Plungės rajono savivaldybės nuotr.

Prieš ku­rį lai­ką jau ra­šė­me apie tai, jog pa­ga­liau Plun­gės mies­to cent­ras at­si­kra­tė gė­dos – vai­duok­liu ta­pu­sio va­di­na­mo­jo ža­lio­jo na­mo Se­na­mies­čio aikš­tė­je. Tie­sa, nu­griau­tas jis bu­vo tik iki pu­sės. Toks pu­siau lup­tas, pu­siau skus­tas pa­sta­tas bu­vo pa­lik­tas sto­vė­ti. Ma­ny­ta, kad jis ne­be­kels grės­mės praei­viams, o mies­to es­te­ti­nis vaiz­das grei­čiau­siai ne­la­bai kė­lė su­si­rū­pi­ni­mą šio tur­to sa­vi­nin­kams. Vis­gi spren­di­mas ne iki ga­lo nu­griau­ti pa­sta­tą, kaip pa­ro­dė lai­kas, ne­bu­vo pro­tin­gas. „Gy­ven­to­jų pra­šo­me ap­lenk­ti va­di­na­mą­jį ža­lią­jį na­mą“, – sa­vait­ga­lį su­sku­bo iš­pla­tin­ti ži­nu­tę Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.

Pa­si­ro­do, iki pu­sės nu­griau­tas na­mas pra­dė­jo kel­ti dar di­des­nę grės­mę. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė sa­vo pra­ne­ši­me in­for­ma­vo, kad praė­ju­sios sa­vai­tės vi­du­ry­je įgriu­vus va­di­na­mo­jo ža­lio­jo na­mo, esan­čio Se­na­mies­čio aikš­tė­je, vi­di­nei per­tva­rai, pa­sta­to sie­nos pa­svi­ro ir jis ta­po pa­vo­jin­gu praei­viams. To­dėl Plun­gės mies­to se­niū­ni­ja na­mą ati­tvė­rė, tuo pa­čiu gy­ven­to­jų pra­šy­da­ma pa­lei jį ne­vaikš­čio­ti, nes ne­sau­gu.

„Ža­lia­sis na­mas – ne Sa­vi­val­dy­bės, o pri­va­ti nuo­sa­vy­bė. Tad dėl vis­ko ta­ria­mės su sa­vi­nin­kais, ku­rių yra trys. Šią sa­vai­tę (praė­ju­sią sa­vai­tę – red. pa­st.) Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja su jais su­si­ti­ko, ap­ta­rė su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją. Sta­ti­nys iš­ties ke­lia pa­vo­jų, sa­vi­nin­kai tai pri­pa­žįs­ta ir yra nu­ma­tę jį nu­griau­ti iki pa­ma­tų.

Šiuo me­tu dėl praei­vių sau­gu­mo na­mas yra ati­tver­tas. Gy­ven­to­jų at­si­pra­šo­me už ne­pa­to­gu­mus ir ti­ki­mės, jog sa­vi­nin­kai ar­ti­miau­siu me­tu im­sis grio­vi­mo dar­bų. Be to, kad ne­sau­gu, pa­sta­tas ga­di­na ir mies­to cent­ro vaiz­dą, tad dels­ti tik­rai ne­be­ga­li­ma“,– pra­ne­ši­me ak­cen­ta­vo sa­kė Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis.

Kal­bos kal­bo­mis, ta­čiau plun­giš­kiai pyks­ta, kad tiek il­gai neišsp­ren­džia­ma ši pro­ble­ma. „Apg­rio­vė ir pa­li­ko. Da­bar lau­kia kol už­grius kam nors ant gal­vos. Neb­lo­gai…“, „Tai gal sa­vi­nin­kus ju­din­kit, o ne tvo­ras iš mū­sų pi­ni­gų tver­kit, ar vers­li­nin­kė­lių ne­lie­čiat, nes sa­va šai­ka?“, „Pir­ma, įžū­liai už­gro­bė­te vals­ty­bi­nę že­mę už­tver­da­mi pės­čių­jų ta­ką. Ten vaikš­to ne „po­nai“, o vai­kai, sen­jo­rai ir vi­si mies­to gy­ven­to­jai. Ar čia tik­rai toks val­di­nin­kų spren­di­mas? Gal ver­tė­tų įpa­rei­go­ti na­mo sa­vi­nin­kus įreng­ti sau­gų tu­ne­li­nį praė­ji­mą su pa­sto­liais pės­tie­siems? Ko­kia val­džia – to­kia ir mies­to tvar­ka. Gė­da!“. To­kie ir pa­na­šūs žmo­nių prie­kaiš­tai skrie­jo val­džiai. Tie­sa, bu­vo ir ne­pra­ran­dan­čių vilties. „Gal iki Mies­to šven­tės ne­be­liks,“ – vy­lė­si vie­na plun­giš­kė. Gal. Pa­žiū­rė­sim, ne­be tiek daug iki jos ir li­ko.

Pa­reng­ta pa­gal Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės inf.