
Kas kelias savaites Plungės rajono seniūnijų vadovai susitinka su Savivaldybės vadovais ir turi galimybę atverti savo „skaudulius“. Pradėjus šilti orams, vasario 23-iąją seniūnų susiėjime kalbėta ne tik apie seniūnijų bėdas, bet ir kaip apsisaugoti nuo galimo potvynio. Kai kurių pastabų seniūnams turėjo ir Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.
Trūksta informacijos
„Turime žiauriai gražią žiemą, o su ja ir nemažai darbo“, – savo kalbą seniūnams pradėjo Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Mykolas Pronckus.
M. Pronckus paminėjo, kad nuo metų pradžios ugniagesiai sulaukė 81 iškvietimo. 28 kartus vykta į gaisrus. Žinoma, vyraujanti gaisrų priežastis žiemą, šaltesnė ar šiltesnė ji būtų, – krosnies, dūmtraukių, kaminų eksploatavimo taisyklių nesilaikymas, laiku neišvalyti kaminai ir pan. Tačiau kalba ne apie tai. Tarnybos vadovas prisiminė sausio pabaigoje tragedija pasibaigusį gaisrą Paukštakių seniūnijos Kulskių kaime, kai fermoje sudegė 1969 m. gimęs vyras. Po nelaimės paaiškėjo, kad vyriškis ten buvo įsirengęs kambarėlį. Jis – buvęs sodybos šeimininkės sugyventinis, bet dėl savo gyvenimo būdo name gyventi nebegalėjęs.
Prisimindamas nakties įvykius, ugniagesių vadas apgailestavo, kad gaisrininkai to žmogaus nebuvo identifikavę, t. y. neturėjo informacijos, kad žmogus ten gyvena. „Jei būtume turėję tokios informacijos, gal būtume anksčiau atvykę, įrengę dūmų detektorius“, – kalbėjo M. Pronckus. Tad ir jo prašymas seniūnams suprantamas – jei žinoma, kad seniūnijoje yra asmenų, gyvenančių ne gyvenamosios paskirties pastatuose, apie tai informuoti ugniagesius.
Priekaištas miestui, pagyros kaimui
M. Pronckus kalbėjo, kad neretai gesinant ūkinius pastatus ar daržines ugniagesiams į pagalbą atskuba vietiniai ūkininkai. Tad viršininkas ir domėjosi, ar svarstant vietos biudžetą nenumatoma atskira eilutė tokiems žmonėms atsilyginti.
„Turi būti ir žmoniškumas, ne tik finansinė nauda. Seniūnai geriausiai žino, kas pas juos turi galimybę padėti, o dabar įpareigoti ką nors būtų sudėtinga. Juk kiekvienu atveju gali reikėti vis kitokios technikos“, – svarstė Savivaldybės administracijos vadovai. Seniūnai su tokia pozicija sutiko ir tvirtino, jog ūkininkai visada suskumba į pagalbą, jei tik jos reikia, ypač tokių nelaimių akivaizdoje.
Kalbėdamas apie gaisrininkams kylančius sunkumus M. Pronckus paminėjo ir tai, kad šią žiemą išryškėjo viena problema – valant gatves ar šaligatvius mieste sniegu užverčiami hidrantai. Nors ugniagesiai ir žino tikslias jų koordinates, bet jei atvykus į gaisrą dar reikia atsikasti hidrantą, tai atima brangaus laiko. Tiesa, kaimo seniūnijų vadovams viršininkas pastabų neturėjo. Anot jo, vandens telkiniai kaimuose atvalyti, privažiavimas užtikrintas. „Tai labai palengvina mūsų darbą“, – konstatavo M. Pronckus.
Akylai stebėti
Galiausiai pereita prie temos, dėl kurios ir buvo susirinkta – galimas potvynis. Apie tai, kaip pasiruošti jam ir ką daryti, jei jis prasidėtų, informacijos reikėtų ieškoti Savivaldybės interneto svetainėje. Aišku tik tiek, kad ugniagesiai gelbėti rūsyje skęstančių bulvių nevažiuos.
Na, o užduotis seniūnams – bent kelis kartus per dieną stebėti situaciją užtvankose, jei įmanoma, imtis priemonių, kad prasidėjus ledonešiui ledai neužkištų šachtų. Tiesa, kaip sakė Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Vidmantas Mončys, stebėti besikeičiantį vandens lygį padėtų vandens stebėjimo stotelės, bet… Jas statančios institucijos Plungėje potvynių grėsmės nemato.
Sakoma, kad skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas. Būtent tokiu keliu eiti ir siūlė vicemeras Žydrūnas Purauskis: pasvarstyti ir Savivaldybei pačiai įsigyti tokias stoteles, bent jau prie kritinių užtvankų. Beje, pastarųjų dienų orai rodo, kad gamta, dosniai dovanojusi sniego, lyg ir žada pasigailėti – sniegą tirpdo palaipsniui.
Pastebėjimai
Pasakodami apie seniūnijose kylančias problemas, seniūnai labai nesiskundė, tačiau turėjo kai kurių pamąstymų. „Ši žiema mus daug ko išmokė ir privertė pagalvoti. Matome galimybę, kaip operatyviai nuvalyti gatves ir kelius, bet trukdo viešieji pirkimai“, – pradėjo Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas. Pasak jo, šiųmetė žiema parodė, kad į pagalbą atskubėję 5–6 ūkininkai visus seniūnijos kelius nuvalytų iki vidurdienio, tad ir gyventojams nebebūtų pagrindo skųstis. Bet, kaip ir minėta, norint tokios paslaugos būtina skelbti konkursą. Kadangi žiema bent jau kalendoriuje baigiasi, nuspręsta šią temą atidėti vėlesniam laikotarpiui.
Stalgėnų seniūnijos vadovas Arūnas Jurkus atkreipė dėmesį, jog reikėtų įspėti Plungės autobusų parką, kad ne visi moksleivių pavėžėjimo maršrutai išvažiuojami. „Dabar autobusai važiuoja, užklimpsta, reikia juos gelbėti. Gal tuos kelis šimtus metrų tėvai galėtų ateiti pasitikti vaiko? Arba mažiukai galėtų pasilikti dienos centruose, kol tėvai grįš iš darbo“, – svarstė seniūnas. Beje, jo manymu, ši problema aktuali ne tik žiemą, kai daug sniego, bet ir per polaidį.





Parašykite komentarą