Sauliaus Narkaus nuotr.

Plun­giš­kio Bro­nis­lo­vo Po­ciaus ran­ko­se se­ni daik­tai at­gy­ja – kiek­vie­na mo­ne­ta ar bank­no­tas, nuo­trau­ka ar bui­ties daik­tas tam­pa ty­liu is­to­ri­jos liu­dy­to­ju. To­kie žmo­nės praei­tį pri­ke­lia, lie­čia, pra­kal­bi­na ir iš­sau­go atei­ties kar­toms. Ba­lan­džio 10 die­ną Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pa­mi­nė­tas bu­vu­sio mo­ky­to­jo, is­to­ri­ko, ko­lek­ci­nin­ko, kraš­to­ty­ri­nin­kų klu­bo „Pi­lai­tė“ na­rio B. Po­ciaus 80-me­tis. Šven­ti­nio ren­gi­nio da­ly­viams – sa­vo sve­čiams – ju­bi­lia­tas pri­sta­tė vie­nos die­nos pa­ro­dą „Bank­no­tai, kur­sa­vę Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je 1898–1993 m.“.

Ko­lek­ci­nin­ką įkvė­pė ma­mos stal­čiu­je ras­tas pa­li­ki­mas

Bro­nis­lo­vas gi­mė ir au­go Plun­gė­je. Po stu­di­jų Vil­niaus vals­ty­bi­nia­me pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, kur įgi­jo is­to­ri­jos ir fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę, jis su­grį­žo į gim­tą­jį mies­tą. 45 me­tus vy­ras mo­kė is­to­ri­jos – moks­lo, ku­riuo pa­ts su­si­ža­vė­jo dar vai­kys­tė­je. Iš pra­džių praei­ties slė­pi­niais ve­dė Plun­gės 3-io­sios vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ki­nius, vė­liau mo­ky­to­ja­vo Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­kyk­lo­je ir žmo­nos Ste­fa­ni­jos va­do­vau­ja­mo­je Plun­gės ra­jo­no Nau­so­džio pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je.

Dirb­da­mas pe­da­go­gi­nį dar­bą B. Po­cius rin­ko is­to­ri­nes re­lik­vi­jas – se­no­vi­nes mo­ne­tas, Plun­gės mies­to nuo­trau­kas, sen­daik­čius. Ko­lek­cio­na­vi­mu „su­si­rgo“ 1979-ai­siais, kai, mi­rus ma­mai, stal­čiu­je ra­do dau­gy­bę Plun­gės nuo­trau­kų, įvai­rių se­no­vi­nių pi­ni­gų. Su­si­do­mė­jęs ra­di­niu il­gai­niui ir pa­ts ta­po ko­lek­ci­nin­ku – mo­ne­tas pir­ko ar kei­tė, o įvai­rių bui­ties sen­daik­čių at­neš­da­vo mo­ki­niai. Is­to­ri­kas Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir vers­lo mo­kyk­lo­je įkū­rė kraš­to­ty­ros mu­zie­jų, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­ma 110 eks­po­na­tų. Įdo­miau­sias, pa­sak po­no Bro­nis­lo­vo, 1863 me­tų su­ki­li­mo dvi­vamz­dis šau­tu­vas, ku­rį vie­nas iš jo mo­ki­nių „su­žve­jo­jo“ Bab­run­go upė­je.

Kar­tą ar du kar­tus per me­tus bu­vęs mo­ky­to­jas ap­lan­ko sa­vo įkur­tą mu­zie­jų, ret­kar­čiais su­ren­gia eks­kur­si­ją.

Ra­šė straips­nius, iš­lei­do kny­gą

Is­to­ri­kas yra pa­ra­šęs ir pub­li­ka­vęs dau­gy­bę straips­nių apie is­to­ri­nį ir kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą – 25 iš jų apie Plun­gės kraš­tą. Me­džia­gos ieš­ko­jo ar­chy­vuo­se, rin­ko kal­bin­da­mas se­nuo­sius plun­giš­kius. Iki šiol vy­ras gai­li­si, kad pra­lei­do pro­gą po mies­tą pa­si­vaikš­čio­ti su sa­vo ma­ma, ku­ri bū­tų ga­lė­ju­si jam pa­pa­sa­ko­ti apie pa­sta­tus – ko­kie žmo­nės juo­se gy­ve­no ar įstai­gos vei­kė.

2002 me­tais B. Po­cius iš­lei­do kny­gą „Plun­gė am­žių san­dū­ro­je“, ku­rio­je su­dė­ta 360 se­no­sios Plun­gės nuo­trau­kų. Vi­si 500 al­bu­mo eg­zemp­lio­rių bu­vo iš kar­to par­duo­ti. Is­to­ri­kas gal­vo­jo ir apie ant­rą kny­gą – pla­na­vo to­kią, ku­rio­je ša­lia se­no­vi­nės nuo­trau­kos bū­tų iš­spaus­din­ta to­je pa­čio­je vie­to­je šiais lai­kais pa­da­ry­ta nuo­trau­ka. De­ja, Sa­vi­val­dy­bės val­džia šio su­ma­ny­mo ne­pa­rė­mė, to­dėl idė­ja taip ir li­ko neį­gy­ven­din­ta.

Sauliaus Narkaus nuotr.

„Vy­ras tas dvi su­rū­di­ju­sias „šai­bas“ glos­tė švel­niau nei ma­ne“

Apie B. Po­ciaus gy­ve­ni­mo po­mė­gius kal­bė­jo­mės nau­juo­se ir jau­kiuo­se šei­mos na­muo­se. Tad ne­sku­bė­da­mi klau­sė­mės pa­sa­ko­ji­mo apie pi­ni­gus, ku­riuos plun­giš­kis nu­miz­ma­tas ko­lek­cio­nuo­ja jau dau­gy­bę me­tų. Var­tė­me 1918–2018 me­tų lie­tu­viš­kų pi­ni­gų ka­len­do­rių, ku­rį, Lie­tu­vai mi­nint šimt­me­tį, po­nas Bro­nis­lo­vas iš­lei­do kar­tu su sa­vo bi­čiu­liu nu­miz­ma­tu Ri­man­tu Ben­do­riu­mi.

Vi­so pa­sau­lio pi­ni­gus ren­kan­tis plun­giš­kis sa­kė sa­vo ko­lek­ci­jo­je tu­rin­tis 80-ies vals­ty­bių banknotų ir 140-ies vals­ty­bių (kai ku­rių iš jų ir ne­bė­ra) monetų. Pi­ni­gus nu­miz­ma­tas mai­no su ki­tais ko­lek­ci­nin­kais, per­ka, bet nie­ka­da ne­par­duo­da. „Ži­nau nu­miz­ma­tų, ku­riems tai lyg vers­las. Jų tiks­las – pi­giau nu­pirk­ti, bran­giau par­duo­ti. Man svar­bu tu­rė­ti – nu­pir­kęs ne­be­par­duo­du“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

B. Po­ciaus ko­lek­ci­jo­je yra ir mo­ne­tų, nu­kal­din­tų I mū­sų eros am­žiu­je. Vy­ras pa­sa­ko­jo apie dvi se­nas „šai­bas“ – su­rū­di­ju­sias, lai­ko ap­na­šu ap­neš­tas mo­ne­tas: „Kar­tą par­duo­tu­vė­je su­ti­kau bu­vu­sį mo­ki­nį. „Mo­ky­to­jau, aš Jū­sų ieš­kau, tu­riu Jums do­va­nų!“ – sako jis ir iš­trau­kia dvi „šai­bas“. Iš kar­to su­pra­tau, kad tai bus la­bai se­nos mo­ne­tos. Kai nu­va­lė­me, paaiš­kė­jo, kad vie­na iš Ro­mos im­pe­ri­jos – ant jos bu­vo pa­vaiz­duo­tas im­pe­ra­to­rius Au­gus­tas, o ki­ta iš Egip­to – su fa­rao­no at­vaiz­du.“ Su­tuok­ti­nio pa­sa­ko­ji­mą links­mai už­bai­gė žmo­na: „Vy­ras tas dvi su­rū­di­ju­sias „šai­bas“ glos­tė švel­niau nei ma­ne.“

Jei pra­lei­džia pro­gą, gai­li­si

Nė­ra ko­lek­ci­nin­ko, ku­riam bū­tų ga­na. Sva­jo­nių tu­ri ir po­nas Bro­nis­lo­vas – no­rė­tų įsi­gy­ti di­džiau­sio Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je no­mi­na­lo tar­pu­ka­rio mūsų šalies iš­leis­tą 1 000 li­tų bank­no­tą… Ir 500 li­tų bank­no­tas jo ko­lek­ci­jo­je sa­vo vie­tą at­ras­tų. B. Po­cius pri­si­pa­ži­no tu­rė­jęs ga­li­my­bę įsi­gy­ti to­kį eks­po­na­tą, de­ja, pa­gai­lė­jo pi­ni­gų ir pra­lei­do tin­ka­mą pro­gą.

To­dėl da­bar ži­no ir ki­tiems pa­tar­ti ga­lė­tų: pa­si­tai­kė pro­ga – imk, nes vė­liau bran­giau teks mo­kė­ti. „Kai bu­vo iš­leis­ta mo­ne­ta, skir­ta LDK Val­do­vų rū­mams at­sta­ty­ti, no­rė­jau ją įsi­gy­ti, bet iš ban­ko ne­ga­vau. Ga­lė­jau nu­si­pirk­ti kiek bran­giau – už 2 000 eu­rų, bet ne­no­rė­jau per­mo­kė­ti… Da­bar ši­ta mo­ne­ta 12 tūkst. eu­rų kai­nuo­ja. Kai lei­do Žal­gi­rio mū­šiui skir­tas mo­ne­tas, su žmo­na abu po vie­ną už­si­sa­kė­me. Atė­jus lai­kui mo­kė­ti, pa­gal­vo­jo­me, kad per bran­gu, ir nu­si­pir­ko­me tik vie­ną. Ir, ži­no­ma, šian­dien gai­liuo­si“, – su už­si­de­gi­mu apie sa­vo aist­rą pa­sa­ko­jo nu­miz­ma­tas.

S. Po­cie­nė, pa­klaus­ta, ar neuž­sik­rė­tė vy­ro po­mė­giu, at­sa­kė: „Neuž­sik­rė­čiau, bet to­le­ruo­ju, ne­truk­dau, nors tam ir rei­kia ne­ma­žų fi­nan­sų. Kar­tais, kai ruo­šia­si pa­ro­doms, pa­de­du, kai pa­si­se­ka ką nors įdo­maus įsi­gy­ti, esu pir­mo­ji, ku­ri kar­tu pa­si­džiau­gia.“

Ke­tu­rių anū­kų se­ne­liai

B. Po­ciui ma­lo­nu ma­ty­ti, kad smal­su­mo ir is­to­ri­jos po­mė­gio ge­ną iš jo yra pa­vel­dė­jęs anū­kas Vi­lius. Se­ne­liai vie­nas per ki­tą pa­sa­ko­jo apie „Sau­lės“ gim­na­zi­jos dvy­lik­to­je kla­sė­je be­si­mo­kan­tį sū­naus Min­dau­go sū­nų, ku­ris la­bai nuo­šir­džiai do­mi­si is­to­ri­ja. Jau­nuo­lis ne­pra­lei­džia pro­gos iš pir­mų lū­pų – iš sa­vo mo­čiu­tės Ste­fa­ni­jos, ku­ri su ma­ma bu­vo iš­vež­ta į Si­bi­rą, su­ži­no­ti apie trem­ties lai­ko­tar­pį. Su­tuok­ti­niai spė­ja, kad bū­tent Vi­liaus su­ma­ny­mu jie­du ga­vo do­va­nų kny­gas, skir­tas gy­ve­ni­mo is­to­ri­jai su­ra­šy­ti.

Tu­ri Po­ciai ir dau­giau anū­kų. Ma­žiau­sias To­mas yra Plun­gės „Ry­to“ mo­kyk­los sep­tin­to­kas. Kau­ne gy­ve­nan­čios duk­ros Ne­lės sū­nus septyniolikmetis No­jus – sėk­min­gas krep­ši­nin­kas, žai­džian­tis jau­no­jo­je Kau­no krep­ši­nio ko­man­do­je „Žal­gi­ris-2“ , o vy­res­ny­sis jo bro­lis Taut­vy­das – me­di­ci­nos re­zi­den­tas, bū­si­ma­sis gy­dy­to­jas trau­ma­to­lo­gas.

Lau­kia dar vie­na su­kak­tis

Vi­si ar­ti­mie­ji bu­vo su­va­žia­vę svei­kin­ti Bro­nis­lo­vo su gar­bin­gu 80-me­čiu. Nes­pės nu­vys­ti ro­žių žie­dai, o šei­mai ir vėl teks su­si­rink­ti. Mė­ne­sio pa­bai­go­je su­tuok­ti­nių lau­kia ypa­tin­ga pro­ga – auk­si­nis san­tuo­kos ju­bi­lie­jus. Dvie­jų pe­da­go­gų bend­ras gy­ve­ni­mo ke­lias pra­si­dė­jo abiem dir­bant Plun­gė­je.

Kaip pa­sa­ko­jo po­nia Ste­fa­ni­ja, jie­du su Bro­nis­lo­vu stu­di­ja­vo to­je pa­čio­je aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je. Jau­nuo­lį, ku­ris bu­vo ir bend­ra­bu­čio ko­men­dan­tas, ji pa­ži­no­jo iš ma­ty­mo. Drau­gys­tė, išau­gu­si į gra­žią šei­mą, tarp jųd­vie­jų už­si­mez­gė tik ta­da, kai abu vėl su­si­ti­ko Plun­gės 3-io­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Svei­ki­no bi­čiu­liai, bu­vę ko­le­gos ir val­džios at­sto­vai

Kaip jau mi­nė­jo­me, ba­lan­džio 10 die­ną plun­giš­kio is­to­ri­ko, mo­ky­to­jo, ko­lek­ci­nin­ko 80 me­tų su­kak­tį pa­mi­nė­jo ir bū­rys bi­čiu­lių, su­si­rin­ku­sių Plun­gės vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Gra­žiau­sius svei­ki­ni­mo ir pa­dė­kos žo­džius už il­ga­me­tę bi­čiu­lys­tę ju­bi­lia­tui bib­lio­te­ki­nin­kų var­du iš­sa­kė di­rek­to­rė Gin­ta­rė Gu­re­vi­čiū­tė. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­ja Rai­mon­da Bie­liaus­kie­nė per­da­vė ra­jo­no va­do­vų svei­ki­ni­mus. Lin­kė­ji­mai skrie­jo iš drau­gų, bu­vu­sių ko­le­gų, kraš­to­ty­ri­nin­kų klu­bo „Pi­lai­tė“ na­rių, Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to at­sto­vų, bu­vu­sių mo­ki­nių. Sa­vo lin­kė­ji­mus į ju­bi­lie­ji­nę py­nę įpy­nė ir su­kak­tu­vi­nin­ko anū­kas Vi­lius Po­cius.

At­si­dė­ko­da­mas už svei­ki­ni­mus, B. Po­cius sa­vo ju­bi­lie­ji­nės šven­tės sve­čiams su­ren­gė pa­ro­dą iš sa­vo pi­ni­gų ko­lek­ci­jos „Bank­no­tai, kur­sa­vę Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je 1898–1993 m.“. Prieš kvies­da­mas ap­žiū­rė­ti eks­po­na­tus, nu­miz­ma­tas trum­pai pa­pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vo­je bu­vu­sias pi­ni­gų re­for­mas.