Asociatyvi nuotr.

Rūpesčių ūkininkams kelia ne tik prastas derlius, blogas oras ar mažos supirkimo kainos. Didelė dalis šalies laukų neturi gerai veikiančių melioracijos sistemų. Kadangi melioracijos statiniai nebuvo tvarkomi kelis dešimtmečius, jų nusidėvėjimas šiuo metu siekia maždaug 75–80 procentų. Ši problema kamuoja ir mūsų krašto ūkininkus. Kalbinti pašnekovai teigė, kad joms išspręsti yra būtinas didesnis finansavimas bei pačių žemės savininkų iniciatyva.

„Labas, Plunge“ kalbinta Rietavo ūkininkų sąjungos vadovė Genutė Pudžiuvelė sakė, jog melioracijos sistemas atnaujinti būtina, kadangi drenažas įrengtas dar sovietiniais laikais. Ne visi ūkininkai stengiasi jį prižiūrėti. Kai kurie vandens surinktuvai yra apžėlę krūmais arba užsikimšę dėl durpių.

Šioms problemoms spręsti yra būtinos didžiulės lėšos. Reikalui esant, ūkininkai bando šį tą pasiremontuoti savo lėšomis, tačiau didelio noro investuoti į rimtesnius drenažo atnaujinimo darbus, pasak G. Pudžiuvelės, ūkininkai nerodo. Iš valstybinių lėšų tvarkomi pagrindiniai kanalai.

Apie įsisenėjusias melioracijos problemas kalbėjomės ir su Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydiene. Pašnekovė „Labas, Plunge“ teigė, kad šią sritį iš tiesų kamuoja nemenkos bėdos. Jų atsiradimą paskatino ne tik pasenusios sistemos, bet ir žemės savininkų daromos klaidos. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad žemės ūkio paskirties sklype be leidimo iškasamas tvenkinys.

Savivaldybė kasmet iš valstybės gauna 162 tūkstančius eurų siekiančias dotacijas. Jos skirtos žemės ūkio paskirties žemėje esančių valstybinių drenažo sistemų avariniams gedimams šalinti.

Anot A. Montvydienės, džiugina pavyzdžiai, kai melioracijos sistemas ūkininkai stengiasi tvarkyti kartu: „Platelių, Žemaičių Kalvarijos bei Šateikių seniūnijose ūkininkai susibūrė į asociacijas ir susitvarkė savo sklypus. Prisidėjo ir Savivaldybė – pasitelkus Savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos lėšas neseniai įgyvendinti du projektai. Išvalyta didelė dalis griovių, atstatytos žiotys bei sutvarkytas tiltas.“

Vedėja priminė, kad Lietuvoje anksčiau buvo svarstyta melioracijos fondo idėja. Apie jį jau kalbama mažiausiai penkerius metus. A. Montvydienės teigimu, šis sumanymas yra ydingas, kadangi į fondą įmokas mokėtų visi melioruotos arba nusausintos žemės naudotojai, o parama galėtų pasinaudoti tiktai tie ūkininkai, kurių laukuose yra įrengti 12,5 centimetro arba didesnio skersmens drenažo įrenginiai.

Buvo kalbėta, kad į šį fondą ūkininkams už hektarą tektų susimokėti po penkis su puse euro kasmet. Įmokos dydis didėtų kiekvienais metais, kol pasiektų dešimt su puse euro. Paskui šios įmokos būtų indeksuojamos. Vis dėlto pastaruoju metu apie fondo įsteigimą nieko nebegirdėti.

Praėjusiais metais apie melioraciją diskutuota ir Plungės savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komitete. Aptariant klausimą iškeltos nepakankamo finansavimo, žemės savininkų iniciatyvos trūkumo bei bebrų populiacijos didėjimo problemos.

Prastai veikiančios melioracijos sistemos kamuoja ir Rietavo savivaldybės ūkininkus. Rietavo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Edgaras Varkalys teigė, jog Savivaldybė neretai sulaukia ūkininkų prašymų šalinti drenažo sistemų gedimus. Tiesa, tvarkomi tik valstybiniai drenažo rinktuvai.

Kiekvienais metais Rietavo savivaldybė iš valstybės biudžeto tam gauna maždaug 79 tūkst. eurų dotaciją. Už šias lėšas tvarkomos pralaidos, prižiūrimi hidrotechniniai statiniai, valomi grioviai bei keičiamos drenažo žiotys.

E. Varkalys pabrėžė, kad Savivaldybės biudžete atskirų lėšų melioracijos tvarkymo darbams nėra numatoma. Savivaldybė prisideda spęsdama sudėtingesnes situacijas, kai patvinsta gyventojų sodybos arba keliai. Specialisto manymu, ūkininkai drenažą savo laukuose pasitvarko patys. Tais atvejais, kai melioracijos sistemų problemos paliečia ne vieną ūkininką, problemas yra stengiamasi spęsti kartu.