
Praėjusį šeštadienį šalia Platelių jachtų klubo rinkosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vakarų Lietuvos skyriai – Kelmės, Mažeikių, Skuodo, Telšių ir Plungės. Čia surengtas jų sąskrydis „Kelias į sveikatą“.
Susirinkusiuosius pasveikino Platelių kunigas Paulius Jaraminas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė.
Savivaldybės vadovas dėkojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentui Pauliui Kalveliui, Šiaurės rytų skyriaus vadovui Aloyzui Vilimui ir Plungės skyriaus pirmininkei Janinai Rupšienei. Jų rūpesčiu ir surengtas šis sąskrydis, visus sukvietęs į vieną gražiausių Žemaitijos kampelių – į Platelius.
Išsekus sveikinimo kalboms ir linkėjimams, visi kviesti pajudėti. Nuotaikingą ir sveikatai naudingą mankštą vedė Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovės.
Pasportavus, laukė šaškių varžybos, kurias organizavo šaškių meistras plungiškis Ričardas Valužis. Skambius kūrinius dovanojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kolektyvai, o vietos tautodailininkai kvietė pasidairyti po rankdarbių mugę. Skania koše sąskrydžio dalyvius vaišino Plungės skautai.
Šventei įsibėgėjus, „Labas, Plunge“ pakalbino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentą P. Kalvelį.

– Ar jūsų sąjungos nariai kasmet renkasi į tokius sąskrydžius?
– Dabar jau kasmet. Ši tradicija prasidėjo nuo naujos vadovybės išrinkimo 2022-aisiais. Pirmus dvejus metus rinkomės savo poilsiavietėje prie Elektrėnų, bet pradėjom kalbėti, kad gyvenantiesiems toliau yra sudėtinga atvažiuoti. Todėl šiemet yra pirmi metai, kai pradėjom daryti mažesnius sąskrydžius skirtingose Lietuvos dalyse. Pirmas toks susitikimas vyko Rokiškyje, vėliau – Zypliuose, o dabar žemaičiai renkasi čia, Plateliuose.
– Pristatykite savo sąjungą – kiek narių turite, kaip plačiai yra išsidėstę jos filialai?
– Mūsų sąjunga vienija beveik 6 tūkst. narių, jos skyriai veikia 54-iose šalies savivaldybėse. Žmonėms reikia padėti, nes valstybė dar nėra pajėgi pasirūpinti visais, turinčiais vienokią ar kitokią negalią. Lietuvoje medicininę regos negalią turi apie 10 tūkst. žmonių. Smagu, kad daugiau nei pusė jų dalyvauja mūsų organizacijos veikloje.
– Orientuojatės į socialinę pagalbą ar ir į kitas veiklas?
– Labai įvairiai. Dirbame, kad mūsų narių gyvenimas būtų kokybiškesnis, o kartu ir linksmesnis, prasmingesnis. Ir veiklų spektras labai platus: pradedant nuo socialinių paslaugų (palydėjimas einant į parduotuvę ar į vaistinę, techninių priemonių parūpinimas), ir baigiant sportu bei kultūra. Žiūrime filmus ar spektaklius su garsiniu vaizdavimu, patys kuriame, dainuojame, piname. Pavyzdžiui, Molėtų skyrius pasinešė į kulinariją: cepelinus verda, bandeles kepa.
Labai džiaugiuosi Plungės skyriaus veikla. Janina yra labai veikli, todėl man dėl Plungės ramu, nes visi nariai bus sužiūrėti, jeigu reikia – palydėti, gaus kitokią pagalbą.
– Stebina, kad taip gausiai renkatės į sąskrydžius, nors su regos negalia tai turėtų būti sudėtinga.
– Mūsų bendruomenė yra gana aktyvi, žmonės keliauja, filialai organizuoja ekskursijas. Turime kelias įmones, kur dirba mūsų sąjungos nariai ir ne tik, o uždirbtus pinigus paskirstome filialams, kad jie galėtų organizuoti tokias veiklas, rengti edukacijas. Bet žmonėms svarbiausia ne pinigai, o bendrystė, pagalba vienas kitiems.
Dėl to mūsų organizacija gyvuoja jau tikrai ilgai. Kitais metais minės 100-o metų sukaktį. Ji yra ir bus reikalinga. Kaip minėjau, Lietuvoje mediciniškai diagnozuotą regos negalią turi 10 tūkst. žmonių, bet tų, kurie jaučia regos diskomfortą, yra gerokai daugiau. Nuovargis nuo ekranų, amžius daro savo.
Jurgitos Naglienės nuotraukos
Parašykite komentarą