Sauliaus Narkaus nuotr.Neseniai Plateliuose gyventojams buvo pristatytas Platelių kurortinės teritorijos ribų nustatymo planas. Apie Platelių siekį tapti kurortine teritorija „Plungė“ taip pat yra ne kartą rašiusi. Antradienį vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje politikai pritarė minėtajam planui. Paaiškėjo, jog yra gyventojų, nepritariančių tokiam sumanymui. Tiesa, to priežastis – finansinė. Žmones gąsdina galintis išaugti nekilnojamojo turto mokestis.
Kaip sakė komiteto posėdyje sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Marius Galminas, Platelių kurortinė teritorija numatyta ne tik Savivaldybės bendrojo plano keitimo sprendiniuose, bet ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Sutartis dėl plano parengimo su uždarąja akcine bendrove „Daugėla“ buvo pasirašyta 2024-ųjų spalį. Beje, projekto parengimas Savivaldybės biudžetui kainavo 11 616 eurų (su PVM). Planas buvo pristatytas Platelių kurortinės teritorijos iniciatyvos plėtrai darbo grupėje, kuri be didesnių pastabų jam pritarė. Gegužės mėnesį vyko gyventojų apklausa. Tiesa, ta apklausa buvo skirta ne visiems rajono gyventojams, o tik tiems, kurių gyvenamoji vieta patenka į Platelių kurortinę teritoriją: Babrungo, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijose. Ir reikėjo atsakyti tik į vieną klausimą: pritaria ar nepritaria Platelių kurortinės teritorijos ribų nustatymo plano projektui.
V. Galminas kalbėjo, jog numatomoje teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 972 žmonės. Į ją patenka Babrungo seniūnijoje Grigaičių kaimas su 8 gyventojais. Platelių seniūnijoje didžiausia gyventojų koncentracija, žinoma, pačiame Platelių miestelyje – 668 gyventojai, Plokščių kaime – 12, Stirbaičių – 56, Užpelkių – 34, Medsėdžių – 43, Paežerės Rūdaičių – 30, Pamedinčių – 12, Laumalenkų – 12, Beržoro – 67, o Platelių kaime – 12 gyventojų. Paukštakių seniūnijoje į kurortinę teritoriją pakliūna Paburgės kaimas su 4 gyventojais, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje – Paplatelės kaimas su 12 gyventojų ir Virkšų kaimas su 3 gyventojais.
Apklausoje dalyvavo 159 gyventojai, t. y. 16,36 proc. nuo visų teisę dalyvauti apklausoje turinčių 972 gyventojų. 118 dalyvavusiųjų pritarė teritorijos planui, 35 nepritarė. Įdomu tai, jog nepritarusieji savo sprendimą motyvavo tuo, kad, Plateliams tapus kurortine teritorija, išaugs nekilnojamojo turto vertė, o su ja ir gyventojams tenkantis nekilnojamojo turto mokestis.
Komiteto pirmininkui Gediminui Stoniui kilo klausimas, ar tie 16 proc. apklaustųjų ateityje nebus per mažai? Anot Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Tomo Jocio, kiek teko bendrauti su plano rengėjais ir kitomis savivaldybėmis, pastebima tendencija, jog, kai gyventojai kam nors nepritaria, jie reiškiasi aktyviau. Jei yra pritarimas – žmonės būna pasyvesni. Be to, kaip pažymėjo skyriaus vedėjas, tokį apklausos rezultatą mažai kas yra gavęs. Pagal apklausos rengimo tvarką, turi būti ne mažiau kaip 10 proc. nuomonę pareiškusių asmenų. Taigi rezultatas viršytas ir priimtinas. Tiesa, apklausa buvo pakartotinė, nes pirmą kartą buvo labai mažas aktyvumas. „Norėjome, kad atsispindėtų bendra gyventojų nuomonė, todėl apklausą kartojome, buvo pasitelkti seniūnaičiai, kurie labiau prikvietė žmones“, – kalbėjo T. Jocys.
Kokie tolesni žingsniai? Pasak T. Jocio, kurortinės teritorijos statusui gauti keliama nemažai reikalavimų, tad dabar reikia, kad jie būtų įgyvendinti. Kaip žinoma, kol kas didžiausias klaustukas ir nežinomybė dėl reikalavimo, kad teritorijoje būtų teikiamos sveikatinimo paslaugos. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus uždavinys – parengti darnaus judumo planą. Na, o bendrai žvelgiant, T. Jocio pastebėjimu, reikalavimai ir tvarka kurortinės teritorijos statusui gauti dažnai keičiasi, tad tikslas – kuo greičiau viską padaryti, kad jie nespėtų pasikeisti.
Šis klausimas pristatytas ir Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Politikai sprendimo projektui neprieštaravo ir pritarė Platelių kurortinės teritorijos ribų nustatymo planui.
Tačiau posėdyje abejonių sukėlė lėšos, skirtos parengti planui, kurį, kaip minėta, ruošė UAB „Daugėla“. Komiteto nario Roberto Endriko manymu, kone 12 tūkst. eurų vertės sutartis su minėtąja įmone dėl plano rengimo kelia pagrįstų įtarimų.
„Turime 10 lapų. Iš jų viename pavadinimas, kitame puslapyje – turinys, 2 lapai paimti iš Lietuvos bendrojo plano ir kažkiek iš Plungės rajono ir pridėti du brėžiniai: vienas didesniu masteliu, kitas – mažesniu. Ir mokame tokius pinigus už trijų lapų darbą! Čia jūsų skyrius (Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius – aut. past.) praktiškai galėjo tokį darbą padaryti. Tiesiog sėdint kabinete iš Registrų centro reikėjo tik pasiimti duomenis! O ir pati bendrovė kelia abejonių dėl savo reputacijos“, – dėstė politikas.
M. Galminas aiškino, jog UAB „Daugėla“ buvo atrinkta apklausos būdu ir sutartis dėl projektavimo su ja pasirašyta kaip su mažiausią kainą pasiūliusia įmone. „Antikorupcijos komisijai gal reikėtų pasižiūrėti, kaip ši bendrovė buvo atrinkta“, – pastebėjo R. Endrikas.
Parašykite komentarą