Tetos iš bibliotekos: „Plungei gresia gera ateitis"

Charizmatiškosios Giedrė su Dalia

Pravėrus Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekos duris pasitinka į darbus įsisukusios Giedrė Budginė ir Dalia Jankauskienė. Šios dvi charizmatiškos moterys, vedančios edukacijas vaikams bei jaunimui, pačios save sykį pavadino tetomis iš bibliotekos ir nė nepajuto, kaip joms prilipo šis pseudonimas. Bet nesuklyskite, šios dvi tetos ne mezginiais užsiima, bet yra išsikėlusios sau ypatingą misiją – paversti skaitymą vėl madingu. Jaukiai įsitaisiusios bibliotekoje kalbėjomės, kaip joms sekasi šito siekti. Reikia pasakyti, kad spėti klausytis jų abiejų, kalbančių vienu metu, – tikras iššūkis. Tiek sinergija, tiek energija veržte veržiasi per kraštus. Tikiuosi, kad man pavyko viską išgirsti ir nieko nesupainioti.

– Merginos, pirmiausia papasakokite, kaip jūs atsiradote Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje?
Dalia: – Aš jau buvau dirbusi Vaikų bibliotekoje prieš septynerius metus, bet vieną dieną priėmiau sprendimą laikinai pasitraukti. Buvau perdegusi ir save visiškai išdalinusi. Bet likimas viską sudėliojo į savo vietas. Teko padirbėti ir parduotuvėje, ir meno mokykloje. Apsisuko ratas ir vėl grįžau čia, kur viskas pažįstama ir kur tuo pačiu įvyko nemažai pokyčių.

Giedrė: – O aš darbo neieškojau. Esu kūrėja ir laisva siela. Finansiškai man visko užtenka. Esu mėgėja perdaryti viską, pirkti dėvėtus rūbus, pati užsiauginti daržovių. Biblioteka mane tiesiog prisiviliojo. Turėjau vaikų būrelį „Lizdo vaikai“, organizuodavau kūrybinius užsiėmimus vaikams „Annos“ centre. Ir kai jis užsidarė, ėmiau dairytis kitų patalpų. Man netikėtai parašė Gintarė Gurevičiūtė (bibliotekos laikinoji direktorė – aut.) ir pakvietė ateiti apžiūrėti bibliotekos patalpas.

Atėjau, apžiūrėjau ir man jos visiškai nepatiko. Ant stalų visur buvo daug kompiuterių. Bet gavau pasiūlymą naudotis šiomis patalpomis veltui, tai tris mėnesius nuiminėjau tuos kompiuterius ir po užsiėmimų vėl sudėdavau atgal. Pamenu, tvarkausi po pirmojo užsiėmimo ir toks keistas jausmas apėmė. Pasijutau kaip namuose. Vaikams irgi labai patiko ta erdvė. Kai kurie vaikų tėvai net pirmą kartą aplankė biblioteką.

Aš pati tuo metu turėjau labai daug įvairios veiklos, todėl sutikau pabandyti dirbti 0,25 etato. Po to žiūriu, kad į biblioteką traukiu jau ne vieną dieną per savaitę, bet tris. Nes man čia faina. Abejoju, ar kur kitur Plungėj dirbčiau.

– Dalia, galite palyginti biblioteką seniau ir dabar. Ar ją lankantys vaikai yra pasikeitę?
Dalia: – Man labai smagu matyti jau užaugusius Laisvės alėjos vaikus. Mes taip vadindavome vietinius, kurie kone gyvendavo bibliotekoje. O kalbant apskritai apie vaikus, smagu matyti, kaip gilėja jų požiūris. Ypač kaimo vaikų – ten auga tikri grynuoliai. Kitokios asmenybės. Mieste būna mažiau bendravimo ir ryšio nei kaime, kur, pavyzdžiui, mažesnės klasės. Būna įvairių vaikų, bet visada klasėje atsiranda keli ar vienas vaikas, kurio negali pamiršti – norisi įsidėti jį į kišenę ir parsinešti namo (juokiasi – aut.).

Dabar Plungėje vaikai yra arba siaubingai užsiėmę, arba visai neužsiėmę. O su tais, kurie ateina į biblioteką, tiesiog bendraujame. Pats svarbiausias dalykas – išklausyti. Žinoma, kartais jie pasako daugiau, nei mums reikia žinoti. Būna, pasidalina net savo slaptomis svajonėmis, pavyzdžiui, kad baigtųsi karas arba kad tėtis daugiau nebegertų…

– Iš kokios sferos abi esate atėjusios?
Giedrė: – Aš esu baigusi interjero dizainą, kas labai praverčia ir čia, puošiant bei gražinant biblioteką. Kviečiame visus ateiti ir pasidžiaugti kalėdiškai papuošta jos aplinka.

Dalia: – O aš esu baigusi turizmo administravimą, kitaip tariant, esu gidė su knyga. O kalbant apie bibliotekos puošybą, tai kartą mes su Giedre netgi buvome paskelbusios neviešą akciją: kas iš savo namų atneš daugiau daiktų bibliotekai puošti. Bet po kiek laiko abi nusprendėme, kad reikėtų ramintis šiuo klausimu.

– O kaip jums gimė idėja tokiam originaliam pavadinimui – tetos iš bibliotekos?
Giedrė: – Jau metai, kaip esame taip pasivadinusios. Viskas įvyko ekspromtu, tiesiog sykį nuėjusios į vaikų darželį taip prisistatėme. Kai lankomės darželiuose, tenka pasitelkti ir humorą, ir aktorystės gebėjimais. Įsijungiame visą savo žavesį ir pasiskelbiame žvaigždėmis. O tada prasideda pasirodymas… Nesigirdama pasakysiu, kad paprastai neatsiginame vaikų dėmesio. Esame savotiškos Vaikų ir jaunimo bibliotekos ambasadorės.

– Kokią žinią vežate vaikams?
Dalia: – Mūsų visos veiklos sukasi apie knygas. Turime paruošę devynias edukacijas ta tema, pritaikytas skirtingiems sezonams, su jomis lankomės miesto ir rajono lopšeliuose-darželiuose, kitose įstaigose. Neseniai kūrėme namukus iš kartono, dabar ruošiamės popietei visai šeimai. Čia dalyvaus labai maži vaikučiai: skaitysime knygą, po to eisime daryti žibintus. Kai susitinkame su vyresniais vaikais, skaitant knygą duodame pildyti kryžiažodį – kad klausytųsi, sektų tekstą ir tuo pačiu mokytųsi. Kartais net spragėsių iškepame.

Giedrė: – Mes su Dalia gražiai papildome viena kitą. Iš pradžių man būna sudėtinga įsilieti į bendravimą, todėl visada kompaniją apšildo Dalytė, o po to jau įsijungiu ir aš. Dviese vesti edukacijas daug smagiau. Kai susipažinome, pagalvojau – jeigu ne Dalia, man būtų žymiai sunkiau. Į pirmąją edukaciją darželyje kartu vykome per atsitiktinumą, tada ir pamatėme, kad puikiai derame.

Kūrybinėse dirbtuvėse daug dėmesio skiriame ne tik knygoms, bet ir ekologijai, pasakojame vaikams apie žaliavų perdirbimą. Pavyzdžiui, kartą į susitikimą nešėmės pačių pagamintus knygos, kurią skaitėme, personažus. Vilkas buvo padarytas iš tualetinio popieriaus ritinėlių. Vaikai sunkiai tuo patikėjo. Va ir dabar, besiruošiant Kalėdoms, mes pasipuošėme biblioteką už mažiau nei penkis eurus.

Merginų vedamų edukacijų akimirkos. Dalios Jankauskienės asmeninio albumo nuotr.

– Įdomu, kaip tokias netradicines jūsų idėjas priima kolegos?
Giedrė: – Kolektyvas mus palaiko, pavyzdžiui, Saulius labai padeda, kai reikia vyriškos jėgos. Gal kartais ir patrukdome kolegoms su savo kikenimais, bet kai reikia ruoštis kokiam projektui ar darbui, tada nė žodžio nepratariame. O šiaip esame kūrybingos, žavios ir bendruomenei atsidavusios moterys. Tikimės, kad kolegos tai mato.

– O šeimos nariai ar nepyksta, kad kartais tenka dirbti ir po darbo valandų?
Giedrė: – Mano toks būdas, jei ką darau, tai tik su maksimaliu užsidegimu. Vyras ir vaikai jau tą žino. O jeigu būčiau senmergė, tikriausiai būčiau darboholikė.

Dalia: – Maniškiai irgi palaiko, mūsų vyrai padeda fiziniais darbais bibliotekoje. Kai mūsų vaikai užaugs ir nebereikės savo energijos atiduoti jiems, Plungei gresia gera ateitis (juokiasi – aut.).

Giedrė: – Aš šia veikla užsiimu iš vidinio noro užauginti Plungės vaikus. Juk sakoma, kad reikia pradėti nuo savo kiemo. Dėl to ir dirbame – kad vaikai turėtų vietą, kurioje jaustųsi puikiai. Norime, kad kuo daugiau jų sužinotų, jog bibliotekoje tikrai faina, kad čia galima ruošti pamokas ar tiesiog pabūti tarp būrelių, pabendrauti, jei norisi – ir į telefoną paspoksoti. O gal ir knyga užklius už akių?! Aš už bendravimą šiltai, jaukiai ir paprastai.
Biblioteka jau senai nebėra ta erdvė, kur girdisi tik grindų girgždėjimas ir puslapių šiurenimas. Mudvi su Dalia aktyviai griauname tą mitą. Norime čia sukurti traukos centrą, saugią, šiltą vietą vaikams augti.

Mes norėtume, kad ne tik mažieji, bet ir vyresnieji mus atrastų. Vasarą turėjome bendrą programą su jaunimo centru. Kaip buvo smagu. Daugelis jaunimo yra pamiršę, pametę bibliotekas. Liepos mėnesį organizavome „Skaitinius ant žolės“. Ateidavo apie 30–50 vaikų su mamomis. Tikrai dar kartosime.

Dalia: – Užsienyje, Skandinavijos šalyse jau senai bibliotekos yra tapusios bendruomenės centrais. Norėtųsi tą patį matyti ir pas mus.

– Deja, daugelis vaikų retai kada atsiverčia knygą, nes tėvai nemato reikalo paraginti, sudominti. Ką patartumėte tokioms šeimoms?
Dalia: – Tėvams patarimas bet kokio amžiaus vaikui bent pusvalandį per dieną paskaityti knygą – ar prieš miegą, ar dienos metu. Knygos kaip niekas kitas padeda užmegzti ryšį. Beje, pasakų įrašai netinka. Aš esu už gyvą bendravimą.

Giedrė: – Pritariu dėl knygos skaitymo kartu. jei nerandate laiko tam darbo dienomis, paskirkite savaitgalio popietę ar vakarą. Knyga gali tapti puikia įžanga į pokalbį, ji gali padėti sužinoti kaip sekasi tavo vaikui ar net vaiko draugui. Tad daugiau skaitykime ir bendraukime!