Sauliaus Narkaus nuotr.

Gy­ve­ni­mas be van­dens. Ne kal­nų tro­be­lė­je ir ne miš­kų ap­sup­ty­je, o XXI am­žiaus Plun­gė­je. Žmo­nės prau­sia­si van­de­niu iš bu­te­liu­kų, nuo­te­koms nu­leis­ti nau­do­ja iš­tirp­dy­tą snie­gą, o iš­si­mau­dy­ti ir dra­bu­žių skalb­ti va­žiuo­ja į tė­vų na­mus. To­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­ru­siai plun­giš­kių šei­mai už van­dens tie­ki­mą at­sa­kin­ga už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Plun­gės van­de­nys“ pa­gal­bon ne­sku­ba – už­re­gist­ra­vo ge­di­mą ir pa­ža­dė­jo pro­ble­mą spręs­ti ta­da, kai ateis ei­lė, o ka­da ji ateis… lie­ka tik spė­lio­ti. Gy­ven­da­ma „ba­la­nos ga­dy­nės“ są­ly­go­mis, Auš­ros iš Pap­rū­džio gat­vės šei­ma grei­čiau su­lau­kė pa­va­sa­rio nei „Plun­gės van­de­nų“ dar­bi­nin­kų.

Be van­dens nuo va­sa­rio 17-osios

Vy­res­nie­ji žmo­nės pri­si­me­na lai­kus, kai van­duo iš čiau­po pri­va­čia­me na­me bu­vo pra­ban­gos ženk­las. Nuo tų lai­kų praė­jo ke­li de­šimt­me­čiai – XXI am­žiaus pra­džios gy­ven­to­jams, kai van­den­tie­kio inf­rast­ruk­tū­ra iš­plė­to­ta ne tik mies­tuo­se, mies­te­liuo­se, bet ir ato­kiau­siuo­se kai­muo­se, van­dens tie­ki­mas – bū­ti­na pa­slau­ga, be ku­rios sa­vo kas­die­ny­bės jau ne­beį­si­vaiz­duo­ja­me.

Pir­mą kar­tą per 35-erius me­tus, nuo ta­da, kai ap­si­gy­ve­no Pap­rū­džio gat­vė­je, be van­dens li­ko ir į laik­raš­čio re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­sios Auš­ros šei­ma. „Iš kar­to pa­gal­vo­jo­me, kad už­ša­lo van­den­tie­kio tra­sa. Pas­kam­bi­no­me į „Plun­gės van­de­nis“ ir in­for­ma­vo­me apie pro­ble­mą. Mums bu­vo pa­sa­ky­ta: ge­di­mas už­re­gist­ruo­tas, lau­ki­te, ka­da ateis ei­lė. Ėjo die­nos, o meist­rai ne­si­ro­dė. Ir aš, ir vy­ras dar ne kar­tą skam­bi­no­me į įmo­nę, klau­sė­me, ka­da bus at­kur­tas van­dens tie­ki­mas, bet iki šiol si­tua­ci­ja ne­pa­si­kei­tė“, – pa­sa­ko­jo penk­ta­die­nį su laik­raš­čiu su­si­sie­ku­si plun­giš­kė.

Va­sa­rio 17-ąją re­gist­ra­vu­si ge­di­mą, va­sa­rio 26-ąją Auš­ra bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ta, kai iš neo­fi­cia­lių šal­ti­nių su­ži­no­jo, kad jų ge­di­mas ga­li­mai tik sep­tin­tas ei­lė­je, kad meist­rų jiems dar lauk­ti ir lauk­ti.

Ko­dėl ne­sam­do ran­go­vų, jei­gu sa­vo jė­go­mis ne­pa­jė­gūs tvar­ky­ti ge­di­mų?

„Ži­nau, kad pa­na­šio­je pa­dė­ty­je yra at­si­dū­rę ir dau­giau plun­giš­kių. To­dėl nie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dėl įmo­nė neieš­ko spren­di­mų, ku­rie leis­tų pro­ble­mą spręs­ti grei­čiau. Kai smar­kiai sni­go, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­skel­bė ekst­re­ma­lų­jį įvy­kį ir ke­liams, gat­vėms, ša­li­gat­viams va­ly­ti pa­si­tel­kė ūki­nin­kus, ki­tas įmo­nes. Ko­dėl da­bar nei­na­ma pa­na­šiu ke­liu? Ko­dėl esa­me pa­lik­ti su sa­vo bė­do­mis? Ar įmo­nė tau­po sa­vo klien­tų kom­for­to są­skai­ta – pa­ti­kė­ki­te, var­gi­na tiek lai­ko praus­tis van­de­niu iš bu­te­liu­kų. Sup­ran­tu, kad tu­ri­me na­muo­se elekt­rą, šil­dy­mą, kad si­tua­ci­ja nė­ra pa­ti blo­giau­sia, bet juk da­bar XXI am­žius. Esa­me „Plun­gės van­de­nų“ klien­tai, įmo­nė tu­ri vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą – už­tik­rin­ti van­dens tie­ki­mą“, – pik­ti­no­si Auš­ra.

Dir­ba su sa­va­dar­bė­mis prie­mo­nė­mis

Ir ne tik ji. „Plun­gės van­de­nų“ di­rek­to­rius Al­vy­das Ja­se­vi­čius ne­slė­pė, kad įmo­nė šią žie­mą su­lau­kia daug nu­si­skun­di­mų ir prie­kaiš­tų: „Pyks­ta daug žmo­nių. Su­tin­ku, ne be rei­ka­lo, bet si­tua­ci­ja to­kia. Plun­gės mies­te už­ša­lo ir van­dens ne­tu­rė­jo apie 40 na­mų. Da­ly­je jų van­dens tie­ki­mas at­kur­tas. Pag­rin­di­nė prie­žas­tis – už­šą­la pa­čių gy­ven­to­jų pa­si­klo­ti įva­dai į na­mą. Ne­pa­lie­ka­me žmo­nių bė­do­je, ei­na­me į pri­va­čias val­das, į žmo­nių rū­sius ir ban­do­me pa­dė­ti. Dir­ba­me su sa­va­dar­bė­mis dar­bo prie­mo­nė­mis, nes ki­to­kių net nė­ra kur įsi­gy­ti. Tai yra sun­kus dar­bas, kar­tais net die­nos neuž­ten­ka, kad at­šil­dy­tum įva­dą. To­dėl žmo­nėms pa­gal­bos rei­kia pa­lauk­ti.“

Pa­sak įmo­nės va­do­vo, to­kia pat pa­dė­tis su­si­da­riu­si vi­so­je Lie­tu­vo­je. „Bend­rau­ja­me su ko­le­go­mis iš ki­tų mies­tų, do­mi­mės, kaip jie dir­ba, ko­kią įran­gą nau­do­ja. Si­tua­ci­ja vi­sur pa­na­ši. Neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kią įmo­nę ga­lė­tu­me pa­sam­dy­ti, kad at­šil­dy­tų pri­va­čio­se val­do­se už­ša­lu­sius van­dens vamz­džius. Ran­go­vus sam­do­me, kai įvyks­ta ava­ri­jos cent­ra­li­zuo­to­se van­den­tie­kio tra­so­se“, – į klau­si­mą, ko­dėl ne­pa­si­tel­kia­ma pa­pil­do­mos pa­gal­bos, at­sa­kė A. Ja­se­vi­čius.

Braš­ka ne tik van­den­tie­kio inf­rast­ruk­tū­ra

Pa­sa­ky­ti, ka­da bus tvar­ko­mas ge­di­mas Pap­rū­džio gat­vė­je, di­rek­to­rius tei­gė ne­ga­lįs ir siū­lė kreip­tis į „Plun­gės van­de­nų“ Plun­gės van­den­tie­kio tar­ny­bos va­do­vę. Su­si­sie­kė­me su ja te­le­fo­nu, bet Vai­va Re­ka­šie­nė kal­bė­tis at­si­sa­kė. Nuo­mo­nės ne­pa­kei­tė net in­for­muo­ta, kad skam­bi­na­me nu­kreip­ti jos tie­sio­gi­nio va­do­vo, kad no­ri­me kal­bė­ti apie pa­da­li­nį, už ku­rį ji yra at­sa­kin­ga. „Į žur­na­lis­tų klau­si­mus neat­sa­ki­nė­siu“, – tvir­tai lai­kė­si sa­vo po­zi­ci­jos va­do­vė, kol ga­liau­siai su­ta­rė­me, kad ji mums per­skam­bins.

Taip vi­sai ne­ty­čia iš­siaiš­ki­no­me, kad įmo­nė­je „Plun­gės van­de­nys“ ga­li­mai braš­ka ne tik van­den­tie­kio inf­rast­ruk­tū­ra, bet ir or­ga­ni­za­ci­nė dis­cip­li­na bei ko­mu­ni­ka­ci­ja. Vis dėl­to po ke­lio­li­kos mi­nu­čių V. Re­ka­šie­nė, kaip ir bu­vo pa­ža­dė­ju­si, mums pa­skam­bi­no ir paaiš­ki­no, kad į žur­na­lis­tų klau­si­mus neat­sa­ki­nės, nes yra pa­si­bai­gu­sios jos dar­bo va­lan­dos.

„De­šimt die­nų be van­dens! Taip ne­tu­rė­tų bū­ti…“

Sauliaus Narkaus nuotr.

Tą die­ną, kai su­si­sie­kė­me su Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi Da­liu­mi Pe­čiu­liu, Auš­ros na­muo­se van­dens ne­bu­vo jau de­šimt die­nų. Klau­sė­me val­di­nin­ko, ką ad­mi­nist­ra­ci­ja ži­no apie van­dens tie­ki­mo Plun­gė­je pro­ble­mas, ar kont­ro­liuo­ja, kaip jos spren­džia­mos?

Di­rek­to­rius kal­bė­jo, kad šių­me­tė žie­ma su­kė­lė daug iš­šū­kių van­dens tie­kė­jams: „Per šal­čius įmo­nės „Plun­gės van­de­nys“ dar­buo­to­jai dir­bo ne­žiū­rė­da­mi nei dar­bo va­lan­dų, nei są­ly­gų. Bu­vo at­ve­jų, kai be van­dens li­ko pu­sė kai­mo gy­ven­to­jų, ge­do cent­ra­li­zuo­tos van­den­tie­kio tra­sos mies­to gat­vė­se, gau­ta dau­gy­bė pra­ne­ši­mų iš pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kų. In­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jai be van­dens daž­niau­siai lie­ka dėl to, kad už­šą­la jų skly­puo­se esan­čios tra­sos. To­kių vamz­džių at­šil­dy­mu tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti pa­tys žmo­nės, nes tai jiems pri­klau­san­tis tur­tas. Ta­čiau, įver­ti­nę su­dė­tin­gas šios žie­mos są­ly­gas, plun­giš­kių be pa­gal­bos ne­pa­li­ko­me. Sa­vi­val­dy­bės me­ras iš­lei­do po­tvar­kį, kad įmo­nės „Plun­gės van­de­nys“ dar­buo­to­jai ga­lė­tų dirb­ti pri­va­čiuo­se skly­puo­se.“

D. Pe­čiu­lis tei­gė, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja kont­ro­liuo­ja pa­dė­tį – įmo­nė kiek­vie­ną ry­tą at­siun­čia ata­skai­tą, kiek ir ko­kių ava­ri­jų įvy­ko, ku­rio­se vie­to­se dar­bai vyks­ta, o kur van­dens tie­ki­mas at­kur­tas. „Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga, bet įmo­nė ti­ki­no ją val­dan­ti. Apie tai, kad žmo­nės jau de­šimt die­nų yra be van­dens, in­for­ma­ci­jos ne­tu­rė­jau. Su­tin­ku, kad taip ne­tu­rė­tų bū­ti“, – pri­pa­ži­no D. Pe­čiu­lis.

Pa­ta­ri­mas: su­si­dū­rė­te su pro­ble­ma – kreip­ki­tės raš­tu

Iš po­kal­bio su Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi su­pra­to­me ir vi­siems plun­giš­kiams pa­tar­si­me: iš­ki­lus pro­ble­mai, apie ją raš­tu in­for­muo­ki­te ne tik įmo­nę, bet ir Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją. Di­rek­to­rius D. Pe­čiu­lis tvir­ti­no, kad jei­gu ad­mi­nist­ra­ci­ja bū­tų ga­vu­si Pap­rū­džio gat­vės gy­ven­to­jų raš­tiš­ką pra­ne­ši­mą apie už­ša­lu­sį van­de­nį, ge­di­mas jau bū­tų bu­vęs su­tvar­ky­tas.

„Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad kai ku­rie dar­buo­to­jai, tiek mū­sų ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, tiek ir įmo­nė­se, dir­ba at­sai­niai, kad ir kaip gai­la, biu­rok­ra­ti­jos vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dar daug. Trūks­ta ko­mu­ni­ka­ci­jos, pa­pras­to žmo­niš­ku­mo – pa­skam­bin­ti, in­for­muo­ti apie si­tua­ci­ją, apie tai, ko­kio­je ei­lės po­zi­ci­jo­je yra už­re­gist­ruo­tas ge­di­mas, pra­neš­ti žmo­nėms iš anks­to, ka­da dar­bi­nin­kai at­va­žiuos, kad gy­ven­to­jai bū­tų na­muo­se“, – pri­pa­ži­no val­di­nin­kas.

Į skam­bu­tį neat­si­lie­pė ir dar­bo va­lan­do­mis…

Pir­ma­die­nį, pra­si­dė­jus nau­jai dar­bo sa­vai­tei, dar kar­tą ban­dė­me su­si­siek­ti su Plun­gės van­den­tie­kio tar­ny­bos va­do­ve V. Re­ka­šie­ne. De­ja… O taip no­rė­jo­me su­ži­no­ti, ka­da „Plun­gės van­de­nų“ dar­bi­nin­kai pa­si­ro­dys Pap­rū­džio gat­vė­je, pas plun­giš­kius, ku­riems ko­vo 2-oji – 13-oji gy­ve­ni­mo ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis die­na.

Į si­tua­ci­ją su­rea­ga­vo ir me­ras

Prieš spaus­din­da­mi straips­nį dar kar­tą kal­bė­jo­me su D. Pe­čiu­liu. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo: „Penk­ta­die­nį, po mū­sų po­kal­bio, šne­kė­jau­si su be van­dens li­ku­siais Pap­rū­džio gat­vės gy­ven­to­jais. Mo­te­ris sa­kė, jog prieš man pa­skam­bi­nant su ja su­si­sie­kė „Plun­gės van­de­nų“ at­sto­vai ir pa­ža­dė­jo, kad pir­ma­die­nį ar­ba ant­ra­die­nį dar­bi­nin­kai at­vyks tvar­ky­ti ge­di­mo.“

Pa­sak D. Pe­čiu­lio, pir­ma­die­nio ry­tą me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, ku­riam įmo­nė tie­sio­giai pa­val­di, vy­ko į „Plun­gės van­de­nis“ ap­tar­ti ki­lu­sių pro­ble­mų: „Bus kal­ba­ma apie tai, kad įmo­nė tu­ri sam­dy­ti ran­go­vus, jei­gu pa­ti ne­spė­ja tvar­ky­ti ge­di­mų, ir ap­rū­pin­ti žmo­nes ge­ria­muo­ju van­de­niu, kol cent­ra­li­zuo­tas tie­ki­mas yra su­tri­kęs.“