Sauliaus Narkaus nuotr.Gyvenimas be vandens. Ne kalnų trobelėje ir ne miškų apsuptyje, o XXI amžiaus Plungėje. Žmonės prausiasi vandeniu iš buteliukų, nuotekoms nuleisti naudoja ištirpdytą sniegą, o išsimaudyti ir drabužių skalbti važiuoja į tėvų namus. Tokioje situacijoje atsidūrusiai plungiškių šeimai už vandens tiekimą atsakinga uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“ pagalbon neskuba – užregistravo gedimą ir pažadėjo problemą spręsti tada, kai ateis eilė, o kada ji ateis… lieka tik spėlioti. Gyvendama „balanos gadynės“ sąlygomis, Aušros iš Paprūdžio gatvės šeima greičiau sulaukė pavasario nei „Plungės vandenų“ darbininkų.
Be vandens nuo vasario 17-osios
Vyresnieji žmonės prisimena laikus, kai vanduo iš čiaupo privačiame name buvo prabangos ženklas. Nuo tų laikų praėjo keli dešimtmečiai – XXI amžiaus pradžios gyventojams, kai vandentiekio infrastruktūra išplėtota ne tik miestuose, miesteliuose, bet ir atokiausiuose kaimuose, vandens tiekimas – būtina paslauga, be kurios savo kasdienybės jau nebeįsivaizduojame.
Pirmą kartą per 35-erius metus, nuo tada, kai apsigyveno Paprūdžio gatvėje, be vandens liko ir į laikraščio redakciją paskambinusios Aušros šeima. „Iš karto pagalvojome, kad užšalo vandentiekio trasa. Paskambinome į „Plungės vandenis“ ir informavome apie problemą. Mums buvo pasakyta: gedimas užregistruotas, laukite, kada ateis eilė. Ėjo dienos, o meistrai nesirodė. Ir aš, ir vyras dar ne kartą skambinome į įmonę, klausėme, kada bus atkurtas vandens tiekimas, bet iki šiol situacija nepasikeitė“, – pasakojo penktadienį su laikraščiu susisiekusi plungiškė.
Vasario 17-ąją registravusi gedimą, vasario 26-ąją Aušra buvo nemaloniai nustebinta, kai iš neoficialių šaltinių sužinojo, kad jų gedimas galimai tik septintas eilėje, kad meistrų jiems dar laukti ir laukti.

Kodėl nesamdo rangovų, jeigu savo jėgomis nepajėgūs tvarkyti gedimų?
„Žinau, kad panašioje padėtyje yra atsidūrę ir daugiau plungiškių. Todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl įmonė neieško sprendimų, kurie leistų problemą spręsti greičiau. Kai smarkiai snigo, Savivaldybės administracija paskelbė ekstremalųjį įvykį ir keliams, gatvėms, šaligatviams valyti pasitelkė ūkininkus, kitas įmones. Kodėl dabar neinama panašiu keliu? Kodėl esame palikti su savo bėdomis? Ar įmonė taupo savo klientų komforto sąskaita – patikėkite, vargina tiek laiko praustis vandeniu iš buteliukų. Suprantu, kad turime namuose elektrą, šildymą, kad situacija nėra pati blogiausia, bet juk dabar XXI amžius. Esame „Plungės vandenų“ klientai, įmonė turi vykdyti savo įsipareigojimą – užtikrinti vandens tiekimą“, – piktinosi Aušra.
Dirba su savadarbėmis priemonėmis
Ir ne tik ji. „Plungės vandenų“ direktorius Alvydas Jasevičius neslėpė, kad įmonė šią žiemą sulaukia daug nusiskundimų ir priekaištų: „Pyksta daug žmonių. Sutinku, ne be reikalo, bet situacija tokia. Plungės mieste užšalo ir vandens neturėjo apie 40 namų. Dalyje jų vandens tiekimas atkurtas. Pagrindinė priežastis – užšąla pačių gyventojų pasikloti įvadai į namą. Nepaliekame žmonių bėdoje, einame į privačias valdas, į žmonių rūsius ir bandome padėti. Dirbame su savadarbėmis darbo priemonėmis, nes kitokių net nėra kur įsigyti. Tai yra sunkus darbas, kartais net dienos neužtenka, kad atšildytum įvadą. Todėl žmonėms pagalbos reikia palaukti.“
Pasak įmonės vadovo, tokia pat padėtis susidariusi visoje Lietuvoje. „Bendraujame su kolegomis iš kitų miestų, domimės, kaip jie dirba, kokią įrangą naudoja. Situacija visur panaši. Neįsivaizduoju, kokią įmonę galėtume pasamdyti, kad atšildytų privačiose valdose užšalusius vandens vamzdžius. Rangovus samdome, kai įvyksta avarijos centralizuotose vandentiekio trasose“, – į klausimą, kodėl nepasitelkiama papildomos pagalbos, atsakė A. Jasevičius.
Braška ne tik vandentiekio infrastruktūra
Pasakyti, kada bus tvarkomas gedimas Paprūdžio gatvėje, direktorius teigė negalįs ir siūlė kreiptis į „Plungės vandenų“ Plungės vandentiekio tarnybos vadovę. Susisiekėme su ja telefonu, bet Vaiva Rekašienė kalbėtis atsisakė. Nuomonės nepakeitė net informuota, kad skambiname nukreipti jos tiesioginio vadovo, kad norime kalbėti apie padalinį, už kurį ji yra atsakinga. „Į žurnalistų klausimus neatsakinėsiu“, – tvirtai laikėsi savo pozicijos vadovė, kol galiausiai sutarėme, kad ji mums perskambins.
Taip visai netyčia išsiaiškinome, kad įmonėje „Plungės vandenys“ galimai braška ne tik vandentiekio infrastruktūra, bet ir organizacinė disciplina bei komunikacija. Vis dėlto po keliolikos minučių V. Rekašienė, kaip ir buvo pažadėjusi, mums paskambino ir paaiškino, kad į žurnalistų klausimus neatsakinės, nes yra pasibaigusios jos darbo valandos.
„Dešimt dienų be vandens! Taip neturėtų būti…“
Sauliaus Narkaus nuotr.Tą dieną, kai susisiekėme su Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Daliumi Pečiuliu, Aušros namuose vandens nebuvo jau dešimt dienų. Klausėme valdininko, ką administracija žino apie vandens tiekimo Plungėje problemas, ar kontroliuoja, kaip jos sprendžiamos?
Direktorius kalbėjo, kad šiųmetė žiema sukėlė daug iššūkių vandens tiekėjams: „Per šalčius įmonės „Plungės vandenys“ darbuotojai dirbo nežiūrėdami nei darbo valandų, nei sąlygų. Buvo atvejų, kai be vandens liko pusė kaimo gyventojų, gedo centralizuotos vandentiekio trasos miesto gatvėse, gauta daugybė pranešimų iš privačių namų savininkų. Individualių namų gyventojai be vandens dažniausiai lieka dėl to, kad užšąla jų sklypuose esančios trasos. Tokių vamzdžių atšildymu turėtų pasirūpinti patys žmonės, nes tai jiems priklausantis turtas. Tačiau, įvertinę sudėtingas šios žiemos sąlygas, plungiškių be pagalbos nepalikome. Savivaldybės meras išleido potvarkį, kad įmonės „Plungės vandenys“ darbuotojai galėtų dirbti privačiuose sklypuose.“
D. Pečiulis teigė, kad administracija kontroliuoja padėtį – įmonė kiekvieną rytą atsiunčia ataskaitą, kiek ir kokių avarijų įvyko, kuriose vietose darbai vyksta, o kur vandens tiekimas atkurtas. „Situacija sudėtinga, bet įmonė tikino ją valdanti. Apie tai, kad žmonės jau dešimt dienų yra be vandens, informacijos neturėjau. Sutinku, kad taip neturėtų būti“, – pripažino D. Pečiulis.
Patarimas: susidūrėte su problema – kreipkitės raštu
Iš pokalbio su Savivaldybės administracijos direktoriumi supratome ir visiems plungiškiams patarsime: iškilus problemai, apie ją raštu informuokite ne tik įmonę, bet ir Savivaldybės administraciją. Direktorius D. Pečiulis tvirtino, kad jeigu administracija būtų gavusi Paprūdžio gatvės gyventojų raštišką pranešimą apie užšalusį vandenį, gedimas jau būtų buvęs sutvarkytas.
„Reikia pripažinti, kad kai kurie darbuotojai, tiek mūsų administracijoje, tiek ir įmonėse, dirba atsainiai, kad ir kaip gaila, biurokratijos viešajame sektoriuje dar daug. Trūksta komunikacijos, paprasto žmoniškumo – paskambinti, informuoti apie situaciją, apie tai, kokioje eilės pozicijoje yra užregistruotas gedimas, pranešti žmonėms iš anksto, kada darbininkai atvažiuos, kad gyventojai būtų namuose“, – pripažino valdininkas.
Į skambutį neatsiliepė ir darbo valandomis…
Pirmadienį, prasidėjus naujai darbo savaitei, dar kartą bandėme susisiekti su Plungės vandentiekio tarnybos vadove V. Rekašiene. Deja… O taip norėjome sužinoti, kada „Plungės vandenų“ darbininkai pasirodys Paprūdžio gatvėje, pas plungiškius, kuriems kovo 2-oji – 13-oji gyvenimo ekstremaliomis sąlygomis diena.
Į situaciją sureagavo ir meras
Prieš spausdindami straipsnį dar kartą kalbėjome su D. Pečiuliu. Administracijos direktorius pasakojo: „Penktadienį, po mūsų pokalbio, šnekėjausi su be vandens likusiais Paprūdžio gatvės gyventojais. Moteris sakė, jog prieš man paskambinant su ja susisiekė „Plungės vandenų“ atstovai ir pažadėjo, kad pirmadienį arba antradienį darbininkai atvyks tvarkyti gedimo.“
Pasak D. Pečiulio, pirmadienio rytą meras Audrius Klišonis, kuriam įmonė tiesiogiai pavaldi, vyko į „Plungės vandenis“ aptarti kilusių problemų: „Bus kalbama apie tai, kad įmonė turi samdyti rangovus, jeigu pati nespėja tvarkyti gedimų, ir aprūpinti žmones geriamuoju vandeniu, kol centralizuotas tiekimas yra sutrikęs.“





Parašykite komentarą