Asmeninio B. B. Jereminienės albumo nuotr.

Kovo 15-ąją minėjome Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Ta proga kviečiame prisiminti vienos drąsios šeimos istoriją. Netoli Žemaičių Kalvarijos, Šarnelės kaime, gyvenę Striaupiai, Antrojo pasaulinio karo metu, nepaisydami didžiulio pavojaus, savo klėtyje įrengtame bunkeryje slėpė žydus. Jų pasiryžimas ir drąsa nuo mirties išgelbėjo 26-ių žmonių gyvybes.

Bronislavos ir Juozo Striaupių duktė Bronislava Birutė Jereminienė dalinosi prisiminimais, kaip jos tėtis, norėdamas išgelbėti žydų šeimą, kaimyno Juozo Kerpausko miške kartu su keliais vyrais įrengė žeminę. Įrengęs slėptuvę J. Striaupis išvažiavo į Alsėdžius parsivežti Faktorų šeimos. Šią šeimą sudarė vyras, besilaukianti moteris, jos motina bei du sūnūs. Žeminėje iš viso gyveno septyni žmonės, o neilgtrukus gimė ir dukrelė.

B. B. Jereminienė pasakojo, kad jos tėvelio pastangomis buvo išgelbėta ir daugiau žydų. Būdamas geros širdies jis visų gailėjo bei daugybę kartų rizikavo savo paties ir šeimos gyvybėmis. J. Striaupio žmonai Bronislavai teko rūpintis išgelbėtųjų pramaitinimu. Ją labai neramino ir tai, kad paslaptis apie gelbėjamus žmones gali išaiškėti.

Suprantama, kad J. Striaupiui vienam pačiam nebūtų pavykę nuveikti tiek daug. Prie žydų išgelbėjimo prisidėjo visas būrys geradarių. Tai ir jau anksčiau minėto Juozo Kerpausko šeima. Jei reikėdavo, išgelbėtus žmones priglausdavo ir Antanas bei Stefanija Strikaičiai. Alsėdžiuose mokytoja dirbusi B. Striaupienės sesuo Emilija Korzienė buvo tarsi ryšininkė tarp to meto valdžios bei žydų gelbėtojų. Ji rengdavo pasisėdėjimus apskrities ir valsčiaus valdininkams. Taip ji siekdavo sužinoti, kur vyks kratos bei ką valdžia įtarinėja žydų slėpimu. O sužinojusi skubėdavo pranešti geradariams.

Pagalbos ranką ištiesė ir Skuodo rajone gyvenęs J. Striaupio brolis Bronislovas, Sedos malūnininkas Liulys, Žemaičių Kalvarijos gydytojas Staškauskis. Padėjo ir tuometis Šarnelės seniūnas Strikaitis, ūkininkai Jurgis Niuniava bei Martynas Bedaukis. Neabejingas liko ir Alsėdžių valsčiaus policininkas Keturvakis – jis taip pat įspėdavo apie planuojamas kratas. Daug padėdavo Žemaičių Kalvarijos vienuolės, klebonai Kačergis bei Polojiskis. Prie geradarių prisidėjo ir Alsėdžių klebonas Vladislovas Taškūnas.

Pasakodama apie tuos sudėtingus laikus B. Jereminienė prisiminė, kaip į jų šeimos namus 1942-ųjų vasarą įsiveržė vokiečių kariai. Anot moters, jie išnaršė visą sodybą, ūkinius pastatus bei durtuvais badė daržinėje buvusį šieną. Darydami kratą kareiviai sumanė patikrinti ir vištidę. Būtent ten ir buvo įrengta žydų slėptuvė.

Laimei, vokiečiai liko nieko nepešę. Mat prieš pasislėpdamas rugių lauke, tėvelis spėjo perspėti žydus apie kratą, uždaryti juos į bunkerį, o jo dangtį apdrėbti vištų išmatomis. Bijodami išsitepti, vokiečiai vištidėje neužsibuvo, o išėję į lauką skubėjo į žolę nusitrinti išteptus batus.

Savo atsiminimuose moteris rašė, kad iš vištidės išėjęs kareivis pamatė Birutę sėdinčią ant akmens. Priėjęs prie jos, vokietis iš kišenės išsitraukė gabalėlį šokolado ir paklausė, kur slepiasi žydai. Mergaitė kareiviui atsakė, kad pas juos jokių žydų nėra, bet svečiui toks atsakymas nepatiko. Pagriebęs vaiką už pečių gestapininkas pradėjo jį smarkiai purtyti ir rėkdamas liepė pasakyti, kur slepiami žydai. Laimei, prie įsiutusio kareivio priėjo vertėjas, truktelėjo jį už peties bei liepė paleisti mergaitę.

Striaupių šeimai per karą nuo mirties pavyko išgelbėti devynias žydų šeimas, iš viso – 26-is žmones. Didvyriškas šeimos poelgis neliko nepastebėtas. Už žydų gelbėjimą J. Striaupis ir B. Striaupienė 1981 m. pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. B. Jereminienė 2019 m. apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Po mirties šį apdovanojimą gavo ir E. Korzienė bei M. Bedaukis.