
Lietuvoje šiuo metu veikia 10 regioninių sąvartynų – atliekų kapinynų, į kuriuos kasmet atvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Beveik pusė jų – nerūšiuotos komunalinės atliekos, kurios ilgai nesuyra: popierius – 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, stiklainiai, buteliai – 900 metų. Kaip tik dėl to siekiama, kad kuo daugiau atliekų būtų surūšiuojama ir perdirbama. Siekiama, kad 2030 metais Lietuvoje į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų.
100 kilogramų putplasčio – į žemę
Į raginimą rūšiuoti atsiliepia vis daugiau žmonių, suvokiančių, kad būtina saugoti gamtą ir tausoti jos išteklius. Atsakingai rūšiuojama ir įmonėje, kurios vadovas sausio pradžioje paskambino į redakciją. Verslininkas pasakojo, kad paskutinę praėjusių metų dieną vežė į Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sąvartyną Jėrubaičiuose putplasčio atliekas, kurios jo įmonėje susikaupė per dvejus metus. Atvežęs autobusiuku maždaug 100 kilogramų putplasčio tikėjosi jį palikti atliekų surinkimo aikštelėje. Vyrą nemaloniai nustebino tai, kad jam buvo liepta nuvežti ir iškratyti, kas atvežta, „ant kalno“.
„Mūsų įmonėje susidaro popieriaus, plėvelės ir putplasčio atliekų. Popierių ir plėvelę surenka ir nemokamai išveža įmonė „Virginijus ir KO“, putplastį patys vežame priduoti į TRATC-o aikštelę. Prieš dvejus metus šias atliekas aikštelėje mums buvo liepta perkrauti į kitus maišus. Supratome, kad jos bus išvežtos perdirbti. Todėl kaupdami putplastį savo įmonėje kaip atsakingi žmonės laikome jį atskirame maiše, kad nesusiteptų, būtų švarus ir tinkamas perdirbti. Tai, ką pamačiau gruodžio 31-ąją, nuliūdino. Apmaudu buvo iškratyti atliekas sąvartyne, kad traktoriai palaidotų jas žemėje kartu su kitomis perdirbti netinkančiomis šiukšlėmis. Juk sakoma, kad putplastis ilgai nesuyra ir gamtą teršia metų metus“, – dalijosi savo mintimis plungiškis.
Netinkamos perdirbti, bet jau perdirbamos?
Dabar, kai tiek kalbama apie antrinių žaliavų perdirbimą, naujų įmonių, naudojančių perdirbtą žaliavą, atsiradimą, ši situacija nustebino ir mus. Norėdami išsiaiškinti, ar švenčių įkarštyje TRATC-o darbuotojai nesuklydo liepdami iškratyti putplasčio atliekas sąvartyne, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Specialistams peradresavome plungiškio verslininko klausimą, kodėl jis turi rūšiuoti atliekas, jeigu aikštelėje jam vis tiek buvo pasiūlyta putplastį iškratyti sąvartyne. Patys domėjomės, ar tokios rūšies putplasčio atliekos tinka perdirbti ir yra perdirbamos Lietuvoje. Taip pat prašėme pakomentuoti verslininko filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip putplastis iškratomas sąvartyne.
Į klausimą sureagavo Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius. Komunikacijos specialistai, pakalbėję su TRATC-o
administracija, atsakė: „Įmonės ar kiti ūkio subjektai privalo vesti susidarančių atliekų apskaitą pagal nustatytą tvarką ir priduoti jas atliekų tvarkymo įmonėms. Telšių regiono atliekų tvarkymo centro atstovai paaiškino, kad atliekas atvežė ne juridinis, bet fizinis asmuo. Pažymėtina, kad atliekų surinkimo aikštelės priima atliekas tik iš fizinių asmenų, dėl šios priežasties verslininkui buvo pasiūlyta ieškoti atliekų tvarkytojo, kuris galėtų perdirbti šias atliekas. Tačiau verslininkas atsisakė ir pasirinko susimokėti ir atliekas pašalinti sąvartyne kaip fizinis asmuo.
UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro nepavojingų atliekų sąvartyne priimtos putplasčio atliekos kaip plastiko drožlės ir nuopjovos, kurios yra netinkamos perdirbti plastiko atliekos. Šios atliekos jau yra perdirbamos Lietuvoje, tai atlieka įmonė „Circleplast“, esanti Kalantos g. 49, Kaune. Telšių apskrityje šių atliekų surinkimu užsiima UAB „Virginijus ir Ko“, kuri jas perduoda kitoms atliekų tvarkymo įmonėms.“
„Slidi“ atliekų perdirbimo politika
Taigi suprask, kaip nori – netinkamos perdirbti, bet jau perdirbamos, ir vis tiek legaliai ir teisėtai kišamos į žemę. Ne mažiau stebino ir atliekų tvarkymo politikos lankstumas, kurį šioje situacijoje taikliau būtų įvardinti kaip „slidumą“: susimokėjai ir rinkis, kuo nori būti – juridiniu asmeniu, iš kurių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės putplasčio nepriima, ar fiziniu asmeniu, iš kurio atliekos priimamos į sąvartyną. Verslininkus galimybė laisvai pasirinkti gal ir džiugina, motiną žemę, deja…
Sąvartyno vedėjas įsitikinęs: jis reglamento nepažeidė, o verslininkas turėtų pats būti atsakingesnis
Pakalbinome ir TRATC-o Sąvartyno skyriaus vedėją Osvaldą Endriką. Paaiškėjo, kad būtent jis iš verslininko priėmė atvežtas putplasčio atliekas.
Prisiminęs šį atvejį vedėjas pasakojo: „Verslininkas pirmiausia pabandė putplastį priduoti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje. Nepavyko. Pagal galiojančią tvarką aikštelė atliekas priima tik iš fizinių asmenų. Tada jis galėjo apsisukti ir išvažiuoti, tačiau atvažiavo į sąvartyną. Paaiškinau žmogui, kad verslai privalo patys ieškoti alternatyvų – sudaryti sutartį su atliekų perdirbėjais. Išsiųsti atgal jo su visu kroviniu neišsiunčiau, nes pagal reglamentą galiu priimti šios rūšies atliekas. Parduotuvės savininkas pasisvėrė atvežtą kiekį, užsimokėjo už atliekų šalinimą, o vėliau susinervino, kad tokį švarų putplastį turi išversti prie kitų šiukšlių.“
Pasak O. Endriko, situacija dviprasmiška: „Siūliau verslininkui ieškoti perdirbėjo, bet jis atliekų vežtis atgal nenorėjo, o dabar ieško kaltų. Galėjau atliekų nepriimti, bet kas gali garantuoti, kad tas pats putplastis, tik suteptas, nebūtų grįžęs atgal.“
Sąvartyno skyriaus vedėjas kalbėjo, kad Plungėje daugybė baldais ir elektronika prekiaujančių parduotuvių jau turi susiradusios įmones, kurios paima ir perdirbti išveža pakuotėse naudojamą putplastį. Tiesa, perdirbti putplastis tinka tik labai švarus, tas, kuris nors kiek suteptas, šalinamas sąvartynuose, o ir perdirbėjų Lietuvoje labai mažai. Putplasčio atliekų problema, pasak TRATC-o darbuotojo, aktuali visai Lietuvai: „Žinome, kad ir kitų atliekų tvarkymo centrų atliekų surinkimo aikštelėse susiduriama su verslininkais, kurie bando priduoti putplastį.“
O. Endrikas ne kartą pakartojo, kad jis atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne reglamento nepažeidė, kad atsakingumo pritrūko verslininkui. Nepuolėme diskutuoti, spręsti, kiek atsakingas ar neatsakingas plungiškis verslininkas, tačiau tiesa viena: atliekų tvarkymo politiką įgyvendina būtent regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Parašykite komentarą