Skriejantį laiką įprasmina darbais

2025 m. sausio 12 d.

Žurnalistė

Ramunė Farengorstienė – veikli ir kūrybinga moteris

Ramunė Farengorstienė – panevėžietė draudimo specialistė, dviejų vaikų mama, tortų kepėja ir rankdarbių prekinio ženklo „Mamos krautuvėlė“ įkūrėja. Pamilusi žemaitį, moteris nė akimirkos nedvejojusi persikėlė gyventi į Plungę ir dabar mokosi perprasti žemaičių tarmę bei temperamentą.

Meilės emigrantė
Pašnekovę prieš ketverius metus iš Panevėžio į Plungę atviliojo širdies draugas Rimas. Moteris pasakojo, kad pirmosiomis dienomis, įsikūrusi mūsų mieste, išėjusi į miestą, parduotuvę ar į grožio saloną su vietiniais ne visada susikalbėdavo. Išgirdusi garsius ir išraiškingus plungiškių pokalbius manė, kad jie pykstasi, bet netrukus įžvelgė esminį žemaičių privalumą – jie tokie geri, kad nors prie širdies dėk.

**Visa šeima turi bendrą pomėgį – keliauti**

„Mes šeimoje kalbame bendrine kalba. Dėl to bendraujant su Rimu jokių problemų nekilo, bet tik persikėlus gyventi į Plungę supratau, kad susikalbėti su vietiniais bus keblu. Pamenu, kai reikėjo tvarkyti daugiabučio namo bendrijos dokumentus, nesupratau nė vieno namo bendrijos pirmininko žodžio. Teko kviesti jo žmoną į pagalbą, kad išverstų“, – juokėsi pašnekovė.

Ramunės vyresniajai dukrai Aivaretai – 12 metų, mergaitė gimė ir užaugo Aukštaitijoje, o dabar Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje lanko šeštą klasę. Yra aktyvi mergaitė, todėl klasės draugų buvo išrinkta seniūne, lanko kovos menų užsiėmimus. Mama sakė pastebinti, kad Aivareta pradeda žemaičiuoti – mergaitei ši tarmė labai graži, todėl ji svajoja vieną dieną išmokti kalbėti žemaitiškai.

Apsigyvenusi Plungėje, moteris netrukus pastebėjo ir miestų skirtumus: nors Panevėžys yra gerokai didesnis, bet Plungėje kultūrinis gyvenimas tiesiog verda. Čia gausu įvairių renginių, koncertų, edukacijų, spektaklių ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, didžioji dalis jų – nemokami. Stebina ir plati įvairių būrelių vaikams pasiūla. Šeimai patiko ir naujasis Plungės baseinas, tik Ramunė sakė pasigendanti kino salės ir stebisi – negi plungiškiams tokios pramogos nereikia?!

Gausybė darbų, tik spėk suktis
R. Farengorstienė jau 10 metų dirba „Ergo“ draudimo specialistė Panevėžio skyriuje. Prieš kelerius metus, prasidėjus koronaviruso protrūkiui, išėjo dirbti nuotoliniu būdu ir taip dirba iki šiol. Per tą laiką spėjo sukaupti ne tik nemažą žinių bagažą, bet ir nuolatinių klientų ratą. Gal dėl to, kad jos charakterio savybės ir būdo bruožai įpareigoja į darbą pasinerti maksimaliai. Būna, kad į klientų skambučius tenka atsiliepti net ir naktį. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu rankose sūpuoja pagranduką sūnų Joną.

„Jeigu imuosi darbo, tai padarau visu šimtu procentų. Esu labai žingeidi, domiuosi savo profesine sritimi, tobulinuosi seminaruose. Jaučiu atsakomybę ir norą padėti, todėl stengiuosi su klientais sukurti tvirtą ryšį, pelnyti jų pasitikėjimą“, – sako moteris. Ir priduria, kad šios taisyklės liečia ne tik profesinę sritį – kad ir kokios veiklos besiimtų, stengiasi viską padaryti maksimaliai gerai. Šie būdo bruožai pravertė ir visa galva pasinėrus į naują sritį.

Vaikystėje Ramunė akies krašteliu stebėdavo, kaip močiutė ar teta, į rankas paėmusios virbalus, mikliai numegzdavo kojines, šaliką ar net megztinį. Galiausiai ir pati pradėjo siuvinėti kryželiu, nerti vąšeliu, vėliau nusipirko įvairių knygų ir pradėjo mokytis megzti. Sulaukusi paauglystės jau stebino aplinkinius pačios įvairiais raštais ir skirtingomis technikomis megztomis kojinėmis.

Maždaug prieš metus dukra Aivareta užsiminė, kad norėtų išmokti nerti žaisliukus. Ramunė supirko visas reikiamas priemones, o kad galėtų paaiškinti dukrai, ką ir kaip daryti, visų pirma turėjo pati išmokti.

„Dukra vos pabandžiusi pamatė, kad per sunku ir kad trūksta kantrybės, o aš netikėtai užsikabinau ir nebegaliu sustoti. Nejučia vienas po kito pasipylė užsakymai, dalį gaminių siunčiu klientams į užsienio šalis. Ankščiau turėdavome galimybę atostogauti Švedijoje, tai švedai, pamatę mano nertus žaislus, net aikčiodavo iš nuostabos, o aš susirinkdavau užsakymų pusmečiui į priekį“, – pasakojo Ramunė.

**Ramunė sakė jau senai pametusi skaičių, kiek darbų yra sukūrusi ir kiek jų iškeliavę po visą pasaulį**

Dabar moteris kartu su dukra dažnai keliauja į skirtinguose Lietuvos miestuose vykstančias šventes, dalyvauja mugėse, kur pardavinėja savo kurtus gaminius, ir vis drąsiau pasvajoja ateity atidaryti savo rankdarbių parduotuvę. Ar pasiseks – parodys tik laikas.

Į daržą – kaip į sanatoriją
Užaugusi kaime, sėdėti be darbo Ramunė nemoka – jai gaila tuščiai švaistomo laiko. Lygiai taip pat atsidavęs darbui ir jos gyvenimo draugas Rimas. Kol šis meistrauja lentynas jos ir Aivaretos knygų kolekcijoms, Ramunė tuo metu neria žaislus ar mezga kojines, gamina pietus ar kepa tortus. Konditerija – dar vienas darbščios moters hobis. Kepti pyragus ir tortus taip pat išmoko savarankiškai, šiais gardėsiais neretai palepina šeimos narius ar į svečius užsukusius draugus.

Besiklausant, kiek veiklos turi ši moteris, nori nenori imi stebėtis. O išgirdus, kad radusi laisvą pusdienį Ramunė su džiaugsmu važiuoja į šeimos kolektyvinį sodą, net ir antakiai pakyla.

„Daržas ir sodas man yra tarsi sanatorija, kapstydamasi po žemę pailsinu galvą, atitrūkstu nuo rūpesčių, o kartu ir skanių gėrybių užsiauginu. Sezono metu šiltnamyje ne tik pomidorai, agurkai ar paprikos auga. Mūsų šeima mėgsta įvairovę, bandome auginti ir retesnes daržoves. Na, o rudeniop prasideda dar vienas mano itin mėgiamas užsiėmimas – konservavimas, uogienių virimas, kompotų ir mišrainių darymas. Didžiulis džiaugsmas žiemos metu skanauti pačių užaugintas ir marinuotas daržoves“, – pasakojo Ramunė.