Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje vėl rinkosi kaimiškųjų seniūnijų seniūnai. Šį kartą kalbėta apie jų prižiūrimose teritorijose esančių užtvankų būklę. Situacija palyginti nevienoda: vienur užtektų tik kosmetinių patvarkymų, kitur reikia kur kas rimtesnių remonto darbų. Bet, kaip paaiškėjo posėdžio metu, tokie darbai – per didelė prabanga Savivaldybei, todėl posėdžio metu pasigirdo siūlymų kai kurias užtvankas išardyti.

Trims užtvankoms – 5 tūkst. eurų
Pasak Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Astos Stankuvienės, šiuo metu skyrius kuruoja tris Plungės rajone esančias užtvankas. Tai Glaudžių kaime esanti Čerkšnės upelio užtvanka, Luknėnuose – Luknos upelio užtvanka bei Varkaliuose esanti Mažosios Sruojos upelio užtvanka. Jų priežiūrą finansuoja Žemės ūkio ministerija. Šiais metais planuojama panaudoti 5 444 eurus. Užtvankų apžiūros paslaugai buvo skirta 1 444 eurai, priežiūros darbams – likusieji 4 tūkst. eurų.

Specialistės teigimu, kasmet du kartus nušienaujama užtvankų teritorija. Taip pat būtina nuo betoninių paviršių nuvalyti samanas bei kerpes. O pagrindiniai užtvankų defektai, reikalaujantys didesnių investicijų, – metalinių pakėlimo mechanizmų gedimai, įtekėjimo bjefo suskeldėjimai ir ištekėjimo kanalų plokščių deformacijos.

Kamuoja skirtingos bėdos
Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė komiteto posėdžio metu kalbėjo, kad seniūnija taip pat kasmet nušienauja jai priklausančių užtvankų teritorijas, išvalo latakus. Esant reikalui ir pabetonuojama. „Jokie rimtesni darbai neatliekami. Pažiūrėjus iš šalies, viskas atrodo švaru ir tvarkinga, bet mechaninių bėdų spręsti negalime – nėra tam finansavimo“, – komentavo seniūnė.

Anot D. Repšienės, Alsėdžių seniūnijoje yra trys užtvankos. Dviejose iš jų didelių problemų nėra. Didžiojoje užtvankoje šiuo metu nefiksuojamos jokios išgraužos ar vandens prasiveržimai.

Lygininant su Alsėdžiais, Nausodžio seniūnija užtvankomis daug turtingesnė – čia jų yra net devynios. Pasak seniūnijos vadovo Gintaro Domarko, viena iš šių užtvankų priklauso Gandingos hidroelektrinei. Dar vieną prižiūri Žemės ūkio skyrius. Taigi seniūnijos žinioje dabar yra septyni hidroinžineriniai statiniai.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Posėdžio metu G. Domarkas atskleidė, kad jau yra pasirašyta Stonaičiuose esančios užtvankos remonto sutartis. Šiuo metu rangovai ruošia statinio sutvirtinimui reikalingus elementus. Darbus numatoma užbaigti iki rugsėjo. O kitąmet seniūnija planuoja Prūsalių didžiojo tvenkinio užtvankos metalinės dalies tvarkymą.

Nausodžio seniūnas išreiškė abejonę dėl keletos užtvankų reikalingumo. Varkaliuose esančios užtvankos būklė yra avarinė, o pats tvenkinys, G. Domarko manymu, yra nereikšmingas. Greta jo yra didelis tvenkinys su prižiūrima bei geros būklės užtvanka. Be to, išardžius Stonaičiuose esančias užtvankas, seniūno teigimu, iš trijų tvenkinių būtų galima suformuoti vieną.

Labai prastos būklės ir didžioji Kulių seniūnijos užtvanka. Per 2020 m. atliktą apžiūrą buvo nustatytas nerimą keliantis defektas, o jam pašalinti reikia per 300 tūkst. eurų. Ekspertų teigimu, būtų galima parengti užtvankos dalies tvarkymo projektą. Kulių seniūnė Daivutė Petrauskienė akcentavo, jog šis hidroinžinerinis statinys yra įrengtas po keliu Plungė–Vėžaičiai, todėl kilo mintis dėl jo remonto kreiptis į kelią valdančią „Via Lietuva“.

Į diskusiją įsitraukęs komiteto narys Robertas Endrikas pareiškė, kad jei šis Kulių tvenkinys yra nebereikšmingas, būtų paprasčiausia jį išardyti. „Kokia šios užtvankos paskirtis? Nei ten šalia kas gyvena, nei kas laisto laukus. Prasideda žaidimai. Paleiskite užtvanką ir visos problemos pasibaigs“, – kalbėjo politikas, tačiau D. Petrauskienė su tuo nesutiko. Seniūnė priminė, kad prie šios užtvankos yra įrengta rekreacinė teritorija, vietos gyventojai atvyksta maudytis, žvejot.

Priėmė sprendimą
Kitas seniūnijas kamuoja kur kas menkesnės problemos. Platelių seniūnijos vadovas Robertas Gritkus komiteto nariams sakė, jog miestelyje užtvankos nėra, įrengti tik betoniniai slenksčiai. Jei leis techninės galimybės, planuojama juos nusausinti bei šiek tiek pabetonuoti.

Šateikių seniūnas Robertas Lukauskis posėdžio metu kalbėjo, jog yra būtinas Šateikių tvenkinio nutekėjimo kanalo remontas. Narvašių tvenkinys turi gana didelį ir medžiais apaugusį šlaitą, todėl šioje vietoje dėl saugumo bus pastatyti signaliniai stulpeliai.

Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas apibendrino, jog turimų lėšų užtenka tik einamiesiems priežiūros darbams. O skyrus papildomą finansavimą ir atlikus rimtesnius remonto darbus, būtų galima ženkliai prailginti užtvankų tarnavimo laiką bei taip išlošti dar ne vieną dešimtmetį.

Baigiantis klausimo svarstymui Tarybos narys Tomas Mašeckis paragino komitetą priimti sprendimą dėl Prūsalių tvenkinio tvarkymo. Anot politiko, šią problemą reikia išspręsti nedelsiant, nes kitaip po kelerių metų tam reikės daug daugiau išlaidų.

Tam pritarė ir komiteto pirmininko pavaduotojas Česlovas Kerpauskas. Pasak jo, visų rajono užtvankų sutvarkyti nepavyks, bet būtų įmanoma kasmet nusimatyti darbus bent vienoje. Priimtas protokolinis sprendimas kitų metų biudžete nusimatyti lėšų prasčiausios būklės užtvankų ekspertizei.