Asociatyvi nuotr.

Mangutas arba kitaip usūrinis šuo – tai nedidelis į meškėną panašus gyvūnas, į mūsų kraštus išplitęs iš Rytinės Azijos. Neseniai du šios rūšies atstovai buvo pastebėti Varnių regioniniame parke (VRP). Pasirodo, tiek mangutų, tiek ir kitų invazinių gyvūnų yra ir Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) teritorijoje.

Šią savaitę Varnių regioninio parko feisbuko paskyroje pasidalinta vaizdo įrašu. Jame užfiksuota parko teritorijoje beslampinėjančių mangutų porelė. Šis gyvūnas dar vadinamas usūriniu šunimi arba jenotu. Norėdami sužinoti, ar mangutų pasitaiko ir mūsų kraštuose, pakalbinome Žemaitijos nacionalinio parko direktorių Ramūną Lydį.

R. Lydis „Labas Plunge“ patvirtino, kad kartkartėmis mangutų galima pamatyti ir ŽNP teritorijoje, tačiau gamtininkų tai nedžiugina. „Tai visaėdžiai gyvūnai. Jie sudaro konkurenciją vietinėms gyvūnų rūšims, tarkime, lapėms. Leisiu sau pajuokauti sakydamas, kad kitaip nei, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, usūrinis šuo žmogui pavojaus nekelia. Visgi, agresyviai plintančios nevietinės gyvūnų rūšys daro įtaką biologinei įvairovei.“

Pašnekovas akcentavo, kad kiek tiksliai mangutų yra įsikūrę nacionaliniame parke, pasakyti sunku. Šių gyvūnų monitoringas nėra vykdomas. R. Lydis pridūrė, jog usūrinių šunų populiacija visoje Lietuvoje yra kontroliuojama vienodai. Tai invazinis gyvūnas, dėl to nesvarbu, ar tai saugoma teritorija, ar nesaugoma, mangutus leidžiama medžioti visus metus. Usūrinių šunų populiacijos kontrolę atlieka medžiotojai.

Asociatyvi nuotr.

Nors usūriniai šunys tiesiogiai žmonėms ir nepavojingi, tačiau jie gali pernešti įvairias užkrečiamas ligas. Kintant klimatui, didės ir šių gyvūnų daroma žala. Mangutai kilo iš Azijos ir savaime paplito dalyje Kinijos, rytiniame Sibire, Korėjos pusiasalyje, Mongolijoje bei Japonijoje. Vėliau usūrinis šuo buvo perkeltas į Vakarų Sibirą, Rusijos europinę dalį, Vidurinę Aziją bei Kaukazą. Iš ten greitai išplito Šiaurinėje ir Vakarinėje Europos dalyse. Į Lietuvą šis gyvūnas pateko iš Latvijos ir Baltarusijos.

R. Lydžio teigimu, nacionalinio parko teritorijoje galima sutikti ir daugiau invazinių rūšių. Vieni iš jų – rainuotieji vėžiai. Tiesa, jų populiacija šiuo metu yra sumažėjusi. Spėjama, kad vėžius praretino maras. Prieš keletą metų Platelių ežere juos buvo galima gaudyti didžiuliais kiekiais, o dabar juos sunku pastebėti.

Parke pradėjo atsirasti ir Luzitaninių arionų. Greičiausiai jie atkeliavo su gėlėmis arba žemėmis. Tai sausumoje gyvenantys šliužai, labai apkartinantys sodininkų kasdienybę. Pastaruoju metu šių šliužų naikinimui yra skiriamas didžiulis dėmesys, kadangi jie veisiasi ypač greitai. Be to, jų buvimas kenkia vietiniams šliužams ir sraigėms, o Plungės rajone šių nekviestų svečių pastebima išties daug.

Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebima ir meškėnų. Tiesa, šie invaziniai gyvūnai kol kas dažniausiai aptinkami Kuršių nerijos teritorijoje bei Neringoje. ŽNP jų buvimas dar nefiksuotas.

R. Lydis sako, kad kai kurių iki tol mūsuose nematytų gyvūnų ir augalų rūšių atsiradimą lemia ir klimato kaita. Dėl jos, pavyzdžiui, padaugėjo rudųjų peslių. Šie iš pietų atkeliavę plėšrūs paukščiai vis dažniau peri mūsų kraštuose. Visa laimė, jog šis paukštis nekenkia vietinei gyvūnijai.