Nuotrauka iš lopšelio-darželio „Pasaka“ archyvo

Po penkių dešimtmečių darbo Plungės lopšelyje-darželyje „Pasaka“ direktorės pareigas palieka Irena Petreikienė. Per savo ilgą karjerą pedagogė paragavo ir darželio auklėtojos, ir vadovės duonos. Anot pašnekovės, būtent tai jai ir padėjo sukurti su kolektyvu artimą ryšį. Vadovaujant I. Petreikienei išties nemažai nuveikta – „Pasaka“ tapo pirmąja Plungės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaiga, priimančia darželinukus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

Plungės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis „Labas, Plunge“ patvirtino, jog dabartinė įstaigos vadovė pateikė prašymą atleisti iš darbo šalių sutarimu. Savo pareigose direktorė liks iki šių metų gruodžio 31 d. Prieš keletą dienų buvo paskelbtas konkursas į atsilaisvinančią vadovo vietą. Atrankos posėdis numatytas kitų metų sausio 20 dieną.

Iš Kulių miestelio kilusi I. Petreikienė lopšelyje-darželyje „Pasaka“ dirba nuo pat jo įsikūrimo 1975 m. liepą. Per penkis dešimtmečius kolektyve jai teko dirbti tiek auklėtoja, tiek vyriausiaja auklėtoja. O 1988 m. gegužės mėnesį buvo paskirta direktore.

„Aš buvau iš to paties kolektyvo. Supratau kitus ir pati jaučiausi suprasta. Taikėmės vieni prie kitų. Ir dabar nieko nesigailiu, viskas vyko taip, kaip planavome“, – atviravo pašnekovė.

I. Petreikienė džiaugiasi tuo, kad visuomet jautė tiek bendradarbių, tiek ir darželinukų tėvelių paramą. Didžiulės problemos neužklupo. Nedidelių bėdų, pasak jos, kaip ir visur buvo, tačiau visas negandas pavyko įveikti.

Šiemet sukanka 30 metų nuo to, kai „Pasaka“ tapo atvira vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Tuo metu šis lopšelis-darželis buvo vienintelis rajone, priimdavęs negalią turinčius auklėtinius. Pirmoji grupė įkurta 1995 metais, o po metų – ir antra.

„Žemaičio“ nuotr.

Pašnekovė pripažįsta, kad įstaiga dėl to susidūrė su nemenkais iššūkiais. Pokyčiams įgyvendinti buvo būtina materialinė bazė. Visgi, padedant rėmėjams, daug ką pavyko įvykdyti. Plungės „Lions“ klubo dėka prieš kelerius metus įrengtas multisensorinis kambarys. Darželiui labai daug padėjo ir šviesaus atminimo verslininkas Bronislovas Lubys. „Pasaka“ sulaukė ir Audriaus Klišonio paramos.

Anot direktorės, įstaigos kolektyvo įdirbiu vaikų tėvai buvo patenkinti. Tiesa, šiuo metu lopšelyje-darželyje vėl veikia tik viena specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų grupė. Pasikeitus teisinei bazei dabar negalią turintys vaikai gali lankyti bet kurią ugdymo įstaigą ir lavintis kartu su kitais vaikais.

„Būdavo, jog darželį pradėjęs lankyti vaikas net nesėdėdavo. Specialistų didelio darbo dėka toks vaikas iš darželio į mokyklą išeidavo jau savo kojomis. Turime kineziterapeutę, specialųjį pedagogą-logopedą, masažuotoją. Jie šiems vaikams atidavė visas savo žinias ir darbą“, – „Labas, Plunge“ pasakojo I. Petreikienė.

Įtraukųjį ugdymą, neįgaliesiems atvėrusį visų ugdymo ir švietimo įstaigų duris, pašnekovė vertina teigiamai. Pasak jos, tokiu būdu vaikams yra suteikiama galimybė kartu bendrauti bei ugdytis, neišskiriant nė vieno pagal jo gebėjimus ar negalios lygį.

Paklausta apie ateitį, darželio direktorė sakė planuoti pernelyg nemėgstanti. Pasak jos, ne veltui sakoma, jog žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Visgi I. Petreikienė tikino, kad net ir ruošdamasi atsisveikinti su darboviete, kuriai paskyrė net 50 metų, nepraranda optimizmo ir neigiamoms emocijoms nepasiduoda. Juk išėjus į užtarnautą poilsį gyvenimas nesustoja.

Atsisveikinusi su „Pasaka“ moteris norėtų pakeliauti bei aplankyti savo seserį, kuri šiuo metu gyvena Ispanijoje. Vasaros metu laukia sodo darbai – tai mėgstama pedagogės veikla. Pašnekovė taip pat pamąsto ir apie savanoriavimo galimybę. Svarbiausia, jog neapleistų sveikata.