Sauliaus Narkaus nuotr.

Kaip į regionus privilioti jaunas šeimas, kad jos, didmiesčius iškeitusios į mažus miestus ir miestelius, kurtų čia verslą, gyventų? Prigalvojama įvairių viliojimo būdų, bet pasitaiko atvejų, kai jauni žmonės ir be kvietimo atvyksta, apsigyvena, sukuria darbo vietas sau ir kitiems. Prieš gerą mėnesį Plateliuose į atidarytą šeimos restoraną „Bistro Prancé“ pakvietė prieš metus susituokę ir tris mėnesius ant rankų sūpuojantys sūnelį Akvilė ir Rokas Spalinskai. Jaunos poros šaknys ne Plateliuose. Tad kokie keliai atvedė jaunus žmones čia?

„Viskas taip ir dėliojosi, kad mes atvažiuotume čia“
Akvilė kilusi iš Skuodo rajono. Kaip pati sakė, visos jos vaikystės vasaros praleistos pas senelius kaime. Rokas – klaipėdietis.

Tad kas atviliojo į Platelius? Akvilė pasakojo, kad paskutinė vieta, kurioje pora gyveno, buvo Preila. Nidoje moteris darė ritualinį veido masažą. Rokas – ir aktorius, ir operos solistas. Sužinoję, kad laukia šeimos pagausėjimo, pradėjo svarstyti, jog nuomojamas būstas bus per mažas. Tad ėmėsi ieškoti kažko didesnio. Ir, matyt, pats likimas taip sudėliojo, kad Akvilė Nidoje kupolą, kuriame darė masažą, nuomojosi būtent iš bistro Plateliuose šeimininko. Tai jis ir užsiminė, kad nori išnuomoti ketverius metus be veiklos stovinčius pastatus ir verslo sumanymą.

„Grįžome iš atostogų ir kitą dieną nuvažiavome apžiūrėti. Buvo žiema, tokia graži diena. Nors pas mus žiemos gan niūrios, čia atvažiavome kaip į pasaką – visur balta. Įėjome į namus, visur saulėta, ir abu apėmė jausmas, kad reikia bandyti. Gal tai bus kažkokia pamoka, gal pasiseks, gal ne. Tą pačią akimirką pasakėme, kad norime“, – prisiminimais dalijosi Akvilė.

Nebuvo nei ilgų svarstymų, nei aptarimų tarpusavyje. Balandžio 1-ąją naujakuriai atsikraustė, kelias dienas pagyveno ir į šį pasaulį pasibeldė sūnelis Ąžuolas.

Ne veltui paminėjome likimą. Akvilė prisipažino, kad ji linkusi tikėti juo ir visokiais siunčiamais ženklais. „Kažkada užsirašiau savo gyvenimo svajones. Ir dar gyvendama Preiloje perskaičiau, kad viena iš svajonių – su Roku gyvensime Plateliuose“, – prisiminė jauna moteris.

Įsisukę į darbus sutuoktiniai ir medaus mėnesiui, jei tiksliau – porai dienų poilsio, pasirinko Platelius. „Nuėjome į bažnyčią, ir mane apėmė dežavu jausmas. O dabar, kai žiūri atgal, atrodo, jog viskas taip ir dėliojosi, kad mes atvažiuotume čia“, – įsitikinusi Akvilė.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Nėrė stačia galva
Kaip ir minėta, kad Platelių centre turėtų veikti bistro, buvo sugalvota ne Akvilės ir Roko, tad sutikę atsikraustyti į Platelius sutuoktiniai stačia galva nėrė į jiems visai nepažįstamus vandenis.

„Šeimoje aš esu tas, kuris logika vadovaujasi, kuriam reikia paskaičiuoti, pagalvoti, o Akvilė – ta, kuri stačia galva neria. Šį kartą ir aš pasidaviau“, – sakė Rokas.

Tiesa, Akvilė patirties aptarnavimo srityje sukaupė kelerius metus dirbdama padavėja Nidos restorane. Moters mama patirties turi virtuvėje, na, o Roko „arkliukas“ – organizaciniai reikalai.

„Šiame versle labai svarbu virtuvė, aptarnavimas ir organizaciniai dalykai. Mes esame trys žmonės ir visi atskirai paėmus tose srityse turime patirties. Sujungę jėgas galime lengviau įsivažiuoti, rasti idėjų, kaip ir ką padaryti. Kiekvienas dirbame tai, ką mokame geriausiai“, – pasakojo pora. Beje, kaip paskui patys sakė, per tą neilgą laikotarpį suprato, jog jie gali viską.

Suprantama, kad imantis verslo visada yra rizika, jog gali nepasisekti. Kas tada? „Aš esu labai linkusi tikėti ir neįsileisti minčių, o kas jeigu?.. Tiesiog reikia daryti viską, kas geriausia, ir žiūrėti, kas išeis. Mes plano B neturime. Blogiausiu atveju prarasime pinigus“, – kalbėjo moteris, o sutuoktinis jai antrino: „Dabar einame tuo keliu, priėmėme sprendimą, kad darome, ir darome. Atgal nesižvalgome, nes baubų sąrašą gali tęsti be galo. Žiūrėsime, koks bus rezultatas.“

Vietos po saule užteks visiems
Plateliuose netrūksta nei maitinimo, nei apgyvendinimo paslaugas teikiančių. O kad būtum mėgstamas, turi kuo nors išsiskirti. Koks jaunos šeimos išskirtinumas? Ar jau tai atrado?

Kaip teigė Akvilė, jų šūkis – „pas mus kaip į namus“. „To ir siekiame. Maistą stengiamės tiekti kokybišką, daržovės pačių augintos. Stengiamės viską daryti kaip sau, kaip namuose. Manau, kad tai ir yra mūsų išskirtinumas, – įsitikinusi jauna moteris. – Mes esame čia, ir žmonės pas mus ateina į svečius.“

„Aš taip džiaugiuosi, kad žmonės tą pajaučia. Viskas susideda iš smulkmenų, o jei prie kiekvienos nors ir mažiausios detalės įdedi savo jėgų, širdies, tai jaučiasi“, – žmonos mintį palaikė Rokas.

Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir siūlomas meniu. „Pastebėjome, kad Žemaitijoje vegetariški ar veganiški patiekalai nereikalingi. Čia žmonės nori mėsos. Pas mus vieni populiariausių yra naminiai koldūnai su baravykais arba kiauliena“, – atskleidė paslaptį naujakuriai.

Prakalbus apie konkurenciją, Akvilė ir Rokas neslėpė, jog jie nenorėtų būti konkurentais kitiems Plateliuose panašia veikla užsiimantiems. Anot naujakurių, kiekvienas turi pasiūlyti ką nors savito ir nieko blogo, jei į bistro užsukusiems klientams rekomenduos nueiti išsinuomoti jachtos ar atvirkščiai. „Vietos po saule užteks visiems. Norime prisijungti prie bendruomenės, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Platelius. Juk tai turi būti mūsų visų bendras darbas“, – įsitikinusi pora.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Pirmas mėnuo kaip skalbimo mašinoje
Bistro veikia tik mėnesį. Ar netrūksta klientų? Naujakurių teigimu, iš pradžių daugiau lankytojų būdavo savaitgaliais, dabar „bangavimas“ aprimo ir klientų skaičius laikosi panašus visą savaitę.

„Dar „filtruojasi“ mūsų publika. Nors įstaigą puošia ne didelis reklaminis stendas, o maža iškabėlė, žmonės čia užsuka. Dažniausiai ateina tie, kurie žino apie mus, tad labai džiugu, kad išgirsta, papasakoja“, – kalbėjo Akvilė.

Tiesa, ir su nepalankiais vertinimais porai jau teko susidurti. Jei tai būna pagrįsta kritika, jie ją priima ir stengiasi ką nors pakeisti, bet skaudžiausia Akvilei, kai neigiamai vertina nepagrįstai. „Nepagalvoja žmonės, kiek vienu tokiu savo veiksmu padaro žalos“, – tvirtino moteris, o vyras ją ramino, kad ir būdamas genijumi visiems neįtiksi.

Rokas yra žinomos grupės „el Fuego“ narys, tad smalsu sužinoti, ar lankytojai ateina ne tik dėl to? „Mes patys tuo „nežaidžiame“. Kas žino, tai žino, kas nežino, tai nežino. Norėtųsi, kad ateitų ne dėl to, o kad gerai pabūtų, skaniai pavalgytų“, – papildydami vienas kitą kalbėjo sutuoktiniai.

Paklausti, koks buvo pirmasis mėnuo šiame versle, susižvalgę sutuoktiniai pajuokavo: „Kaip skalbimo mašinoje.“ Pasak jų, darbų, kuriuos reikia padaryti, ne mažėja, o daugėja. O planų ir idėjų ateičiai taip pat nestokoja, tik, kaip patys juokavo, viskam įgyvendinti trūksta dar dviejų Akvilių ir dviejų Rokų, ir dar 24 valandų paroje.

Atsisveikindami paklausėme, ko sau palinkėtų Akvilė ir Rokas. Atsakymas labai paprastas – pusiausvyros ir ramybės, nepamiršti savęs.