Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

„No­riu pa­si­tei­rau­ti apie Se­na­mies­čio aikš­tę ir įspū­din­gą ža­lią­jį na­mą. Prieš Ve­ly­kas pra­dė­jo griau­ti, ant­ras aukš­tas din­go, o pir­mas taip ir li­ko. Ka­da tą skau­du­lį iš­si­va­ly­sim?“ – me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio tei­ra­vo­si opo­zi­ci­jos ly­de­ris Min­dau­gas Kau­nas.

At­sa­ky­da­mas A. Kli­šo­nis įvar­di­no, kad dar­bai su­sto­jo, mat pa­sta­to sa­vi­nin­kams ten­ka spręs­ti dau­gy­bę klau­si­mų.

„Ten si­tua­ci­ja yra šlykš­ti, ne­ga­li nu­griau­ti vie­no pa­sta­to, nes nu­grius ki­tas. Ir pro­ble­ma ne ža­lias, o ša­lia esan­tis bal­tas na­mas. Ne­sup­ran­tu, kaip jis bu­vo įre­gist­ruo­tas, nors ne­tu­ri ka­pi­ta­li­nių sie­nų. Leng­va pa­sa­kyt – nu­griau­kim abu, bet juk yra sa­vi­nin­kai“, – paaiš­ki­no me­ras.

A. Kli­šo­nis už­si­mi­nė, kad yra pro­ble­mų ir dėl ser­vi­tu­ti­nio įva­žia­vi­mo į skly­pą. Pa­si­ro­do, ža­lia­sis pa­sta­tas tu­ri tris sa­vi­nin­kus, prieš ke­le­rius me­tus jie pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl skly­po nau­do­ji­mo, o vė­liau vie­nas iš sa­vi­nin­kų ap­si­žiū­rė­jo, kad ne­bu­vo su­for­muo­tas ser­vi­tu­ti­nis pri­va­žia­vi­mas prie jo įė­ji­mo į pa­sta­tą.

„Ne­ži­nau, kaip bu­vo pa­dė­ti tie pa­ra­šai ir ne­ma­ty­ta to­kio da­ly­ko. Bet tie da­ly­kai da­bar lyg ir iš­tai­sy­ti, prieš ge­ras tris sa­vai­tes pa­vy­ko su­de­rin­ti klau­si­mą dėl ser­vi­tu­ti­nių įva­žia­vi­mų“, – paaiš­ki­no A. Kli­šo­nis ir pa­kvie­tė dau­giau šia te­ma pa­pa­sa­ko­ti Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tą To­mą Jo­cį.

„Ne­la­bai ką ga­lė­čiau pri­dur­ti. Ko­vą bu­vo pa­ša­lin­ta ava­ri­nė si­tua­ci­ja, kad ne­kel­tų pa­vo­jaus ap­lin­ki­niams, – paaiš­ki­no šis. – Sta­ty­bą lei­džian­čio do­ku­men­to jie ne­tu­ri, tad pa­ša­li­no grės­mę ir da­bar at­lie­ka ki­tas pro­ce­dū­ras, ku­rios yra rei­ka­lin­gos no­rint gau­ti sta­ty­bą lei­džian­tį do­ku­men­tą. Ne­bus grei­to re­zul­ta­to, kaip bu­vo ti­kė­ta­si. Pro­jek­ta­vi­mas uži­ma lai­ko, de­ri­ni­mai taip pat. Da­bar tie­siog yra tar­pi­nė sto­te­lė.“

Na, o mes sa­vo ruož­tu iš­kel­si­me klau­si­mą, ar ne­bus min­tį apie to­kią „tar­pi­nę sto­te­lę“ ža­lio­jo pa­sta­to sa­vi­nin­kams pa­mė­tė­jęs pa­ts Sa­vi­val­dy­bės va­do­vas.

Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

Dar ko­vą žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, kas spren­džia­ma dėl po žie­mos dar la­biau ap­griu­vu­sio pa­sta­to, A. Kli­šo­nis už­si­mi­nė, kad pro­ble­mų ky­la ne tik dėl tri­jų pa­sta­to sa­vi­nin­kų ne­su­ta­ri­mų, bet ir dėl Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos, ku­riai pri­klau­so skly­pas, ant ku­rio sto­vi sta­ti­nys, ne­no­ro pra­tęs­ti nuo­mos su­tar­ties.

„Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ne­bu­vo su­da­riu­si su jais (sa­vi­nin­kais – aut.) že­mės nuo­mos su­tar­ties, o nu­grio­vus pa­sta­tą tar­ny­ba bū­tų paė­mu­si ši­tą skly­pą sau. Bet vis­ką juk ga­li­ma da­ry­ti pro­tin­gai, ga­li­ma da­lį pa­sta­to nuar­dy­ti, pa­lik­ti pa­ma­tus ir gal­vo­ti, ką ant jų da­ry­ti“, – žur­na­lis­tams aiš­ki­no me­ras.

Su­ta­pi­mas, kad praė­jus po­rai sa­vai­čių toks „pro­tin­gas“ ėji­mas ir bu­vo pa­da­ry­tas – pu­sė pa­sta­to nu­griau­ta, o ki­ta pu­sė pa­lik­ta li­ki­mo va­liai. Tad da­bar cent­ri­nė mies­to aikš­tė at­ro­do lyg po bom­bar­da­vi­mo, o ži­nant, kad šio vai­duok­lio is­to­ri­ja tę­sia­si jau dau­gy­bę me­tų, ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad to­kiu vaiz­du „džiaug­si­mės“ il­gai il­gai. Ki­tuo­se mies­tuo­se tai­ko­ma pra­kti­ka to­kias mies­to gė­das pri­deng­ti spe­cia­liais už­dan­ga­lais, kad jos ne­ba­dy­tų ap­lin­ki­nių akių, bet mū­sų mies­to val­džiai ge­rai ir taip, kaip yra.