Jurgitos Naglienės nuotr.Skaudžiausiai kirs per kaimų daugiabučių gyventojų kišenes
„Plungės būsto“ prašymas leisti nuo 2026-ųjų padidinti daugiabučių namų bendrųjų patalpų administravimo bei techninės priežiūros tarifus svarstytas gruodžio mėnesį vykusiuose komitetų ir Tarybos posėdžiuose.
Kaip pristatė Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Kazys Milierius, pagrindinė tarifų didinimo priežastis – augantis minimalus atlyginimas. Įmonė esą skaičiuoja, kad dabar surenkamų lėšų nebeužteks darbuotojų darbo užmokesčiui, todėl ir kreipėsi su prašymu kilstelėti abu mokesčius.
Pasak K. Milieriaus, paskutinį kartą bendrojo naudojimo patalpų administravimo tarifas didintas 2022 metais. Šį kartą prašyta leisti jį didinti nuo 2,5 iki 3,3 cento už gyvenamojo būsto kvadratinį metrą. Daugiabučių techninę priežiūrą užsimota branginti nuo 0,63 iki 0,72 cento mieste ir nuo 1,33 iki 2,13 cento kaime.
Kaip paaiškino specialistas, kaime augimas didesnis, nes nuspręsta suvienodinti miesto ir kaimo daugiabučiams taikomus tarifus. Be to, kaip sakė K. Milierius, kaimuose vis daugiau daugiabučių atsisako „Plungės būsto“ paslaugų, todėl įmonei būtina branginti savo paslaugas, kad galėtų išlaikyti darbuotojus ir padengti kitas sąnaudas.
Posėdžių metu užsiminta ir apie tai, kad įmonės sąnaudas didina ir brangstantis jos administracinių patalpų išlaikymas. Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariams suklusus, ar gerai išgirdo, į diskusiją įsiterpė Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis. Jis paaiškino, kad 2026-aisiais „Plungės būstą“ ketinama iškraustyti į kitas, mažesnes, patalpas, tad bent jau ši įmonės išlaidų eilutė turėtų mažėti.
Plungė pagal mokesčio dydį – lyderė
Paaiškinimu, kad mokesčius reikia didinti dėl augančio minimalaus atlyginimo, suabejojo komiteto narys Mindaugas Kaunas. „Kaip čia išeina, kad užsimojot savo paslaugas branginti 16 procentų, nors minimalus atlyginimas didėja tik 7-iais procentais?“ – stebėjosi jis.
„Plungės būsto“ vadovas Eugenijus Palubinskas paaiškino, kad minimalus atlyginimas didėja kasmet, o savo mokesčių nei pernai, nei užpernai įmonė nekėlė, todėl šįkart nuspręsta juos kilstelėti daugiau.
Tokio paaiškinimo neįtikintas, M. Kaunas paprašė iki Tarybos posėdžio pateikti informaciją, kiek daugiabučių techninė priežiūra ir bendrųjų patalų administravimas gyventojams kainuoja kaimyniniuose rajonuose.
Jurgitos Naglienės nuotr.Gavus šią informaciją, per Tarybos posėdį užvirė dar karštesnė diskusija.
„Iš gautos informacijos matyti, kad tie tarifai kituose rajonuose svyruoja nuo 3 iki 13 centų. Bene didžiausias – 13-os centų – tarifas taikomas Telšių rajone, vis dėlto didžioji dauguma Savivaldybių taiko 3-jų, 5-ių ar 9-ių centų tarifą už būsto kvadratinį metrą, tuo tarpu mes ruošiamės tvirtinti 16-os centų tarifą. Aš nematau logikos šiame sprendime, todėl tikrai negalėsiu jam pritarti“, – sakė M. Kaunas.
„Plungės būsto“ pusėn stojęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas, liberalas Algirdas Pečiulis spėliojo, kad kainos priklauso nuo to, koks paslaugų paketas taikomas, tačiau M. Kaunas atrėmė ir šį argumentą, pastebėdamas, kad „Plungės būstas“ teikia bene mažiausiai paslaugų, o mokestį taiko didžiausią visoje apskrityje.
Gelbėjimosi ratą „Plungės būstui“ metė ir Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas K. Milierius. Pasak jo, daugiabučius namus administruojančios kitų rajonų bei savivaldybių įmonės teikia ir kitokias paslaugas. Pavyzdžiui, „Rietavo komunalinis ūkis“ tiekia vandenį ir tvarko nuotekas, gamina šilumą, Mažeikiuose veikianti tokia įmonė tvarko miestą.
„Savivaldybės, žiūrėdamos, kiek tos įmonės uždirba, administravimo mokesčio nekelia, o mūsiškis „Plungės būstas“ bene vienintelis šalyje užsiima tik daugiabučių administravimu ir turi žiūrėti, kaip iš to išsilaikyti“, – kalbėjo K. Milierius.
„… plėšiat nuo varguolių“
„Plungės būsto“ direktorius E. Palubinskas Tarybos posėdyje nedalyvavo, tad apginti savo prašymo leisti didinti mokesčius negalėjo. Šio vaidmens ėmėsi į posėdį atvykęs direktoriaus pavaduotojas Audrius Šapalas.
Jis akcentavo, kad spalio mėnesį įmonė panaikino eksploatavimo mokestį, kuris siekė 0,44 cento už būsto kvadratinį metrą, tad net ir pabranginus daugiabučių techninę priežiūrą bei bendrųjų patalpų administravimą, bendrai gyventojai „Plungės būstui“ kas mėnesį mokės mažiau nei iki tol.
„Vieną mokestį nuėmėt, kitą padidinot, o sumoj vis tiek gyventojai mokės daugiau nei Telšiuose, kur tas mokestis didžiausias, – reziumavo „Vieningos Plungės“ atstovas Robertas Endrikas. – Aš pasižiūrėjau į jūsų darbuotojų sąrašą: į A4 formato lapą netelpa smulkiu šriftu surašius… Gal jūs truputį susioptimizuokit?! Ir kas jums neleidžia papildoma veikla užsiimti, kaip daro tokios įmonės kituose rajonuose? Uždarbiaukit. O dabar išsigryninot veiklą ir plėšiat nuo varguolių, kurie mikrorajonuose gyvena.“
Įdomu tai, kad kritikos sprendimui didinti „Plungės būsto“ taikomus mokesčius pažėrė net valdančiųjų atstovas liberalas Česlovas Kerpauskas.
„Aš konkrečiais skaičiais pasakysiu. Mano 92-jų metų tėvas gyvena V. Mačernio gatvėje ir aš moku visus mokesčius už jį. Pašto dėžutėje laiškų daug būna, tarp jų ir „Plungės būsto“. Tėvas jam kas mėnesį turi mokėti po 23–24 eurus. Pensininkui tai dideli pinigai. Sąskaitoj prirašyta daug paslaugų, gal 8-ios. Nesuprasi, ar tėvas gauna tas paslaugas, ar negauna, bet mokėti vis tiek reikia. Aš susilaikysiu, jei bus balsavimas“, – sakė Č. Kerpauskas.
Vis dėlto jo ir dar trijų Tarybos narių susilaikymo bei 4-ių opozicijos atstovų nepritarimo neužteko, kad būtų nepritarta didesniems mokesčių tarifams. 17 pritariančių valdančiųjų atstovų balsų lėmė, kad jau netrukus gyventojai gaus pranešimus iš „Plungės būsto“ apie išaugusį mokestį už jo teikiamas paslaugas.
Redakcijos nuotr.





Parašykite komentarą