Asmeninio archyvo nuotr.

Va­sa­rio 28-ąją pra­si­dė­ję Iz­rae­lio ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ka­ro veiks­mai prieš Ira­ną ir Ira­no at­sa­ko­mie­ji smū­giai Iz­rae­liui ir JAV ka­ri­nėms ba­zėms Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se su­ju­di­no pa­sau­lį ir pa­sė­jo ne­ri­mą. Dan­gaus erd­vė ta­po nai­kin­tu­vų, ra­ke­tų ir dro­nų ko­vos lau­ku, tad dau­gu­ma oro bend­ro­vių su­stab­dė tarp­tau­ti­nius skry­džius, pa­lik­da­mos sa­vo ke­lei­vius vi­siš­ko­je ne­ži­no­my­bė­je. Tarp tu­ris­tų, už­stri­gu­sių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Du­ba­ju­je, bu­vo ir Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Ge­di­mi­nas Sto­nys. Įvei­kęs il­gą ne­ri­mo, lau­ki­mo ir iš­ban­dy­mų ku­pi­ną ke­lio­nę plun­giš­kis jau džiau­gia­si lai­min­gai su­grį­žęs į na­mus.

Apie pra­si­dė­ju­sį ka­rą su­ži­no­jo iš so­cia­li­nių tink­lų

G. Sto­nys į Du­ba­jų at­skri­do va­sa­rio 26-osios va­ka­rą. Atsk­ri­do vie­nas, nes drau­go, su ku­riuo ke­ti­no leis­tis į ke­lio­nę, pla­nai ne­ti­kė­tai pa­si­kei­tė. „Su drau­gu bu­vo­me su­gal­vo­ję, kad ke­liau­si­me į Jung­ti­nius Ara­bų Emy­ra­tus, nu­si­pirk­si­me ten ma­ši­ną ir su ja par­va­žiuo­si­me į Lie­tu­vą. Bet iš­ti­ko gy­ve­ni­mas – man te­ko im­tis pla­no „B“. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­re jau bu­vau Du­ba­ju­je, o sek­ma­die­nį tu­rė­jau iš­skris­ti į Tai­lan­dą. Grįž­ti į Ry­gą pla­na­vau per Stok­hol­mą“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Ta­čiau ir pla­nui „B“ ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Va­sa­rio 28-ąją pra­si­dė­ję ka­ro veiks­mai prieš Ira­ną su­pur­tė Ar­ti­muo­sius Ry­tus. Apie tai, kas vyks­ta, Ge­di­mi­nas sa­kė pir­miau­sia su­ži­no­jęs iš so­cia­li­nių tink­lų – in­ter­ne­tas mir­gė­te mir­gė­jo nau­jie­no­mis apie pra­si­dė­ju­sį konf­lik­tą, nu­mu­ša­mas ra­ke­tas ir dro­nus.

Pa­čia­me Du­ba­ju­je, anot plun­giš­kio, bu­vo ga­na ra­mu. Gy­ve­ni­mas gat­vė­se vy­ko, tik žmo­nių žvilgs­niai daž­niau ki­lo į dan­gų, iš kur gir­dė­jo­si skrai­dan­čių ir oro erd­vę sau­gan­čių nai­kin­tu­vų gar­sas.

Įst­ri­gęs Du­ba­ju­je

Oro bend­ro­vėms pra­dė­jus stab­dy­ti skry­džius, G. Sto­nys su­pra­to, kad jam rei­kės ir pla­no „C“ – pa­bė­gi­mo iš Du­ba­jaus pla­no. Su­si­kur­ti jį ne­bu­vo taip pa­pras­ta: oro li­ni­joms pri­si­skam­bin­ti nė­jo, Tu­riz­mo ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­tas, į ku­rį nu­vy­ko, pa­dė­ti nie­kuo ne­ga­lė­jo.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Sup­ra­tau, kad gel­bė­tis tu­riu pa­ts, kad kaž­kaip rei­kia iš­trūk­ti iš Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų. Iš pra­džių dar pla­na­vau skris­ti į Tai­lan­dą – ma­niau, kad ten ra­mu. Per­si­gal­vo­jau su­lau­kęs ži­nu­čių, kad ir Tai­lan­do oro uos­tuo­se skry­džiai strin­ga. Sup­ra­tau, teks ieš­ko­ti nau­jos kryp­ties. Nu­si­ga­vau į oro uos­tą, bet ma­nęs be bi­lie­to į jį neį­lei­do. Rei­kė­jo pirk­ti nau­ją. Bi­lie­tų į Eu­ro­pos ša­lis kai­nos bu­vo nuo vie­no iki tri­jų tūks­tan­čių eu­rų. Svar­biau­sia, kad ir bi­lie­to tu­rė­ji­mas ne­ga­ran­ta­vo iš­skri­di­mo – oro bend­ro­vė bet ku­riuo mo­men­tu ga­lė­jo pra­neš­ti, kad skry­dį at­ke­lia ke­lioms die­noms ar sa­vai­tei. To­kiu at­ve­ju bi­lie­tai ne­grą­ži­na­mi – jei ne­ga­li lauk­ti ati­dė­to skry­džio, pra­ran­di pi­ni­gus. Lauk­ti nie­kas ne­no­rė­jo­“, – pri­si­mi­nė ban­dy­mą iš­trūk­ti iš Du­ba­jaus plun­giš­kis.

Ke­lias į na­mus ve­dė per Sau­do Ara­bi­ją ir Sa­kart­ve­lą

„Kas­die­nė įtam­pa, va­ži­nė­ji­mas iš vie­nos vie­tos į ki­tą er­zi­no, at­si­ra­do jaus­mas, kad at­si­dū­riau ak­la­vie­tė­je. Sup­ra­tau, kad rei­kia su­sto­ti, nie­ko ne­da­ry­ti. Tik ta­da, kai nu­ri­mau, pa­ste­bė­jau, kad skry­džiai į Sau­do Ara­bi­ją vyk­do­mi. Nu­si­pir­kau bi­lie­tą į Dže­dą – mies­tą, iš ku­rio vyk­do­ma daug skry­džių į Eu­ro­pą. Ir ma­no lėk­tu­vas pa­ki­lo lai­ku. Iš Dže­dos iš­skri­dau į Tbi­li­sį, iš Sa­kart­ve­lo – į Ry­gą“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą apie ne­ti­kė­tus nuo­ty­kius G. Sto­nys.

Jau­tė di­džiu­lį žmo­nių pa­lai­ky­mą

Į Plun­gę, kur jo lau­kė žmo­na, vai­kai ir la­biau­siai už Du­ba­ju­je įstri­gu­sį sū­nų ne­ri­ma­vę tė­vai, Ge­di­mi­nas grį­žo sek­ma­die­nį, Ko­vo 8-ąją, kaip di­džiau­sia do­va­na šei­mos mo­te­rims. Ir ne tik.

„Prieš va­žiuo­da­mas į na­mus už­su­kau į gė­lių par­duo­tu­vę nu­pirk­ti tul­pių. Kad jūs ži­no­tu­mė­te, kaip par­da­vė­jos ma­ne pa­ma­čiu­sios nuo­šir­džiai džiau­gė­si. Su­lau­kiau tiek ap­ka­bi­ni­mų, pa­lai­ky­mo. Si­tua­ci­ja, ku­rio­je at­si­dū­riau, man pa­ro­dė, kiek ge­rų žmo­nių yra ma­no ap­lin­ko­je. Bū­da­mas Du­ba­ju­je į sa­vo feis­bu­ko pa­sky­rą dė­jau trum­pus vaiz­do įra­šus apie pa­dė­tį mies­te, apie ban­dy­mą iš­trūk­ti iš Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų. Tūks­tan­čiai žmo­nių juos per­žiū­rė­jo, ra­šė pa­lai­ky­mo ži­nu­tes, drą­si­no, pa­ta­rė. Fi­nan­si­nės pa­gal­bos ne­pra­šiau, bet su­lau­kiau net siū­ly­mų per­ves­ti man pi­ni­gų, kad tik nu­si­pirk­čiau bi­lie­tus ir lai­min­gai grįž­čiau į Plun­gę. Esu su­jau­din­tas žmo­nių ge­ru­mo“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Į Du­ba­jų dar su­grįš

Tą­dien, kai kal­bi­no­me į na­mus grį­žu­sį plun­giš­kį, daugybė lie­tu­vių vis dar lau­kė sa­vo šan­so iš­trūk­ti iš Ar­ti­mų­jų Ry­tų. Ke­li šim­tai jų bu­vo par­skrai­din­ti spe­cia­liais eva­kua­ci­niais rei­sais. Klau­sė­me G. Sto­nio, ko­dėl jis ne­ban­dė pa­tek­ti į už­sa­ko­mą­jį skry­dį, ku­riuos sa­vo pi­lie­čiams bend­ra­dar­biau­da­ma su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis or­ga­ni­zuo­ja Lie­tu­vos vals­ty­bė.

„Už­si­re­gist­ra­vau sis­te­mo­je. Pra­ne­šiau, kad toks esu. Bet ne­sto­jau į gy­vą­ją ei­lę. Ži­no­jau, kad pir­miau­sia eva­kuos pa­žei­džia­miau­sias gru­pes – vai­kus, nėš­čias mo­te­ris, vy­res­nio am­žiaus žmo­nes. No­rė­jau pa­ts iš­si­kaps­ty­ti iš pa­dė­ties. Gal­vo­jau: su­ge­bė­jau at­skris­ti, tu­riu su­ge­bė­ti ir grįž­ti“, – ne­slė­pė jį už­val­džiu­sių am­bi­ci­jų G. Sto­nys.

Pir­mą kar­tą Du­ba­ju­je bu­vęs plun­giš­kis ne­daug spė­jo šiame mieste pa­ma­ty­ti – nu­va­žia­vo prie „Burdž Cha­li­fos“ – aukš­čiau­sio dan­go­rai­žio pa­sau­ly­je, ap­žiū­rė­jo ir įam­ži­no ki­tus įspū­din­gus Du­ba­jaus pa­sta­tus, pus­die­nį pra­lei­do dy­ku­mo­je. Jo pla­ną nu­vyk­ti į Abu Da­bį ir pa­ma­ty­ti „For­mu­lės 1“ tra­są su­grio­vė ka­ras. To­dėl vy­ras sa­kė, kad ka­da nors, kai Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se įsi­vy­raus tai­ka, bū­ti­nai grįš į gra­žų mies­tą Dubajų.