Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Liepos mėnesio pradžioje Žemaičių Kalvarijoje dvi savaites vyko Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kasmet į šią šventą vietą suburiantys tikinčiuosius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Į redakciją laišką parašiusi Marytė dėstė, kad atlaidų metu eidama kalnus pastebėjo ne vieną trūkumą, dėl kurio, jos žodžiais, išgyveno svetimą gėdą.

Savo laiške Marytė pasakojo, kad Didžiuosius Kalvarijos kalnus ėjo liepos 10-ąją – dvasininkų, pašvęstųjų, seminaristų ir patarnautojų dieną, kuri taip pat buvo dedikuota ir Telšių dekanatui.

Mūsų skaitytoja priminė senolių išmintį, kuri byloja, kad dideliems ir svarbiems darbams visada reikia pasiruošti iš anksto. O Žemaičių Kalvarijoje to pasiruošimo atlaidams, Marytės žodžiais, akivaizdžiai trūko.

Anot jos, žvelgiant pasauliniu mastu Žemaičių Kalvarijos atlaidai yra unikali tradicija, pripažinta ne tik kaip vietinis, bet ir kaip nacionalinis ir net tarptautinis reiškinys, turintis didelę kultūrinę ir dvasinę vertę. Marytė domėjosi ir papasakojo, kad šie atlaidai yra įtraukti į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadus, o ateity ruošiamasi daryti žygius, kad ši tradicija būtų įrašyta ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

„Kiekvienais metais Žemaičių Kalvarijos atlaiduose tikinčiųjų vis daugėja, maldininkų atvyksta iš įvairių pasaulio vietų. Bet noriu pasidalinti savo pastebėjimais, ką išvydau kartu su visais eidama kalnus. Buvo itin nemalonu matyti apleisto miestelio vaizdus, senų ir griūvančių sodybų liekanas. Vienas apgriuvęs namo galas – be durų ir iš toli matyti viduje esanti šiukšlių krūva“, – pamatytus nemalonius vaizdus laiške aprašė mūsų skaitytoja.

Moteris pridūrė, kad ne tik apgriuvę trobesiai ir apleisti kiemai patraukė jos dėmesį. Eidama kryžiaus kelio procesijoje ji pasigedo bent vieno biotualeto. „Tai kur tikintiesiems dėtis prispyrus bėdai?“ – iškėlė klausimą Marytė.

Jos siūlymu, organizuojantys atlaidus turėtų patys praeiti kelių kilometrų ilgio Kryžiaus kelia ir viską, ką išdėstė laiške, pamatyti savo akimis. O prispyrus reikalui pabandyti skubiai surasti kokį krūmą, tinkamą gamtiniams reikalams atlikti.

„Juk būtų galima tose vietose, kur driekiasi Kryžiaus kelias, pavasarį pakelėse pasėti spalvingų gėlių, pavyzdžiui, medetkų – jų pats žydėjimas tuo laikotarpiu, kai vyksta atlaidai, ir priežiūros beveik nereikia. Ir pastatyti vieną kitą tualetą, kad visiems būtų gera ir ramu“, – siūlo Marytė.