Sauliaus Narkaus nuotr.

Yra to­kia pa­tar­lė – pir­ki­te ne na­mą, bet kai­my­nus. Pa­si­tai­ko, kad kai­my­nas bū­na ge­res­nis net už gi­mi­nę, bet ir prie­šin­gų at­ve­jų ne­ma­žai. Ne vie­ne­rius me­tus kai­my­nai ne­su­ta­ria ir Plun­gė­je, Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­je esan­čia­me 43-ąja­me na­me. Ne­su­ta­ri­mai ky­la dėl ke­lių va­gų dar­žo, ku­rį prie dau­gia­bu­čio na­mo įsi­kū­rė Zi­ta.

Kaip pa­sa­ko­jo į re­dak­ci­ją už­su­ku­si mo­te­ris, dar­žą prie na­mo ji tu­ri jau se­niai. Tu­rė­jo jį ir ki­ti kai­my­nai, tik esą dėl vie­no prieš ją ne­va prie­šiš­kai nu­si­tei­ku­sio kai­my­no V. J. šie dar­žų at­si­sa­kė. Tad su sa­vo lys­vė­mis prie na­mo li­ko ji vie­na. Mo­ters ti­ki­ni­mu, dau­giau nei pu­sė na­mo bu­tų sa­vi­nin­kų ne­prieš­ta­rau­ja to­kiam jos už­siė­mi­mui, ta­čiau V. J. esą nuo­lat skun­džia­si ati­tin­ka­moms ins­ti­tu­ci­joms, o ją lan­ko įvai­rūs tik­rin­to­jai.

Dau­gia­bu­tis na­mas re­no­vuo­tas, skly­po ka­dast­ri­niai ma­ta­vi­mai at­lik­ti, tik mo­ters ti­ki­ni­mu, su gy­ven­to­jais nie­kaip ne­pa­si­ra­šo­ma vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­tis. Anot po­nios Zi­tos, val­di­nin­kai jai pa­ta­rė su­da­ry­ti su­tar­tį ir ta­da esą ji ga­lė­sian­ti to­kį dar­žą tu­rė­ti. Bet vie­to­je lauk­to­sios že­mės nuo­mos su­tar­ties mo­te­ris su­lau­kė Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tų vi­zi­to, o po jo – ir raš­to su įpa­rei­go­ji­mu nu­griau­ti šilt­na­mį ir dar­žą juo­sian­čią tvo­rą. Pas­ku­ti­nis ter­mi­nas iki ka­da tai tu­rėjo bū­ti pa­da­ry­ta – ge­gu­žės 2-oji. Su tuo mo­te­ris lyg ir su­si­tai­kė – juk prieš vė­ją ne­pa­pū­si, ta­čiau dar­žo at­si­sa­ky­ti ji ne­no­rin­ti.

Jei pa­žvelg­tu­me ke­le­tą me­tų at­gal, tik­rai pri­si­min­tu­me, jog mies­te ne prie vie­no dau­gia­bu­čio bu­vo lys­ve­lės, „pri­dy­gu­sių“ šilt­na­miu­kų. Kai ku­rio­se vie­to­se jie su­ny­ko re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius, ki­tur vis dar iš­li­kę. Ta­čiau, kaip sa­kė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tur­to sky­riaus pa­ta­rė­ja Re­gi­na Krau­lei­die­nė, dar iki praė­ju­sių me­tų gy­ven­to­jams, tu­rin­tiems to­kius dar­žus, vie­ne­riems me­tams bu­vo su­teik­tas lai­ki­nas nau­do­ji­mas, t. y. leis­ta nu­siim­ti der­lių. O šiuo me­tu to­kių lei­di­mų ne­bė­ra. Sa­vi­val­dy­bė­je lai­ko­ma­si nuo­sta­tos, jog mies­te prie dau­gia­bu­čių na­mų ne­bū­tų dar­žų. Tad tei­si­nių šan­sų iš­sau­go­ti dar­žą po­niai Zi­tai kaip ir nė­ra. Gal pa­dė­tų pa­si­ra­šy­ta nuo­mos su­tar­tis? Pa­sak R. Krau­lei­die­nės, gy­ven­to­jų var­du nuo­mos su­tar­tį pa­si­ra­šy­tų sa­vi­val­dy­bės įmo­nė „Plun­gės būs­tas“, ta­čiau ir to­kiu at­ve­ju, nors kiek­vie­nam bu­tui ir pri­klau­sy­tų ga­ba­lė­lis že­mės, ta­čiau at­ski­ri ma­ta­vi­mai ir konk­re­ti vie­ta ne­nu­ma­to­mi. Ir čia ke­lias už­kirs­tas.

Su­si­sie­kus su „Plun­gės būs­to“ di­rek­to­riu­mi Eu­ge­ni­ju­mi Pa­lu­bins­ku, jis pa­tvir­ti­no, jog dar 2022 m. ga­vus skun­dą, po­niai Zi­tai bu­vo iš­siųs­tas įpa­rei­go­ji­mas pa­nai­kin­ti dar­žą, bu­vo pra­dė­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo ty­ri­mas, ku­ris, be­je, bu­vo nu­trauk­tas. „Pa­gal tei­sės ak­tus, dar­žo prie dau­gia­bu­čio bū­ti ne­ga­li. Ta­čiau iš mo­ra­li­nės pu­sės, jei kai­my­nai ne­prieš­ta­rau­tų ir bū­tų vi­sų su­ti­ki­mas, mes to dar­žo gal ir ne­pas­te­bė­tu­me“, – sa­kė E. Pa­lu­bins­kas.

Pa­si­do­mė­jus, ko­dėl vis dar ne­pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl že­mės nuo­mos (to­kį klau­si­mą kė­lė ir po­nia Zi­ta – aut. pa­st.), „Plun­gės būs­to“ va­do­vas sa­kė, jog gy­ven­to­jai at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, nes tvir­ti­ni­mai pas no­ta­rą, Re­gist­rų cent­re iš jų pa­rei­ka­lau­tų pa­pil­do­mų pi­ni­gų.

Kaip jau mi­nė­ta, pa­grin­di­ne sa­vo var­gų dėl dar­žo pro­ble­ma plun­giš­kė įvar­di­jo sa­vo kai­my­ną V. J., ku­ris esą ją nuo­lat skun­džia, ne­lei­džia ra­miai praei­ti ir vi­siems sa­ko, jog iš­leis vi­sus pi­ni­gus, bet mo­te­riai dar­žo tu­rė­ti ne­leis.

Te­le­fo­nu kal­bin­tas vy­ras ne­nei­gė, jog prieš­ta­rau­ja dar­žui, jo žo­džiais ta­riant, po lan­gais. Jis ne­slė­pė ir to, jog prieš ku­rį lai­ką ir pa­ts tu­rė­jo ke­lias lys­ves, bet ne­va pra­dė­jus skųs­tis kai­my­nams, jas pa­nai­ki­no. Kad ir kaip ban­dė­me įti­kin­ti V. J. leis­ti po­niai Zi­tai tu­rė­ti bent ke­lias lys­ve­les, vy­ras ka­te­go­riš­kai ne­su­ti­ko. „Yra vals­ty­bi­nės že­mės ki­ta­pus gat­vės, ten ki­tos mo­te­rys tu­ri dar­žiu­kus. Te­gul ten ei­na ka­sa, ra­vi – ką no­ri, tą da­ro, nie­kas nie­ko ne­sa­kys ir ne­prieš­ta­raus, o kie­me po lan­gais dar­žo ne­bus“, – bu­vo ka­te­go­riš­kas plun­giš­kis. Be­je, jo žo­džiais ta­riant, dar­žams prieš­ta­rau­ja ne jis vie­nas, to­kių esą yra gal 5 ar 6 šei­mos.

Konf­lik­tas įsi­se­nė­jęs ir iš­spręs­ti jo grei­čiau­siai ne­pa­vyks. Kaip be­žiū­rė­tu­me, įsta­ty­mas yra tik vie­no­je iš konf­lik­tuo­jan­čiųjų pu­sių.