
Jau kurį laiką Plateliai siekia gauti kurortinės teritorijos statusą. Tam tikslui buvo sukurta darbo grupė. Pirmieji žingsniai žengti dar 2023-iaisiais. Tuomet daugiausiai dėmesio skirta situacijos, teisės aktų, tvarkos aprašų analizei. Paruoštas preliminarus kurortinės teritorijos žemėlapis. Na, o šių metų pradžioje darbo grupė rinkosi aptarti ir patvirtinti projektuotojų nustatytų kurortinės teritorijos ribų. Tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant minėtojo statuso.
Penktadienį plateliškiai buvo kviečiami į susitikimą, kur ir buvo aptartos Platelių kurortinės teritorijos ribos, tokios teritorijos privalumai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 5 kurortinės teritorijos: Zarasai, Ignalina, Kauno rajonas su Kulautuva, Zapyškiu ir Kačergine, Trakai ir Anykščiai. Visos jos – Rytų Lietuvoje, o kurortai – pietinėje dalyje ir pajūryje. Plateliuose atsiradusi tokia teritorija būtų pirmoji vakarinėje Lietuvos dalyje.
Planuose numatyta, kad kurortinė teritorija užims apie 3 835 ha plotą, į ją įeis Platelių, Ilgio ir kiti šalia esantys ežerai, visas Platelių miestelis, Laumalenkų kaimas, kiti aplinkiniai kaimai – tik iš dalies. Beje, kurdama preliminarų kurortinės teritorijos planą darbo grupė stengėsi, kad į tą teritoriją patektų kuo daugiau apgyvendinimo, maitinimo įstaigų, muziejų.
Nors svarbiausias darbas lyg ir padarytas, tačiau iki kurortinės teritorijos statuso gavimo, pasak Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, reikia sudėvėti geležines klumpes, t. y. atitikti nemažai reikalavimų: teritorijoje turi būti kempingas ar turistinė stovyklavietė, paplūdimys, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, turi būti vykdomos prevencinės priemonės, kad kurortinėje teritorijoje nebūtų erkinio encefalito arba Laimo ligos endeminių židinių ir pan.
Beje, kalbant apie paplūdimių, stovyklaviečių ir pan. įrengimą reikia pažymėti, jog ir čia žengtas milžiniškas žingsnis – Telšių regiono funkcinės zonos strategijos bendrame regioniniame maršrute „Gamtos peizažai“ numatyta „Šeirės“ ir „Obelėlės“ stovyklaviečių modernizacija. Planuojama įrengti pavėsines, persirengimo kabinas, inžinerinę infrastruktūrą, laužavietes, statinius higienos poreikiams, sutvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, krepšinio aikštelę, tiltus, apžvalgos aikšteles, mažąją architektūrą, informacines krypties nuorodas ir kt.
Žinoma, be bendrųjų reikalavimų, keliami ir specialieji: užtikrinti, kad per kurortinę teritoriją nevažiuotų tranzitinio krovinio transporto priemonės, kad paslaugos būtų teikiamos visus metus, kad veiktų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, turizmo informacijos centras arba jo filialas. Taip pat turi būti ne mažiau kaip dvi įstaigos, teikiančios kultūros, pramogų, laisvalaikio praleidimo paslaugas ar organizuojančios edukacinius, pažintinius renginius, turi būti poilsiaviečių, iš kurių bent trys pritaikytos žmonėms su negalia, ne mažiau kaip trys viešojo maitinimo įstaigos.
Nėra didelių abejonių, kad šiuos reikalavimus plateliškiai įvykdytų be didesnių sunkumų, tačiau, kaip „Labas, Plunge“ telefonu sakė meras, vienas reikalavimas – turi būti ne mažiau kaip viena sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti medicinos reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas – niekaip nepajuda iš mirties taško. Tačiau, A. Klišonio teigimu, rankos nenuleidžiamos ir ieškoma įvairių būdų pasiekti taip norimą rezultatą.
Sakoma, kad kelias nueinamas tik pradėjus juo eiti, tad ir plateliškiams dar reikės įveikti ne vieną kliūtį, kol norimas statusas bus pasiektas. Tačiau žinant, kad Kauno rajonas iki šio tikslo ėjo dvylika metų, teks apsišarvuoti kantrybe ir neprarasti entuziazmo.
Parašykite komentarą