
Istorija, prasidėjusi dar 2021-aisiais, po kelerių metų persikėlė į teismo salę. Ginčas – ne tik dėl daugiau nei 8 tūkstančių eurų, bet ir dėl to, kaip turi būti naudojamos valstybės lėšos, skirtos žmonėms su negalia.
Diana PUZERĖ
Sutartis ir pasitikėjimas
Telšių rajono savivaldybės administracija ir Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija bendradarbiauti pradėjo 2021 metų pabaigoje. 2022 metų gruodžio 30 dieną pasirašė naują sutartį dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo – jos buvo skirtos asmeninei pagalbai žmonėms su negalia organizuoti ir teikti. Pagal šią sutartį bendrija turėjo užtikrinti, kad pinigai būtų naudojami tiksliai tam, kam skirti: asistentų darbui, kvalifikacijai kelti, būtinoms priemonėms ir paslaugoms.
Kurį laiką viskas vyko įprastai – bendrija teikė ataskaitas, Savivaldybė jas priimdavo, jokių pretenzijų nebuvo.
Situacija pasikeitė tik 2024-aisiais. Birželio 21 dieną Savivaldybės mero potvarkiu buvo pavesta atlikti vidaus auditą, kurio metu turėjo būti įvertinta, kaip 2023 metais buvo naudojamos lėšos.
2024 metų spalio 17 dieną pateikta audito ataskaita tapo lūžio tašku. Joje nurodyta, kad dalis lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį. Iš viso – daugiau nei 21 tūkstantis eurų tarp kelių paslaugų teikėjų. Iš jų beveik 8,8 tūkstančio eurų – būtent minėtos bendrijos. Didžiausių nesutarimų kilo ne dėl fakto, kad pinigai buvo išleisti, o dėl to, ar jie išleisti tinkamai.
Savivaldybė nurodė, kad dalis išlaidų neturi tiesioginio ryšio su asmeninės pagalbos teikimu. Tarp jų: mokymai užsienyje – Maltoje ir Vokietijoje, įvairios buities prekės, maisto produktai, darbo knygos kitiems metams. Vien tik mokymams užsienyje buvo išleista daugiau nei 7 tūkstančiai eurų. Savivaldybės atstovų teigimu, tokie mokymai galėjo vykti Lietuvoje, būtų buvę pigesni ir labiau susiję su konkrečiomis asmeninio asistento funkcijomis. Be to, akcentuota, kad komandiruotės truko kelias dienas, nors pats mokymų turinys sudarė vos apie 8 akademines valandas.
Bendrijos pozicija – viskas buvo daroma dėl paslaugų kokybės

Bendrija su tokiu vertinimu nesutiko. Ji teigė, kad mokymai buvo reikalingi darbuotojų kvalifikacijai kelti, dalis jų vyko ne tik teoriniu, bet ir praktiniu formatu – lankant užsienio socialines įstaigas, visos prekės buvo naudojamos organizacijos veikloje, dirbant su klientais. Taip pat pabrėžta, kad dėl išlaidų buvo konsultuotasi, ataskaitos buvo teikiamos nuolat, iki audito jokių pastabų ar draudimų nebuvo.
Bendrijos atstovų teigimu, jei Savivaldybė būtų laiku nustačiusi pažeidimus, tokia situacija apskritai nebūtų susidariusi.
Po audito Savivaldybė 2024 metų gruodžio 11 dieną oficialiai kreipėsi į bendriją, reikalaudama grąžinti visą netinkamai panaudotą sumą. Bendrija sutiko tik iš dalies – grąžino 661,29 euro. Ši suma apėmė telefonus, degalus, gėlių puokštę, kitas smulkias išlaidas. Tačiau dėl likusios daugiau nei 8 tūkstančių eurų sumos – nesutiko.
Byla teisme
Ginčas persikėlė į teismą, kuris bylą išnagrinėjo 2026 metų vasario 13 dieną. Teismo posėdžiuose abi pusės laikėsi savo pozicijų: Savivaldybė akcentavo racionalų ir tikslinį lėšų naudojimą, bendrija – realius darbo poreikius ir praktinę naudą klientams. Į bylą įsitraukė ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji iš dalies palaikė Savivaldybės argumentus, tačiau pripažino, kad tuo metu galiojęs reglamentavimas nebuvo iki galo aiškus.
Nors Savivaldybė siekė prisiteisti daugiau nei 8 tūkstančius eurų, sprendimas buvo gerokai nuosaikesnis. Teismas konstatavo, kad ne visos išlaidos gali būti laikomos netinkamomis, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Iš bendrijos priteista 1 067,52 euro netinkamai panaudotų lėšų, taip pat 24 eurai žyminio mokesčio valstybei. Likusi Savivaldybės reikalauta suma atmesta. Be to, dėl didesne dalimi pralaimėto ginčo Savivaldybei teko atlyginti bendrijai 781,65 euro bylinėjimosi išlaidų.






Parašykite komentarą