Sauliaus Narkaus nuotr.

Tra­di­ciš­kai sa­vo skai­ty­to­jus su­pa­žin­di­na­me su pir­muo­ju nau­jais me­tais Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės, per­so­na­lo ir ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je įre­gist­ruo­tu kū­di­kiu. Šie­met pir­ma įre­gist­ruo­ta – sau­sio 9-ąją Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je į pa­sau­lį atė­ju­si plun­giš­kė Au­gus­tė.

3 362 gra­mų svo­rio ir 52 centimetrų ūgio Au­gus­tė pir­mą oro gurkš­nį įkvė­pė sau­sio 9 die­ną 13.42 val. Kaip sa­kė ma­žy­lės ma­ma Ina, gy­dy­to­jų skai­čia­vi­mais, mer­gy­tė tu­rė­jo gim­ti sau­sio 13-ąją.

Au­gus­tė – ant­ra Inos ir Ra­mū­no at­ža­lė­lė. Se­sės na­muo­se la­bai lau­kė tri­me­tis Ro­kas.

Lan­ky­da­mie­si Inos ir Ra­mū­no na­muo­se do­mė­jo­mės, ar tik­rai Ro­kas no­rė­jo se­su­tės. Iš­gir­dęs klau­si­mą ber­niu­kas tvir­tai vy­riš­kai už­tik­ri­no, kad taip. Net ir pro­vo­kuo­ja­mas, kad gal ge­riau bū­tų bu­vęs bro­lis, Ro­kas sa­vo nuo­mo­nės ne­pa­kei­tė. „Ži­no­te, kaip su vai­kais yra: šian­dien no­ri, ry­toj ne­la­bai. Nors da­bar žais­liu­kus ne­ša ma­ža­jai. Jis tik­ras di­dy­sis bro­lis – atei­na ir in­for­muo­ja: se­sė mie­ga, se­sė pa­bu­do, se­sė no­ri val­gy­ti“, – gy­rė sū­nų ma­ma.

Apie tai, kad po šir­di­mi ne­šio­ja mer­gai­tę, Inai kuž­dė­jo nuo­jau­ta. „Ma­tyt, tu­riu stip­rią nuo­jau­tą. Tiek lauk­da­ma­si Ro­ko, ži­no­jau, kad bus ber­niu­kas, tiek su Au­gus­te ži­no­jau, kad bus mer­gai­tė. Gy­dy­to­jai tik pa­tvir­ti­no, kad ne­klys­tu“, – pa­sa­ko­jo plun­giš­kė.

Tur­būt ne vie­na po­ra, be­si­lau­kian­ti ant­ro­jo vai­ko, ti­ki­si, kad jis bus ki­tos ly­ties nei pir­ma­sis, o mo­ters slap­ta sva­jo­nė – tu­rė­ti duk­ry­tę. Ina ne­slė­pė, kad nors tas no­ras vi­du­je ir kir­bė­jo, ta­čiau jie abu su Ra­mū­nu ne­lin­kę skirs­ty­ti vai­kų pa­gal ly­tį. „Svar­biau­sia, kad ma­žy­lis gim­tų ir aug­tų svei­kas“, – kal­bė­jo po­ra.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Smal­sa­vo­me, ar duk­ry­tė bu­vo su­pla­nuo­tas kū­di­kis. Ina, kuk­liai šyp­te­lė­ju­si, pa­pur­tė gal­vą. „Pir­mo­jo ste­buk­lo mes lau­kė­me il­gus de­šimt me­tų. To­dėl, gi­mus Ro­kui, ne­no­rė­jo­me sa­vęs ap­gau­di­nė­ti ir nu­teik­ti, – at­vi­ra­vo mo­te­ris. – Au­gus­tė – mums vi­siš­kas ne­ti­kė­tu­mas.“

Tie­sa, pa­klaus­ti, gal po ke­le­rių me­tų norėtųsi su­si­lauk­ti ir tre­čio ma­žy­lio, ne­slė­pė, kad jei taip bū­tų, ne­si­kra­ty­tų. Juo la­biau kad jau­nys­tė­je Ina gal­vo­jo, jog jei tu­rės vai­kų, tai tik­rai du ar­ba tris.

Bu­vo įdo­mu su­ži­no­ti, ku­ris iš tė­ve­lių su­gal­vo­jo ma­žy­lei var­dą, o gal į tą pro­ce­są bu­vo įtrauk­ti ir ki­ti gi­mi­nai­čiai? „Var­das su mu­mis bu­vo tre­jus me­tus, nuo Ro­ko gi­mi­mo. Tie­sa, ar­tė­jant gim­dy­mui bu­vo at­si­ra­dęs ki­tas va­rian­tas, bet Ra­mū­nas, Ro­kas ir Ra­mū­no ma­ma ta­rė tvir­tą žo­dį, tad nie­kas ir ne­pa­si­kei­tė“, – pa­sa­ko­jo moteris.

Be­je, Ina dai­nuo­ja miš­ria­me Plun­gės cho­re „Plun­gė“. Ka­dan­gi vi­są vieš­na­gės lai­ką ma­žo­ji Au­gus­tė ra­miai mie­go­jo tė­čio glė­by­je, juo­ka­vo­me, kad mer­gy­tė tik­riau­siai ne­dai­nuos. „Da­bar te­gul ne­dai­nuo­ja, o vė­liau dai­nuo­ti ve­si­me. Ro­kas taip pat dai­nuo­ja“, – ma­žais atei­ties pla­nais pa­si­da­li­jo Ina.

At­sis­vei­kin­da­mi pa­klau­sė­me Inos ir Ra­mū­no, ko jie pa­lin­kė­tų sa­vo duk­rai. „Kad bū­tų svei­ka, kad bū­tų lai­min­ga, kad li­ki­mas ne­skriaus­tų. Jei taip bus, vis­kas sek­sis“, – sa­kė po­ra.

Na, o mes ir ma­žy­lei, ir ma­my­tei lin­ki­me, kad iš­sa­ky­ti lin­kė­ji­mai, ku­riuos ūg­te­lė­ju­si Au­gus­tė bū­ti­nai per­skai­tys, iš­si­pil­dy­tų.

Sauliaus Narkaus nuotr.