„Sniego labai daug, kelius užpustė – negaliu grįžti į Kauną“. Iš tokių mano žodžių kolegos žurnalistai ne kartą juokdavosi. Tačiau man, grįžusiam pas tėvus į Plungę ir įstrigusiam čia dėl nepravažiuojamų kelių, ne visada būdavo juokinga. Dabar Plungėje ir Rietave vėl matome tą patį vaizdą. Situacija buvo tokia rimta, kad net teko kuriam laikui uždaryti mokyklas.

Lengviausia tokiomis akimirkomis pirštu rodyti į Savivaldybę, merą ar kelininkus. Tačiau sniego kartais iškrenta tiek, kad jokia technika nepajėgi jo įveikti per kelias valandas. Reikia kelių dienų, o kartais ir savaitės, kol viskas bus nukasta ir išvežta.

Kodėl gamta taip „pamylėjo“ Plungę ir Rietavą?

Minėtų vietovių fenomeną lemia unikali geografinė padėtis. Gyvename pačioje Žemaičių aukštumos „širdyje“ arba ant jos vakarinių šlaitų. Nuo Baltijos jūros slenkančios drėgnos oro masės pirmiausia atsitrenkia būtent į mus. Oro masės kyla į viršų, vėsta ir visą savo drėgmės porciją išpila čia pat, ant plungiškių ir rietaviškių galvų. Apie tai mokėmės per geografijos pamokas.

Remiantis 1991–2020 m. duomenimis, Lietuvoje vidutinis metinis kritulių kiekis yra 695 mm. Tuo tarpu vakarinėje Žemaitijos dalyje jis viršija 800 mm, o mažame plotelyje aplink Plungę fiksuojamas rekordinis, daugiau nei 900 mm siekiantis kritulių kiekis. Esame drėgniausias ir sniegingiausias Lietuvos kampelis.

Noriu priminti: nesvarbu, mėgstate vietos valdžią ar ne, pritariate mero politikai ar manote, kad ji bloga – sniegas neturi partijos. Tai stichija, kurią įveikti galime tik būdami pilietiški. Užuot liejus pyktį socialiniuose tinkluose, geriau griebti kastuvus. Nuvalytas šaligatvis prie namų ar atlaisvinta vieta daugiabučio kieme nėra dovana valdžiai. Tai pagalba sau, savo šeimai, greitosios ar ugniagesių automobiliui, kuris, prireikus, turės rasti kelią iki jūsų namų. Šalia paburnojimų apie per lėtai ir blogai valomas gatves tą ir matau: kaimynus, kartu vaduojančius bendrus kiemus.

Būkime žemaitiškai kieti ir vieningi. Kai gamta meta iššūkį, geriausias atsakymas yra ne skundas, o bendra talka.