Telšiškis Pranas Pilvenis dar vasarą įsigijo laiko nuniokotą, 1886-ųjų metų gamybos, karietą „Benc“. Kadaise likimo valiai palikta karieta šiandien pasakoja visai kitą istoriją. Patekusi į rūpestingas ir nagingas Prano rankas, ji buvo prikelta naujam gyvenimui. Vyras žada, kad jau pavasarį jo karietą galės išvysti ir telšiškiai – ketina su ja išriedėti į miesto gatves.

Aurelija SERVIENĖ

Karietos istorija

O viskas prasidėjo nuo susitikimo su Andriumi Daciumi. Jis Pranui kartą pasiūlė nuvažiuoti į vieną vietą Telšių rajone. Ten ir išvydo seną karietą bei nedvejodamas parsigabeno ją namo.

Per pusmetį Pranas karietą prikėlė naujam gyvenimui. Darbo buvo nemažai, vyras dėjo pastangas išlaikyti jos autentiškumą. „Pakeičiau kelis varžtus, kad būtų gražiau, uždėjau stogelį, o visa kita – apie 90 proc. visiška autentika“, – kalba Pranas.

Karietos šeimininkas teigia, kad transporto priemonę būtinai parodys telšiškiams. Pasak jo, buvo minčių ją į miesto centrą atgabenti dar Kalėdų švenčių laikotarpiu, tačiau nusprendė atidėti iki pavasario. Kai tik leis oro sąlygos, Pranas planuoja su karieta išriedėti į miesto gatves.

Pats jau išbandė atnaujintą karietą ir sako, kad ji rieda puikiai – gal net per greitai, todėl per žiemą ketina dar patobulinti – sumažinti jos greitį.

Karieta išsiskiria savo detalėmis. Įrengti ypatingi žibintai, kuriuose dega tikros žvakės, taip pat gale yra bagažinė daiktams susidėti. Akį traukia ir išskirtiniai karietos numeriai, kuriuos Pranas parsivežė iš Amerikos, kur gyveno ir dirbo net 24 metus.

„Čikagoje turėjau automobilį, kuris liko ten, o į Lietuvą parsivežiau tik jo numerius. Amerika man davė pragyvenimą, galimybes, padėjo išgyventi. Ten praleidau 24 metus, pasistačiau namą Telšiuose, vaikus išleidau į mokslus. Nostalgija Amerikai yra, bet savas kraštas, Žemaitija, visada traukė. Per tuos 24 metus į Lietuvą grįžau net 17 kartų. Jei tik norėčiau, galėčiau ir vėl išvykti už Atlanto, tačiau šiandien man gera gyventi čia…“ – pasakoja Pranas.

Vyno rūsys

Prano namuose yra ypatinga erdvė, į kurią, anot šeimininko, privalo užsukti kiekvienas čia besisvečiuojantis – tai jo paties įrengtas vyno rūsys, kuriame telpa daugiau nei 350 skirtingų vyno butelių.

Šią erdvę telšiškis savo rankomis kūrė beveik dvejus metus. Čia kiekviena detalė turi savo istoriją: ant sienos kabo dailininkės nutapytas Prano portretas, sukasi vyno buteliais pripildytas laimės ratas, stovi autentiškas stalas ir kėdės, o kiekvienas butelis subtiliai įkomponuotas į bendrą erdvę.

Rūsyje taip pat kabo Amerikos vėliava, tad pašnekovo mintys ne kartą nukrypsta už Atlanto: „Amerika man nedavė tėvynės, tačiau suteikė galimybę užsidirbti.“

Nors vyno rūsys atrodo nedidelis, šeimininkas šypsodamasis pasakoja, kad per jo atidarymą čia puikiai sutilpo net 14 žmonių. Tą vakarą muzikavo bičiulis Romas Dambrauskas, o dainoms pritarė visi susirinkusieji. Pranas tvirtina, jog kiekvieną svečią pirmiausia pakviečia į vyno kambarį, o tik vėliau – į namus.

Greta vyno rūsio įrengta dar viena išskirtinė erdvė – čia sienas puošia paveikslai, pargabenti iš Amerikos, kiekvienas su sava gyvenimo istorija.

Šioje namų dalyje taip pat įrengta vieta muzikos aparatūrai. Pranas – savamokslis muzikantas, mėgstantis groti gitara. Dažnai čia susirenka ir jo draugai muzikantai, tad namuose netrūksta gyvos muzikos…

Pranas teigia turintis dar daug sumanymų, tačiau apie juos šiek tiek vėliau…

Nuotr. iš asmeninio archyvo