
Prieš metus miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė buvo perduota valdyti savivaldybėms. Žinoma, niekur nedingo ir valstybinės institucijos, jų atliekami patikrinimai. Antradienį sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje kalbėta apie praėjusiais metais vykusius patikrinimus ir rastus pažeidimus. Dažniausiai Plungės rajone valstybinė žemė tiesiog užimama.
170 ha užimtos žemės
Su pokyčiais ir patikrinimų rezultatais politikus supažindino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotoja Jurgita Špūraitė ir tos pačios institucijos Vakarų Lietuvos 2-ojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus vedėjas Steponas Januška.
J. Špūraitė kalbėjo, kad, pasikeitus teisės aktams, susijusiems su žemės valdymu, perskirstant funkcijas, žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcija atiteko žmonių vadinamai Statybos inspekcijai. Patikrinimų metu žiūrima, ar žemė naudojama pagal pagrindinę paskirtį, ar ji naudojama pagal tas ribas, kurios nurodytos nuosavybės dokumentuose, ar nenaikinami, negadinami geodeziniai punktai, ar išsaugomi riboženkliai. Tikrinami ir privatūs sklypai, ir valstybinės žemės sklypai arba plotai, nesuformuoti atskiru sklypu. Kaip ir visur, patikrinimai būna planiniai ir neplaniniai, gavus informaciją iš savivaldybių, fizinių ar juridinių asmenų. Taip pat atliekami reidai. Pažeidėjui surašomas privalomasis nurodymas, t. y. vykdomasis dokumentas, įpareigojantis pašalinti pažeidimą.
Praėjusiais metais šalyje net 65 proc. atliktų patikrinimų metu išaiškinta pažeidimų – iš viso 1 200. Nustatyta per 170 ha užimtos valstybinės žemės. Pinigine išraiška užimtų sklypų vertė būtų daugiau kaip 85 mln. eurų. Privalomųjų nurodymų surašyta šiek tiek daugiau, nei užfiksuota pažeidimų, nes dažnai pažeidėjas būna ne vienas. Surašyta beveik 900 administracinio nusižengimo nutarimų, 25 protokolai. Į valstybės biudžetą surinkta per 5 000 eurų baudų.
Vakarų Lietuvos 2-asis žemės naudojimo priežiūros skyrius prižiūri 10 savivaldybių Telšių ir Šiaulių apskrityse. 2024 m. skyrius atliko daugiau nei 300 patikrinimų, surašyti 226 privalomieji nurodymai. Dažniausiai naudota poveikio priemonė – įspėjimas. Kaip pastebėjo S. Januška, žemės užėmimo priežastis būna ne tyčinė, o dėl nežinojimo, kai kuriais atvejais dėl netikslaus parodymo, kai kada dar neatlikti kadastriniai matavimai.
Linkę „priglausti“ valstybinę žemę
Plungės rajone praėjusiais metais atlikta 20 patikrinimų, 11 iš jų – planiniai. 11 patikrinimų surengta Plungės mieste, 6 – Nausodžio seniūnijoje, po 1 – Kulių, Platelių ir Babrungo seniūnijose. Visi aptikti nusižengimai susiję su valstybinės ar privačios žemės užėmimu ir naudojimu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį mūsų rajone atlikti 7 planiniai patikrinimai. Dėmesys buvo nukreiptas į Beržoro ežero pakrantės sklypus. Ir tik dviejų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.
Kaip sakė S. Januška, visi pažeidimai susiję su valstybinės žemės užėmimu užtveriant tvoras, pasodinant želdinius, taip pat fiksuota neteisėta lieptų statyba.
Antrąjį ketvirtį planuojama atlikti 23 patikrinimus.
„Labas, Plunge“ neseniai rašė apie tarp kaimynų kilusią nesantaiką dėl daržo prie daugiabučio gyvenamojo namo. Apie šią problemą kalbėjo ir S. Januška: „Žvelgiant iš vienos pusės, lyg ir nieko blogo, yra tos fondinės žemės. Regionų miestai nėra labai patrauklūs, kad investicijų greitai atsirastų, tad žmogus kaip ir galėtų naudoti laisvą žemę, bet… Nėra tinkamos tvarkos ir atsiranda savivaliavimas. Vienas užsodina daugiau, kitas – mažiau, kyla kaimynui pavydas, atsiranda nesutarimų ir prasideda grandininiai skundimai. Būtų gerai, jei būtų tvarka, kad oficialiai žmogus metams ar sezonui galėtų laikinai pasinaudoti tuo žemės gabalėliu, iš jo gauti naudos, sumokėti mokesčius. Dabar šis procesas – stichiškas. Todėl kyla nesutarimų, o tada tenka įsikišti mums ir įsijungia kitas mechanizmas.“
Dar vieną pastabą S. Januška adresavo Savivaldybės administracijai. Tiesa, tai aktualu ne tik Plungės, bet ir kitoms savivaldybėms, tad ir klausimas turėtų būti sprendžiamas aukštesniu lygmeniu. Problema – sklypų, kai juose yra statiniai ir neaiškus tų statinių savininkas, formavimas aukcionams. Svečio teigimu, savivaldybė tokiu atveju turėtų pašalinti neįregistruotus statinius ir tik tada parduoti sklypus.
Tiesa, su tokia pozicija nesutiko meras Audrius Klišonis. Anot jo, jei pastatai valstybinėje žemėje buvo pastatyti nelegaliai, vadinasi, kažkas prieš tai nepadarė namų darbų. „Nenorėčiau, kad į savivaldybes būtų nusivalomos kojos. Kažkuri iš jūsų institucijų nepadarė savo darbo, ir dabar Savivaldybė, norėdama atiduoti į aukcioną sklypą, turi skirti savo lėšų nugriovimo darbams atlikti, savininkams ieškoti, užuot efektyviai jas naudojusi. Jei atsiranda pirkėjas, matantis galimybę nusipirkti žemės sklypą, tai jau turėtų būti jo klausimas“, – prieštaravo meras.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, papildydamas merą, užsiminė apie dar kurioziškesnę padėtį. Pasak jo, dažnu atveju sklypą, kuriame pastatytas nelegalus statinys, nori įsigyti to statinio savininkas. Tačiau teisės aktai tokios galimybės nesuteikia. „Gauname išvadą, kad pirma turi būti atlaisvinta valstybinė žemė. O neretai būna, kad pastatai, esantys toje žemėje, kainuoja brangiau nei pati žemė“, – dėstė skyriaus vedėjas.
Kokia išeitis? Inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
Parašykite komentarą