
Yra tokia patarlė – pirkite ne namą, bet kaimynus. Pasitaiko, kad kaimynas būna geresnis net už giminę, bet ir priešingų atvejų nemažai. Ne vienerius metus kaimynai nesutaria ir Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame 43-ąjame name. Nesutarimai kyla dėl kelių vagų daržo, kurį prie daugiabučio namo įsikūrė Zita.
Kaip pasakojo į redakciją užsukusi moteris, daržą prie namo ji turi jau seniai. Turėjo jį ir kiti kaimynai, tik esą dėl vieno prieš ją neva priešiškai nusiteikusio kaimyno V. J. šie daržų atsisakė. Tad su savo lysvėmis prie namo liko ji viena. Moters tikinimu, daugiau nei pusė namo butų savininkų neprieštarauja tokiam jos užsiėmimui, tačiau V. J. esą nuolat skundžiasi atitinkamoms institucijoms, o ją lanko įvairūs tikrintojai.
Daugiabutis namas renovuotas, sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tik moters tikinimu, su gyventojais niekaip nepasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis. Anot ponios Zitos, valdininkai jai patarė sudaryti sutartį ir tada esą ji galėsianti tokį daržą turėti. Bet vietoje lauktosios žemės nuomos sutarties moteris sulaukė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų vizito, o po jo – ir rašto su įpareigojimu nugriauti šiltnamį ir daržą juosiančią tvorą. Paskutinis terminas iki kada tai turėjo būti padaryta – gegužės 2-oji. Su tuo moteris lyg ir susitaikė – juk prieš vėją nepapūsi, tačiau daržo atsisakyti ji nenorinti.
Jei pažvelgtume keletą metų atgal, tikrai prisimintume, jog mieste ne prie vieno daugiabučio buvo lysvelės, „pridygusių“ šiltnamiukų. Kai kuriose vietose jie sunyko renovuojant daugiabučius, kitur vis dar išlikę. Tačiau, kaip sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus patarėja Regina Krauleidienė, dar iki praėjusių metų gyventojams, turintiems tokius daržus, vieneriems metams buvo suteiktas laikinas naudojimas, t. y. leista nusiimti derlių. O šiuo metu tokių leidimų nebėra. Savivaldybėje laikomasi nuostatos, jog mieste prie daugiabučių namų nebūtų daržų. Tad teisinių šansų išsaugoti daržą poniai Zitai kaip ir nėra. Gal padėtų pasirašyta nuomos sutartis? Pasak R. Krauleidienės, gyventojų vardu nuomos sutartį pasirašytų savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, tačiau ir tokiu atveju, nors kiekvienam butui ir priklausytų gabalėlis žemės, tačiau atskiri matavimai ir konkreti vieta nenumatomi. Ir čia kelias užkirstas.
Susisiekus su „Plungės būsto“ direktoriumi Eugenijumi Palubinsku, jis patvirtino, jog dar 2022 m. gavus skundą, poniai Zitai buvo išsiųstas įpareigojimas panaikinti daržą, buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris, beje, buvo nutrauktas. „Pagal teisės aktus, daržo prie daugiabučio būti negali. Tačiau iš moralinės pusės, jei kaimynai neprieštarautų ir būtų visų sutikimas, mes to daržo gal ir nepastebėtume“, – sakė E. Palubinskas.
Pasidomėjus, kodėl vis dar nepasirašyta sutartis dėl žemės nuomos (tokį klausimą kėlė ir ponia Zita – aut. past.), „Plungės būsto“ vadovas sakė, jog gyventojai atsisakė pasirašyti sutartį, nes tvirtinimai pas notarą, Registrų centre iš jų pareikalautų papildomų pinigų.
Kaip jau minėta, pagrindine savo vargų dėl daržo problema plungiškė įvardijo savo kaimyną V. J., kuris esą ją nuolat skundžia, neleidžia ramiai praeiti ir visiems sako, jog išleis visus pinigus, bet moteriai daržo turėti neleis.
Telefonu kalbintas vyras neneigė, jog prieštarauja daržui, jo žodžiais tariant, po langais. Jis neslėpė ir to, jog prieš kurį laiką ir pats turėjo kelias lysves, bet neva pradėjus skųstis kaimynams, jas panaikino. Kad ir kaip bandėme įtikinti V. J. leisti poniai Zitai turėti bent kelias lysveles, vyras kategoriškai nesutiko. „Yra valstybinės žemės kitapus gatvės, ten kitos moterys turi daržiukus. Tegul ten eina kasa, ravi – ką nori, tą daro, niekas nieko nesakys ir neprieštaraus, o kieme po langais daržo nebus“, – buvo kategoriškas plungiškis. Beje, jo žodžiais tariant, daržams prieštarauja ne jis vienas, tokių esą yra gal 5 ar 6 šeimos.
Konfliktas įsisenėjęs ir išspręsti jo greičiausiai nepavyks. Kaip bežiūrėtume, įstatymas yra tik vienoje iš konfliktuojančiųjų pusių.
Parašykite komentarą