Žymus kanadiečių poetas, kompozitorius ir atlikėjas Leonardas Cohenas, paklaustas žurnalistų, kodėl visa jo kūryba tokia liūdna, pesimistinė, atsakė: „Pesimistai išeina į lauką ir laukia lietaus, o aš tuo metu jau esu šlapias“. Matyt, jis pesimistas iš prigimties. Aš save priskiriu labiau optimistams, todėl sakau: „esu šlapias dėl rinkimų rezultatų“. Tiek ir pakaks apie rinkimus sekmadienį.

Šį kartą pakalbėkime apie stebuklus arba atsitiktinumus, palietusius ir mano šeimą. Dukros šeima Klaipėdoje augino katytę Elfę. Ši dažnai per triaukščio namo stoglangį išsmukdavo pasivaikščioti senamiesčio stogais. Išeidavo, o pagastroliavusi grįždavo, tačiau, matyt, tą naktį siautęs stiprus vėjas ją nubloškė nuo stogo. Katytei pradingus, prasidėjo košmaras.

Pagalbos žinutės feisbuke, plakatai, iškabinti poros kilometrų spinduliu nuo gyvenamos vietos, vakarinės trijų valandų paieškos prie kačių šėryklų, pažįstamų užuojautos… Po neva panašią katytę mačiusių žmonių pranešimų nusidriekdavo nauji paieškų maršrutai, o juos apėjus laukdavo nauji nusivylimai. Pasikeitė tiek dukra, tiek anūkė.

O tada prasidėjo stebuklai. Nors man, matematikui, reikėtų sakyti – atsitiktinumai. Pirmasis stebuklas įvyko, kai po poros savaičių nuo katytės dingimo plungiškis Paulius Pocius, dirbantis Klaipėdoje, gal už poros kilometrų nuo Elfės gyvenamos vietos prie savo automobilio pamatė suvargusį katinėlį. Perkėlė jį ant žolės ir nuėjo savo reikalais, o grįžęs ir vėl išvydęs nelaimėlį suprato, kad reikia jį gelbėti.

Nuo ilgo badavimo išsekusią katytę jis parsivežė namo, į Plungę. Tai jau antras stebuklas. O trečiasis įvyko tada, kai G. Jurkaitytės veterinarinėje gydykloje nupirkęs ėdalo, sužinojo, kad katytė čipuota. Taip nelaimėlė sąžiningo žmogaus buvo pristatyta tiesiai į mano namus. Raudojom abu su žmona, bet teko vėl vežti pas veterinarą: katė nepastovėjo, nevalgė ir negėrė. Atvykusi dukra krito ant kelių ir bučiavo bučiavo pražuvėlę…

Ketvirtas stebuklas: šiandien Klaipėdoje po savaitės gydymo veterinaras pasakė, kad katytė tikriausiai gyvens. Ir kaip nebūti „šlapiu“ optimistu? Didžiausias stebuklas – kad yra tiek daug gerų ir padedančių žmonių.