažnas svečias prie Anapilin iškeliavusios babytės kapo ir prie Plungės lurdo, pasak jos, čia sukalbėta malda pripildo širdį ramybės.

„Aš nelankiau darželio, augau pas savo mylimą babytę Aldoną, kuri man buvo tarsi antra mama. Ji man buvo visas pasaulis ir

be galo ilgiuosi to ryšio, kokį mudvi turėjom sukūrusios. Ji pirmoji man leido stotis prie puodų, vasarą kiekvieną dieną eidavome į sodą, lankydavome kapines. Jos šiltuma, mokėjimas užjausti, apkabinti išliks mano širdyje ir atmintyje visą gyvenimą“, – jautriai kalbėjo Gintarė.

Maudynės lediniame vandenyje
Pokalbio metu moteris ne kartą paminėjo esanti labai jautri ir sunkiai išeinanti iš savo komfortos zonos. O praėjusių metų rudenį pati save kaip reikiant nustebino, kada draugės Viktorijos įkalbinta nutarė išbandyti avantiūrą – kasdienes maudynes šaltame vandenyje bet kokiomis oro sąlygomis. Gintarė juokėsi: jeigu kas prieš metus būtų pasakęs, kad ji maudysis vidury žiemos – būtų tikrai pirštą ties smilkiniu pasukiojusi ir skaniai pasijuokusi.

„Kai matydavau, kaip draugė lipa į ledinį vandenį, sakydavau, kad jau aš tai jau tikrai niekada šito nedarysiu, galiu tik palaikyti kompaniją, stovėdama ant kranto. Net vasaros metu aš sukndusi dantis į vandenį lipu, ką jau kalbėti apie žiemą. Bet vieną dieną apsirengiau maudymosi kostiumėlį ir draugei pasakiau, kad o gal vis tik surizikuosiu ir išbandysiu. Pirmas jausmas buvo įdomus – užtraukė žadą. Ir visą dieną buvau tokia energinga, kad nebežinojau, kaip sustoti“, – juokėsi pašnekovė.

Šiuo metu plungiškė dirba ties naujų – kietųjų – žvakių gamyba, labai džiaugiasi turėdama didžiulį palaikymą ir gausėjantį klientų ratą. O skaitytojams nori priminti keletą pagrindinių taisyklių, kaip tinkamai reikia deginti žvakes. Prieš uždegdami visada ketvirtadaliu sutrumpinkite dagtį, palikite pakankamai laiko, kad vaškas visiškai ištirptų iki kraštų, nedeginkite ilgiau nei 4 valandas ir, svarbiausia, nepalikite degančios žvakės be priežiūros.