Eleo­no­ra Ra­vic­kie­nė gi­mė 1916 m. sau­sio 24-ąją, va­di­na­si, šie­met šven­čia­me 110-ąsias šios eru­di­tės gi­mi­mo me­ti­nes. Am­ži­ny­bėn išė­jo bū­da­ma 88-erių. Per tuos gy­ve­ni­mo me­tus ji ne tik pa­ti daug mo­kė­si, bet mo­kė, auk­lė­jo ir ki­tus. Pa­ra­šė ir iš­lei­do dvi kny­gas: „At­sis­vei­ki­ni­mas su tė­vy­ne“ ir „Šimt­me­čių ta­kais“. O kiek pa­skel­bė ra­ši­nių „Že­mai­ty­je“ ir jo pirm­ta­kė­je „Ki­birkš­ty­je“! Tai kraš­to­ty­ros straips­niai apie Že­mai­ti­jos pi­lia­kal­nius, ra­ši­niai apie mu­zi­ki­nę Plun­gės praei­tį, ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių pa­vel­dą…

Nors bu­vo ki­lu­si iš Ro­kiš­kio kraš­to, ji itin do­mė­jo­si Že­mai­ti­jos is­to­ri­ja, Plun­gės ir Rie­ta­vo apy­lin­kė­mis. Ir šį Že­mai­čių kraš­tą ji be ga­lo ger­bė. Ger­bė kraš­to­ty­ri­nin­kę ir plun­giš­kiai bei rie­ta­viš­kiai.

Pa­me­nu, kar­tą su pluoš­te­liu ra­ši­nių Eleo­no­ra už­su­ko į „Že­mai­čio“ re­dak­ci­ją ir sa­ko šyp­so­da­ma­si: „Re­dak­to­riau, tams­ta, man pa­sa­kyk, kas čia pa­si­da­rė, kad per Plun­gę ne­be­ga­liu praei­ti vis kie­no nors ne­paš­ne­ki­na­ma, ne­pa­la­bi­na­ma?! Ne­gi žmo­nės dėl tų ma­no kny­ge­lių taip ma­ne no­ri pa­gerb­ti?“. Ir vėl kuk­liai nu­si­juo­kia.

Bet bu­vo lai­kas, kai dar jau­ną mo­ky­to­ją Eleo­no­rą Ra­vic­kie­nę per­se­kio­jo. Ne, ne lie­tu­viai, ne že­mai­čiai. Eleo­no­ra ir Jo­nas Ra­vic­kai po to, kai so­vie­ti­niai oku­pan­tai ant­rą kar­tą su­grį­žo į Lie­tu­vą, pa­te­ko KGB aki­ra­tin.

Ne­se­niai šios to­ta­li­ta­ri­nio re­ži­mo rep­re­si­nės ins­ti­tu­ci­jos iš­li­ku­siuo­se ar­chy­vi­niuo­se do­ku­men­tuo­se ap­ti­kau ke­le­tą įra­šų, su­si­ju­sių su E. Ra­vic­kie­nės ir jos vy­ro se­ki­mu. Po to, kai jau­na pe­da­go­gų šei­ma, gel­bė­da­ma­si nuo ka­ro iš Kur­šė­nų per­si­kraus­tė į Kon­tau­čius, ra­my­bės ne­ra­do ir čia.

Ne­ti­kė­tai ap­ti­kau MGB Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­pul­ki­nin­kio Ma­mon­to­vo 1946 m. ba­lan­džio 14 die­nos ra­por­tą LSSR vals­ty­bės sau­gu­mo mi­nist­rui ge­ne­ro­lui ma­jo­rui Je­fi­mo­vui. Bū­tent šia­me do­ku­men­te, pa­žy­mė­ta­me gri­fu „Vi­siš­kai slap­tai“, ir ra­dau Ra­vic­kų pa­var­des.

Pa­ci­tuo­siu šį sau­gu­mie­čių do­ku­men­tą: „Per tre­čią­jį 1946 m. ba­lan­džio mėn. pen­kia­die­nį bu­vo už­ves­ta vie­na agen­tū­ri­nė by­la, ku­ri pa­va­din­ta „Fa­šis­tai“. By­lo­je fi­gū­ruo­ja pen­ki Plun­gės vals­čiaus Kon­tau­čių vie­to­vės gy­ven­to­jai. Jie ren­gia ne­le­ga­lius po­sė­džius ir už­sii­ma an­ti­so­vie­ti­ne pro­vo­ka­ci­ne agi­ta­ci­ja. Ši by­la už­ves­ta šiems pi­lie­čiams:

1. Leo­no­rai Ra­vic­kie­nei, Jo­no duk­rai, gi­mu­siai 1916 me­tais (ru­sai sau­gu­mie­čiai vi­siš­kai ne­si­gau­dė Lie­tu­vos geog­ra­fi­jo­je ar­ba per kvai­lu­mą kaž­ką su­pai­nio­jo, nes to­liau pa­žy­mi, kad E. Ra­vic­kie­nė gi­mė Ro­kiš­kio kai­me, Kre­tin­gos ap­skri­ties Pla­te­lių vals­čiu­je – au­to­riaus pa­sta­ba), lie­tu­vei, ne­par­ti­nei, dir­ban­čiai Kon­tau­čių liau­dies mo­kyk­los mo­ky­to­ja.

2. Jo­nui Ra­vic­kui, Jo­no sū­nui, gi­mu­siam 1907 me­tais. Jis į Kon­tau­čius at­vy­ko iš Šiau­lių ap­skri­ties Kur­šė­nų vie­to­vės, jau bū­da­mas Plun­gės vals­čiaus liau­dies mo­kyk­lų ins­pek­to­riu­mi.

3. To­mui Švam­ba­riui, To­mo sū­nui, gi­mu­siam 1911 me­tais, lie­tu­viui, Kon­tau­čių baž­ny­čios kle­bo­nui.

4. An­ta­nui Žu­liui (gal Ži­liui? – au­to­riaus pa­sta­ba), gi­mu­siam 1906 me­tais, lie­tu­viui, ne­par­ti­niam, Kon­tau­čių baž­ny­čios var­go­ni­nin­kui.“

To­liau sau­gu­mo pa­pul­ki­nin­kis Ma­mon­to­vas pa­žy­mi, jog vi­si čia iš­var­dy­ti as­me­nys vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais drau­ga­vo su LLA (Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos) na­riu ir da­bar­ti­niu „ban­di­tų gru­pės va­du Do­bi­lu“. Ki­ta­me sau­gu­mie­čio teks­te, ra­šy­ta­me ran­ka, pa­mi­ni­ma par­ti­za­no va­do Nor­vi­lo pa­var­dė. Pla­čiau apie mi­nė­tą­ją „Fa­šis­tų“ gru­pės veik­lą ne­ra­šo­ma.

Bet ki­ta­me, vė­les­nia­me, slap­ta­me em­gė­bis­tų do­ku­men­te mi­ni­mas Liep­lau­kės baž­ny­čios ku­ni­gas Kli­ma­vi­čius. Jis ir­gi pri­ski­ria­mas sau­gu­mo agen­tū­ri­nės by­los „Fa­šis­tai“ an­ti­so­vie­ti­nių vei­kė­jų gru­pei. Iš to, kas ta­me do­ku­men­te pra­ne­ša­ma, ga­li­ma spręs­ti, jog mi­nė­tą­jį ku­ni­gą ati­džiai se­ka vie­nas iš sau­gu­mo agen­tų. Šis in­for­muo­ja, ką Kli­ma­vi­čius jam pra­si­ta­ręs apie par­ti­za­nus ir jų ry­šius su ku­ni­gu. At­seit Kli­ma­vi­čius pa­reiš­kęs: „Bu­vo pra­lie­tas krau­jas, bet rei­kia pa­lauk­ti, vė­liau jo bus dar dau­giau, kol ne­be­liks nė vie­no ko­mu­nis­to.“

Į agen­to klau­si­mą, iš kur par­ti­za­nai gau­na gink­lų ir amu­ni­ci­jos, ku­ni­gas at­sa­kęs: „… Aš pa­ts po ku­ni­go Sta­siu­lio areš­to iš jo na­mų mai­šuo­se at­ve­žiau daug gink­lų ir juos iš­da­li­nau sa­vo drau­gams, ki­ta gink­lų da­lis iš Sta­siu­lio na­mų dė­žė­se bu­vo iš­vež­ta į ki­tą kai­mą pas ūki­nin­ką…“

O apie an­ti­so­vie­ti­nio tu­ri­nio la­pe­lius Kli­ma­vi­čius pa­reiš­kęs: „Da­bar to­kių la­pe­lių ne­be­rei­kia. Jie tik anks­čiau bu­vo rei­ka­lin­gi, o da­bar rei­kia veik­ti smū­giais…“

Kad „Fa­šis­tų“ gru­pė bū­tų dar aky­liau ste­bi­ma, sau­gu­mie­čiai su­kur­pė pa­pil­do­mą agen­tū­ri­nio se­ki­mo pla­ną. Jam įgy­ven­din­ti pa­si­tel­kė in­for­ma­to­rių La­pę. Šis sau­gu­mo pa­ka­li­kas tu­rė­jo sek­ti ne tik mo­ky­to­jus Ra­vic­kus, bet ir Kon­tau­čių baž­ny­čios tar­nus. Vis dėl­to di­džiau­sias La­pės dė­me­sys bu­vo su­telk­tas Liep­lau­kės ku­ni­gui Kli­ma­vi­čiui. Po ke­lių su­si­ti­ki­mų su ku­ni­gu, La­pė jam pri­si­sta­tė kaip LLA na­rė, pra­ra­du­si ry­šius su šia or­ga­ni­za­ci­ja.

To­kią le­gen­dą La­pei bu­vo su­kū­rę tel­šiš­kiai em­gė­bis­tai. At­seit liep­lau­kiš­kis ku­ni­gas bu­vo su­si­do­mė­jęs La­pe: „Ma­tau, tu ži­nai ne­ma­žai pa­slap­čių, nors aš jų ži­nau dau­giau. Mū­sų per­ga­lė jau ar­ti, vis­ką pa­ma­ty­sim birželio–liepos mė­ne­siais. Ir ne­svar­bu, jei vie­nam ar ki­tam teks sės­ti į ka­lė­ji­mą, tai ne­bai­su, nes vis tiek ne­tru­kus iš­va­duos.“

Į in­for­ma­to­riaus La­pės klau­si­mą, ar ga­li­ma lai­mė­ti, jei nė­ra gink­lų, nė­ra pa­jė­gu­mų, Kli­ma­vi­čius at­sa­kęs: „Yra ir jė­gos, ir gink­lų, tik rei­kia su­lauk­ti tin­ka­mo mo­men­to…“ Anot Kli­ma­vi­čiaus, „vi­siems ža­lie­siems va­do­vau­ja su­kur­ti par­ti­za­nų cent­rai. To­kie esą Al­sė­džiuo­se, Var­niuo­se, Vil­kai­čių miš­kuo­se, Ža­rė­nuo­se.“

Ku­ni­gas pa­mi­nė­jęs ir konk­re­tų par­ti­za­nų veik­los pa­vyz­dį. 1946 m. bir­že­lio 2-ąją LLA Liep­lau­kės par­ti­za­nų kuo­pos šta­bo va­do įsa­ky­mai bu­vo at­siųs­ti Liep­lau­kės apy­lin­kės pir­mi­nin­kui ir jo pa­va­duo­to­jui. Įsa­ky­muo­se pa­gra­sin­ta su­šau­dy­mu, jei šie neat­si­sa­kys šių pa­rei­gų. Pa­sak Kli­ma­vi­čiaus, pir­mi­nin­kas tą pa­čią die­ną su­rea­ga­vo ir at­si­sa­kė sa­vo nau­jų pa­rei­gų.

Pas­ku­ti­nį do­ku­men­tą, ku­ria­me ra­šo­ma apie agen­tū­ri­nės by­los „Fa­šis­tai“ ty­ri­mą, ga­li­ma api­bū­din­ti kaip sau­gu­mie­čių ne­sėk­min­gų per­se­kio­ji­mų su­ves­ti­nę. Pa­si­ro­do, 1946 m. rug­sė­jo 20 d. iš Mask­vos siųs­ta aukš­tų SSRS MGB pa­rei­gū­nų bri­ga­da (SSRS vals­ty­bės sau­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas pul­ki­nin­kas Mel­ni­ko­vas, tos bri­ga­dos na­rys MGB ma­jo­ras Po­lians­kis, MGB LSSR ant­ro­jo sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas pa­pul­ki­nin­kis Iš­čen­ka ir ki­ti) tik­ri­no MGB Tel­šių ap­skri­ties sky­rių ir do­mė­jo­si, kaip dir­ba­mas agen­tū­ri­nis se­ki­mo dar­bas.

Ši tik­rin­to­jų ko­mi­si­ja sa­vo pa­žy­mo­je pa­mi­ni ir mū­sų mi­nė­tą­ją „Fa­šis­tų“ by­lą. Kons­ta­tuo­ja­ma, jog su šia agen­tū­ri­ne by­la li­ko su­sie­ti tik ke­tu­ri per­se­kio­ja­mie­ji: ku­ni­gas, var­go­ni­nin­kas ir du mo­ky­to­jai – Ra­vic­kai. Pa­žy­mi­ma, kad sau­gu­mo agen­tai nu­sta­tė, jog da­bar „agen­tū­ri­nio se­ki­mo ob­jek­tai“ su­si­ti­ki­nė­ja sa­vo pri­va­čiuo­se bu­tuo­se. Kons­ta­tuo­ja­ma ir tai, kad jų su­si­ti­ki­nė­ji­mų es­mė ne­nus­ta­ty­ta, mat em­gė­bis­tai ir jų agen­tai nie­kaip ne­ga­li įsi­skverb­ti į tą „fa­šis­tų“ gru­pę ir „iš vi­daus“ pa­ma­ty­ti tų in­te­li­gen­tų veik­lą. La­biau­siai sau­gu­mie­čiams kliū­va „se­ki­mo ob­jek­tas“ – Kon­tau­čių baž­ny­čios var­go­ni­nin­kas. Šį sy­kį jis kaž­ko­dėl įvar­di­ja­mas ne kaip Žu­lis, bet kaip Epu­lis. MGB tvir­ti­ni­mu, var­go­ni­nin­kas už­sii­ma ne tik an­ti­so­vie­ti­ne agi­ta­ci­ja, bet ir kaž­kur lai­ko ne­le­ga­lų gink­lą bei pa­lai­ko glau­džius ry­šius su „ban­di­tų gau­ja“.

Pa­si­ro­do, jog da­bar šią „fa­šis­tų“ gru­pę se­ka du MGB agen­tai, nuo­lat pa­lai­ky­da­mi ry­šį su ap­skri­ties sau­gu­mo ope­ra­ty­vi­niu įga­lio­ti­niu. Vis dėl­to tik­rin­to­jai iš Mask­vos pa­siū­lė su šia by­la im­tis dar­bo pa­čiam MGB Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jui ka­pi­to­nui So­ko­lo­vui. Jis tu­rįs pa­reng­ti nau­ją ir kur kas ge­res­nį pla­ną, kaip dar iš­ra­din­giau sek­ti tuos du kai­mo mo­ky­to­jus ir du Kon­tau­čių baž­ny­čios tar­nus.

Da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl so­vie­tų sau­gu­mas taip ata­ka­vo gar­bius mo­ky­to­jus ir ki­tus in­te­li­gen­tus. Šian­dien ne­la­bai kas pa­ti­kė­tų, jog pa­vyz­džiui, E. Ra­vic­kie­nė bū­tų bu­vu­si kaip nors su­sie­ta su po­grin­di­ne veik­la. Ne­bent bu­kų sau­gu­mie­čių vaiz­duo­tė lei­do mo­ky­to­ją pri­skir­ti fa­šis­tuo­jan­tie­siems, nes ji dės­tė… vo­kie­čių kal­bą?! O jei ši ir jos vy­ras šven­ta­die­niais dar su­si­ti­ki­nė­ja su ku­ni­gu ir var­go­ni­nin­ku! Apie ką jie ten kal­ba­si? Ko no­rėt, juk vi­si jie – fa­šis­tai na­cio­na­lis­tai! Toks pri­mi­ty­vus em­gė­bis­tų mąs­ty­mas, ko ge­ro, ir iš­pro­vo­ka­vo to­kius jų veiks­mus.

Ir nė kiek ne­nus­tem­ba­me su­ži­no­ję, kad Ra­vic­kai, su­pra­tę, jog yra per­se­kio­ja­mi, pa­si­trau­kė iš Kon­tau­čių ir įsi­kū­rė Plun­gė­je. Bet ar čia jiems bu­vo ra­miau? Sun­ku į šį klau­si­mą mums da­bar at­sa­ky­ti, apie vi­sa tai ga­lė­jo ži­no­ti tik ar­ti­miau­si Ra­vic­kų žmo­nės.