
Pernai žadėta įrengti velotrasa prie Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos turėtų atsirasti šiais metais. Nors objektas – ne milijoninės vertės, tačiau dėmesio sulaukė ne mažiau nei dingę Lietuvos nacionaliniam stadionui skolinti pinigai. Dėmesys į velotrasą nukrypo, kai paaiškėjo, kad pirmą kartą viešą rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė prisidirbo ir sutartis buvo nutraukta. Teko skelbti naują konkursą, kuris, kaip įtarta, buvo neblogai pritaikytas minėtajai įmonei. Ir įvyko stebuklas – būtent ta įmonė laimėjo ir antrą konkursą. Tiesa, nors darbų kainos šiek tiek ūgtelėjo lyginant su pirmuoju bendrovės pasiūlymu, bet puse lūpų kalbama, kad į Savivaldybės administraciją beldžiamasi dėl papildomų pinigų. Darbai dar neprasidėjo, o į piniginę jau nusitaikyta.
Kas vyko anksčiau
Skaitytojams priminsime, kad velotrasos įrengimo konkurso laimėtoja buvo paskelbta uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, tačiau net nepradėjus darbų sutartį teko nutraukti. Priežastis paprasta – antroje vietoje likusi uždaroji akcinė bendrovė „Kesrama“ Klaipėdos apygardos teismui apskundė konkurso rezultatus ir prašė sudarytą sutartį pripažinti neteisėta.
Neteisėtumo pagrindas – įvykdytos ne visos pirkimo sąlygos, t. y. laimėtojas nepateikė statybos darbų vadovo gyvenimo aprašymo ir jo išsilavinimą liudijančio diplomo kopijos, kaip buvo reikalaujama pirkimo sąlygose. Be to, „Plungės lagūna“ pagražino savo atliktų darbų sąrašą ir kaip velotrasų įrengimo patirtį pasisavino kitos įmonės nuopelnus, t. y. Klaipėdoje 2019–2022 metais vykdytą Danės upės krantinių ir prieigų rekonstrukciją, kurios metu velotrasą ten įrengė subrangovė Latvijos įmonė.
Būtent dėl šios priežasties teismas ir priėmė sprendimą pripažinti negaliojančia Plungės rajono savivaldybės administracijos ir „Plungės lagūnos“ sudarytą paslaugos pirkimo sutartį. Sutartis buvo nutraukta, Savivaldybei priteista „Kesramai“ sumokėti 2 760 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Konkursas naujas, laimėtojas tas pats
Spalio mėnesį konkursas paskelbtas iš naujo. Pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos.
Jau paskelbus konkursą teisybės ieškojusios bendrovės atstovas „Plungei“ prognozavo, kad, žvelgiant į pirkimo sąlygas, susidaro įspūdis, jog konkursas subalansuotas taip, kad laimėtų tam tikra bendrovė. Prognozė išsipildė.
Tiesa, „Kesramos“ atstovas sakė, kad jų bendrovė naujame konkurse dalyvaus, bet… „Dalyvavome tomis pačiomis sąlygomis, vėl buvo ta pati įmonė. Mes šitą matėme ir galvojome, jog iš perkančiosios organizacijos prisiteisime žalą, bet, pasirodo, nebuvo taip, kaip mes galvojome. Žalą galėjome išsiieškoti tik tuo atveju, jei sutartis nebūtų nutraukta, perkančioji organizacija susimokėjusi baudą“, – kalbėjo telefonu kalbintas Egidijus Daukšys.
Kaip ir buvo prognozavęs E. Daukšys, laimėtojas šį kartą konkurse dalyvavo „švarus“, t. y. nurodė subrangovus, Plungės stadiono rekonstrukcijos darbus atlikusi įmonė išdavė pažymas, kad „Plungės lagūna“ ten taip pat vykdė darbus. „Dėjome visas pastangas, kad išgyvendintume tokį dalyką, bet atsimušėme į sieną. Palikta tiek daug spragų, tiek daug laisvės. Sunku apginti savo poziciją, kai perkančioji organizacija nėra nusiteikusi elgtis teisingai“, – konstatavo „Kesramos“ atstovas.
Palikta niša paimti papildomus pinigus?
Po pirmojo konkurso visada buvo akcentuojama, jog „Plungės lagūna“ pasiūlė mažesnę kainą, nei Savivaldybė buvo numačiusi skirti. Ko gero, ne veltui sakoma, kad šykštus moka du kartus. Tai reiškia, kad neretai konkursą už mažiausią kainą laimėję rangovai pradeda belstis į užsakovo duris ir prašyti papildomų pinigų. Tiesa, kaip ir minėta, šį kartą „Plungės lagūna“ savo pasiūlymo kainą padidino, t. y. viską padarys už 107 758,06 euro (su PVM). Ankstesnis jų velotrasos įrengimo kainos pasiūlymas buvo 94 176 Eur (su PVM).
„Tai turbūt strateginis ėjimas. Bet vis tiek pasiūlė tokią sumą, už kurią neįmanoma padaryti. Dabar stebėkite, kaip atsiras papildomų susitarimų. Aš net galiu nuspėti, kur bandys prašyti papildomų pinigų, – intrigavo pašnekovas. – Tai bus drenažo tinklai. Pagal konkurso sąlygas, technines specifikacijas buvo nurodyta vandens sankaupas nuleisti į infiltracinius šulinėlius iš skaldos. Pažįstame mes Plungę, toje vietoje yra molis. Tai kokia infiltracija į molį? Vadinasi, čia yra palikta vieta… Mes irgi apžiūrėjome tą vietą. Bet nutarėme, kad nuvesime drenažą į kiemo pusę. Pamatysite, tai bus vienintelė vieta, per kurią pasidarys papildomų pinigų. Tas drenažas kainuos apie 50 tūkst. eurų.“
Kaip ir minėta, Plungėje puse lūpų jau kalbama, kad konkurso laimėtoja esą kreipėsi dėl papildomų pinigų, net ir konkreti suma įvardyta – 20 000 eurų. Tiesa, kam jų reikia, niekas nežino.
Šį klausimą uždavėme Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Daliui Pečiuliui. Juk, jo paties žodžiais tariant, visi tokie prašymai pereina per jo rankas. „Atsakingai sakau, kad manęs toks dokumentas nepasiekė“, – praėjusios savaitės pabaigoje tvirtino administracijos vadovas. O trečiadienį D. Pečiulis sakė: „Kalbėjome su bendrove dėl kitų reikalų, tai paklausiau, ar nėra kartais išsiuntę kokio prašymo. Tai jie man pasakė, kad nieko nesiuntė ir kol kas neplanuoja.“ Čia ir nuskambėjo stebuklingi žodžiai „kol kas“. Žinoma, kad įsitikintume, ar rangovui neprireiks to „kol kas“, teks stebėti viešinamus papildomus susitarimus prie sutarties.
Beje, visus darbus, pradedant projekto parengimu ir baigiant dokumentacijos sutvarkymu, „Plungės lagūna“ įsipareigojo atlikti per 11 mėnesių. Sutarties pratęsimas nenumatytas. Žinant, kad bendrovė Plungėje – tikra Barbė devyndarbė, ir prisimenant praėjusiais metais sustojusius darbus Telšių gatvėje, o kur dar gatvių remontas ir priežiūra mieste, kyla klausimas, ar nemažai apžiojusi įmonė bus pajėgi viską „sukramtyti“ laiku?
„Kalbėjomės su bendrovės vadovais ir lyg susitarėme, kad velotrasą įrengtų anksčiau, nei numatyta sutartyje“, – tikino Savivaldybės administracijos direktorius.
Skamba viliojamai, tik ar nenutiks taip, kaip teigiama tame posakyje: „Gerais norais kelias į pragarą grįstas.“ Juk, kaip mėgsta sakyti meras Audrius Klišonis, dovanų karalius jau seniai miręs, tad?.. Ar dėl to nereikės sutikti su reikalavimais skirti daugiau pinigų?
Ką reiškia delsimas?
Kalbant apie viešinimą taip pat kyla įvairių klausimų. Visų pirma, įprastai pasirašius kokią nors visuomenei svarbaus objekto įrengimo rangos darbų sutartį, šia žinia skubama pasidalinti viešojoje erdvėje. Šį kartą – tyla. Sutartis Centriniame viešųjų pirkimų portale paviešinta praėjus beveik mėnesiui po sutarties pasirašymo. O ataskaitos apie pirkimą bent jau iki tol, kol straipsnis buvo ruošiamas, išvis nebuvo. Tai, kad konkursas įvyko ir kas jį laimėjo, atskleista tik paklausus mero A. Klišonio.
Dar keisčiau, kad vokai su pasiūlymais atplėšti praėjusių metų spalio 28 dieną, o sutartis su rangovu pasirašyta tik sausio 27-ąją. Praėjo trys mėnesiai. „Jausdamas perkančiosios organizacijos delsimą, supranti, kad kažkas vėl negerai ir bandoma apsisaugoti, bandoma uždaryti visas galimas spragas. Po to, kai paprašėme kvalifikacijos dokumentų, matėsi, kad perkančioji organizacija laimėtojus įpareigojo net parašyti raštą, jog prisiima visą atsakomybę, jei bus pateikusi melagingą informaciją konkursui. Gal dėl to viskas ir užtruko, nes reikėjo gerai apgalvoti visus veiksmus“, – savo nuomonę išsakė „Kesramos“ atstovas.

Klausimus dėl sutarties pasirašymo ir jos paviešinimo pateikėme ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriui. „Informuojame, kad Plungės rajono savivaldybės administracijai vykdant atvirą konkursą (supaprastintą) pateiktų tiekėjų pasiūlymus Viešųjų pirkimų komisija vertina itin atidžiai. LR viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta konkretaus termino, per kurį perkančioji organizacija turi išnagrinėti tiekėjų pasiūlymus ir išrinkti laimėtoją. Tai gali užtrukti dėl objektyvių priežasčių – gautų pasiūlymų kiekio, pirkimo sudėtingumo, gautų dokumentų apimties, tiekėjų pasiūlymų tikslinimų, pretenzijų ir pan. Šiuo atveju pirkimas užtruko dėl gautų dokumentų apimties bei tiekėjų pasiūlymų tikslinimo“, – rašė „Plungei“ skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė.
Dėl sutarties paviešinimo specialistė minėjo, kad sutartis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje turi paskelbta ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo dienos, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal ją pradžios. Skaičiavome, dėliojome ir pamatėme, kad pavėluota. Bet gal ne tokia jau ir mirtina nuodėmė.
Pabaigoje pamąstymui
Na, ir pabaigoje pamąstymui, ypač Savivaldybės tarybos opozicijai: ar viskas pas mus pagal įstatymo raidę? Kaip sakė E. Daukšys, po pirmojo konkurso teismui pripažinus, kad rangovas pateikė melagingą informaciją, ir reikėjo nutraukti sutartį, perkančioji organizacija per 10 dienų turėjo tokį rangovą įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai esą įpareigoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Kaip „Plungei“ atsakė J. Garčinskaitė, į nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyti „Plungės lagūną“ Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo. O kaip dėl kito – melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo? Kas atsiduria tokiame sąraše, paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė.
„Tiekėją pripažinus pateikusiu melagingą informaciją pirkime (net ir pasibaigus pirkimui, pvz., sutarties vykdymo etape, teismui pripažinus tokį tiekėją melagiu), perkančioji organizacija privalo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tiekėją įtraukti nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasibaigus išvados apskundimo terminui. Tiekėjas tokiame sąraše turi išbūti metus nuo įtraukimo. Tarnyba pažymi, kad melagingą informaciją pateikusio tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas pagal įstatymo reikalavimus, t. y. įstatymo 52 straipsnio nuostatos nenumato perkančiosios organizacijos diskrecijos spręsti, įtraukti tiekėją į sąrašą ar ne, jeigu yra konstatuotas (nustatytas) melagingos informacijos pateikimo faktas, juo labiau jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tiekėjas buvo pripažintas pateikusiu melagingą informaciją viešajame pirkime“, – rašo Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Patikrinome – pastarajame sąraše nei perkančiosios organizacijos, t. y. Plungės rajono savivaldybės administracijos, nei apsimelavusio velotrasos rangovo pavadinimų nematyti. Kodėl? J. Garčinskaitės aiškinimu, pagal įstatymą skelbiant mažos vertės pirkimą (toks buvo skelbiamas pirmą kartą – aut. past.) iš tiekėjo nereikalaujama Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) (įmonių finansinės padėties, pajėgumų ir tinkamumo viešųjų pirkimų procedūrai savideklaracija – aut. past.). „Todėl, nors teismas ir pripažino, kad tiekėjas pateikė neteisingą informaciją, mes neturėjome teisinio pagrindo įrašyti jį į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą“, – sakė skyriaus vedėja. Pasak jos, minėtas dokumentas privalomas skelbiant atvirą, tarptautinį ar supaprastintą viešąjį konkursą. Antrą kartą velotrasai įrengti paskelbtas atviras konkursas, tad ir EBVPD pareikalauta.
Žinoma, skundą Viešųjų pirkimų tarnybai dėl „Plungės lagūnos“ neįtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą galėjo pateikti ir „Kesrama“. „Nesvarbu, kad ir konkurentai, bet negalime taip kenkti. Tai ne mūsų metodai. Mes pasirinkome nekenkti. Juk visi susitinkame tuose pačiuose konkursuose ir turėtume laikytis verslo etikos“, – toks buvo E. Daukšio atsakymas.
Parašykite komentarą