Nuotrauka iš Vikipedijos

Aplinkos ministerija Rietavo savivaldybėje bei aplinkiniuose rajonuose, tame tarpe ir Plungės, esančiuose miškuose planuoja įsteigti biosferos poligoną. Nurodoma, kad saugomos teritorijos atsiradimas padėtų išsaugoti jose esančias augalų buveines bei gyvūnų rūšis. Kita vertus, toks sumanymas palies ne tik pačią gamtą, bet ir šiose vietose gyvenančius žmones – iš dalies apribos jų ūkinę veiklą.

Aplinkos ministerija „Labas, Plunge“ nurodė, kad Rietavo miškų biosferos poligonas bus steigiamas Rietavo miškuose, „Natura 2000“ teritorijos ribose. Į šio poligono ribas nebus įtrauktos jau saugomos teritorijos. Siekiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinių suderinamumo, į Rietavo miškų biosferos poligono ribas neketinama įtraukti ir savivaldybės ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytų prioritetinės plėtros teritorijų, urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų.

Pasak ministerijos atstovų, poligono statusas yra reikalingas norint išsaugoti šioje teritorijoje esančias natūralias augalų buveines bei čia aptinkamas gyvūnų rūšis: lūšis, drugius, tokius kaip didysis auksinukas ir kraujalakinis melsvis, taip pat laumžirgius, tokius kaip pleištinė skėtė.

Poligono steigimo projektas šiuo metu yra derinamas Seimo kanceliarijoje. Juo bus įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos pasiekti pernai birželio mėnesį Europos Parlamento ir Tarybos reglamente numatytus tikslus. Tokiu būdu bus prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo.

Taigi nerimauti dėl steigiamos teritorijos tikrai nereikėtų. Biosferos poligonas – tai ne karinė teritorija. Visgi vietos gyventojai gali pajausti šiokius tokius pokyčius. Teisės aktai numato, kad biosferos poligonų teritorijose yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pavyzdžiui, draudimas įrengti sąvartyną ar naikinti esamas reljefo formas. Išimtys taikomos tik ypatingos valstybinės svarbos projektams.

Biosferos poligonuose taip pat draudžiama sausinti nemelioruotus žemės plotus, keisti pelkes ir kitas šlapynes bei smėlynus į kitas žemės naudmenas, suarti, persėti, kalkinti, apsodinti miškų arba kitaip keisti natūralių pievų. Be atsakingos institucijos pritarimo šiose teritorijose negalimas žemės sklypų formavimas bei pertvarkymas. Tokie patys apribojimai yra taikomi ir inžinerinių tinklų įrengimui bei statinių statybai.

Aplinkos ministerija žiniasklaidai nurodė, kad prieš Lietuvą yra pradėta Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūra. Ji inicijuota dėl per lėto ES Buveinių direktyvos įgyvendinimo. Vienas iš įvardintų trūkumų – tai vėlavimas nustatyti kai kurių į „Natura 2000“ tinklą įtrauktų vietovių būtinąsias apsaugos priemones. Viena iš tokių teritorijų ir yra Rietavo krašto miškai.

Rietavo miškų biosferos teritorijai taip pat bus priskirti ir Plungės, Kretingos bei Klaipėdos rajonuose esantys miškų plotai.

Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis „Labas, Plunge“ sakė, jog Rietavo miškų biosferos teritorija Plungės rajone drieksis per Nausodžio, Kulių bei Stalgėnų seniūnijas. Kol kas tiksliai neaišku, kurios Rietavo savivaldybės teritorijos bus įtrauktos į minėtą poligoną. Pasak Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Dičiūno, nėra žinoma, ir kokia veikla bus ribojama bei kokios kompensacijos dėl to bus numatytos vietos gyventojams. Šios informacijos Savivaldybė žada kreiptis į ministeriją.

Kaip žinia, dalis Plungės rajono teritorijos paklius ir į dabar steigiamą Germanto regioninį parką. Jis taip pat atlieps ES gaires, kurios nurodo, kad iki 2030 metų bendrijos teritorijoje turėtų būti saugoma bent 30 procentų sausumos bei 30 procentų jūrų ploto. Dešimtyje procentų teritorijos turėtų būti taikoma griežta apsauga.

Nurodoma, kad nuo šio reikalavimo mes smarkiai atsiliekame. Lietuvoje dabar saugoma tiktai 18,38 procentų teritorijos.