
Pirmadienį posėdžiavę Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariai svarstė, ar pritarti Savivaldybės administracijos planams inventorizuoti ir savo nuosavybėn įregistruoti 7-is kelius ar jų atkarpas. Panašūs sprendimai tvirtinami kelis kartus per metus, mat Savivaldybė skuba inventorizuoti visus rajone esančius kelius. Vis tik šį kartą kiek ilgiau apsistota ties vienu keliu – Plungės mieste esančia Laisvės gatvės atšaka, kurią, tiesą sakant, būtų sunku keliu pavadinti, veikiau – bekele.
Gabalas pievos – irgi kelias?
Tokių „ožių takų“ Savivaldybė inventorizavo ir įregistravo jau ne vieną, tad ir šis atvejis turėtų nestebinti. Stebina nebent tai, kad prie šio sprendimo rengimo ir suderinimo prisidėjo, be to, vėliau per Kaimo reikalų komiteto posėdį jį apginti stojo Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, nors viešų ir privačių interesų derinimo nuostatos ją įpareigoja nuo tokių veiksmų susilaikyti – minėta bekelė, netrukus tapsianti keliu, atsiremia į jos su vyru valdomą sklypą.
Komiteto posėdyje pristatyta, kad Savivaldybė inventorizavo ir ruošiasi registruoti savo nuosavybėn 7 kelius ar jų atkarpas. Viena iš jų: įvažiavimas tarp Laisvės gatvės 63–67 namų. Kaip nurodoma sprendime, šio keliuko ilgis – 86 metrai, iš jų 24 metrai – asfaltbetonio danga, 40 metrų – žvyras, 22 metrai – gruntas.
Kam reikia kaip kelią įforminti ir tą 22-jų metrų grunto arba pievos atkarpą, tampa aišku pasidomėjus, kam priklauso žemės sklypas, į kurį ta atkarpa atsiremia, ir ką tame sklype ruošiamasi daryti.
Registrų centro duomenimis, sklypą tarp Saulėtekio g. 16 ir 14 namų valdo Turto skyriaus vedėja Ž. Bieliauskienė perpus su vyru.
Savivaldybė skelbia, kad šiuo metu atliekamos šio sklypo performavimo procedūros: jį ketinama padalinti į tris dalis ir pritaikyti vienbučių ar dvibučių namų statyboms. Tą atlikus, labiausiai nuo Saulėtekio gatvės nutolusi sklypo dalis liks be susisiekimo galimybės, todėl ir buvo sumanyta įrengti įvažiavimą iš Laisvės gatvės. Sprendimą įregistruoti įvažiavimą parengė Turto skyrius, o suderino, kaip minėta, pati Ž. Bieliauskienė.
„Aš irgi esu plungiškė“
Įtardami, kad gruntkelį Turto skyrius skuba įforminti dėl vedėjos ir jos šeimos privačių interesų, Kaimo reikalų komiteto nariai pirmadienį Turto skyriui pažėrė ne vieną klausimą.
Opozicijos narys Robertas Endrikas teiravosi, kodėl pievos gabalą skubama įregistruoti kaip kelią, užuot sudarius infrastruktūros sutartį su statybas planuojančiais Bieliauskais ir įpareigojus juos savo lėšomis nutiesti keliuką, o tada perduoti jį Savivaldybės nuosavybėn – taip paprastai daroma kitais atvejais.
O dabar einama kitu keliu – įforminus keliuką kaip Savivaldybės nuosavybę, ne kam kitam, o Savivaldybei teks pareiga įrengti bent kokią padoresnę to keliuko dangą.
„Kodėl mes esam tokie uolūs šiame objekte? Ar dėl to, kad viena garsi šeima ten nusipirko sklypą?“ – klausė R. Endrikas.
Posėdyje dalyvavusi Turto skyriaus vedėja Ž. Bieliauskienė siūlė nekalbėti užuominomis ir tiesiai šviesiai įvardinti, kas ta šeima.
„Tas kelias veda ne į vieną sklypą, aplinkiniai gyventojai juo naudojasi. Taip, vienas iš sklypų priklauso mano šeimos nariams, bet aš irgi esu plungiškė, mano šeima čia moka mokesčius“, – kalbėjo vedėja ir pridūrė, kad vietinės reikšmės kelių sąraše yra ir tokių kelių, kurie veda į vienkiemius. „Čia tikrai ne tokia situacija“, – patikino ji.
„Bet kodėl taip skubama inventorizuoti tą keliuką? Juk turi būti padarytas sklypo detalusis planas ir tik tada formuojamas kelias, o jūs dabar nesulaukę nei detaliojo plano, nieko, greituoju būdu pasimatavot. Keista“, – toliau stebėjosi R. Endrikas.

Kai vežimas statomas prieš arklį
Kitas opozicijos narys Tomas Mašeckis priminė, kad kovo mėnesį Antikorupcijos komisijos posėdyje svarstytas kitas panašus atvejis – Babrungo kaimo gyventojo prašymas leisti pakeisti sklypo paskirtį. Šiam žmogui Savivaldybė nurodė parengti sklypo detalųjį planą ir pačiam nutiesti kelią į tą sklypą, esą tik tada būtų leista pakeisti sklypo paskirtį. Politikas teiravosi, kuo skiriasi šios situacijos, tačiau atsakymo nesulaukė – posėdyje nedalyvavo nė vienas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atstovas.
Vėliau „Labas, Plunge“ kalbintas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys siūlė nelyginti šių dviejų atvejų, nes Babrungo kaime norėta keisti sklypo paskirtį, o Saulėtekio gatvėje rengiamas teritorijos detaliojo plano keitimas. Pasak vedėjo, pirmuoju atveju sklypo savininkui buvo nurodyta pasirengti sklypo detalųjį planą ir jame numatyti įvažiavimą į sklypą, tačiau jis nesutiko, o antruoju atveju sklypo Saulėtekio gatvėje savininkai patys rengia detalųjį planą.
O ar vedėjui neužkliuvo tai, kad detaliajame plane į sklypą numatomi du įvažiavimai: vienas iš Saulėtekio gatvės, kitas – iš Laisvės gatvės, nors Taryba dėl įvažiavimo iš Laisvės gatvės įteisinimo pasisakys tik gegužės pabaigoje?
„Detaliajame plane yra parodoma tai, kas bus ateity, o ne kas yra dabar“, – paaiškino vedėjas. Jis sutiko, kad įregistravus įvažiavimą iš Laisvės gatvės ne kam kitam, o Savivaldybei teks pareiga ir atsakomybė ateity įrengti važiuojamąją kelio dalį, ją remontuoti ir prižiūrėti, tačiau sakė negalintis pakomentuoti, kodėl norima įforminti kaip kelią ir pievos dalį. Pasak T. Jocio, šiuo atveju atsakomybė tenka matavimus atliekančiai įmonei, ji priima sprendimą įvertinusi tai, ar konkrečioje teritorijoje yra kokie nors kelio požymiai. Panašu, kad šiuo atveju kaip kelio požymis buvo užskaitytas kažkieno rūpesčiu pievoje neseniai išpiltas ruoželis žvyro, besibaigiantis ties Bieliauskų valdomu sklypu. Kaip sakoma, viskas daroma pagal įstatymo raidę, o ir visokie formalumai, su kuriais kiti vargsta metų metus, sprendžiami lyg pirštu spragtelėjus.
Parašykite komentarą