Siekdama kryptingai planuoti kultūros raidą ir nustatyti ilgalaikius valstybės kultūros strategijos planus Kultūros ministerija rengia 2026–2040 metų Nacionalinę kultūros darbotvarkę. Rengėjų planas – vieną svarbiausių kultūros sektoriui dokumentų aptarti regionuose. Pirmasis regioninis susitikimas kovo 5-ąją įvyko Plungėje.
Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, susirinkusiai kultūrininkų bendruomenei ir vietos valdžios atstovams sveikinimo žodį tarė kultūros viceministras Matas Drukteinis. Svečias džiaugėsi, kad pirmasis išvažiuojamasis vizitas, kurio metu bus kalbama apie Nacionalinę kultūros darbotvarkę, vyksta rajone, turinčiame aktyvias bendruomenes, išugdytus žiūrovus ir profesionalius kultūros žmones.
Viceministras kalbėjo, kad rengiamos naujos Nacionalinės kultūros darbotvarkės sėkmė priklauso nuo bendruomenės įsitraukimo, ir kvietė aktyviai dalyvauti diskusijoje, drąsiai dalintis įžvalgomis ir prisidėti formuojant ilgalaikę kultūros politiką.
Apie dokumento tikslus, aprėptis ir struktūrą, laukiamą pokytį pasakojo Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė. Viešnia akcentavo didžiausius kultūros politikos iššūkius: nepakankamą visuomenės kūrybingumą ir kritinį mąstymą, technologinius pokyčius – dirbtinio intelekto įtaką kūrybos procesams, greitojo vartojimo kultūrą, demografinius pokyčius – visuomenės senėjimą, emigraciją ir imigraciją, naujų bendruomenių kūrimąsi, atotrūkį tarp kartų, kintančią nacionalinę tapatybę ir t. t., ir apžvelgė pagrindines Nacionalinės kultūros darbotvarkės kryptis. Pažymėjo, kaip svarbu formuojant ilgalaikius valstybės kultūros strateginius siekinius numatyti ir realias gaires regionų perspektyvai, pasiekti, kad Nacionalinėje kultūros darbotvarkėje būtų aiškiai įtvirtinta valstybės atsakomybė įgalinti regionus kurti – pirmiausia užtikrinant orias ir tvarias kūrėjų socialines sąlygas.
Darbo grupėje, rengiančioje svarbiausią kultūros ateitį formuojantį dokumentą, dirba ir Plungės kultūros centro direktorius, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.
Susitikime R. Matulis kalbėjo apie regiono bendruomenės kultūrinius poreikius, dalijosi mintimis, kaip Nacionalinė kultūros darbotvarkė gali padėti spręsti regioninio kultūros prieinamumo problemas. „Pirmą kartą pastebiu, kad rengiant strateginės reikšmės valstybinį dokumentą klausiama ir mūsų, regionų atstovų, ką norėtume matyti šiame dokumente. Kultūros politika taip ir turi būti kuriama – kartu su regionu kaip lygiaverčiu partneriu“, – sakė R. Matulis, pabrėždamas tinkamų sąlygų kūrėjams svarbą, būtiną kultūros ir švietimo bendradarbiavimą auginant būsimus kultūros dalyvius.
Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis džiaugėsi, kad rajonas turi stiprų kultūrinį pagrindą – aktyvias bendruomenes, profesionalius kultūros žmones, daug iniciatyvų ir renginių, kad Plungė yra pavyzdys, rodantis, kad kultūra gyva ne dokumentuose, o bendruomenių gyvenime.
Susitikimo dalyviai sutarė: kad dokumentas neliktų gulėti ministerijos stalčiuose, kad po 15 metų vėl nereikėtų grįžti prie to paties, būtų galima žengti į priekį, būtina įsiklausyti į visų kultūros srities atstovų poreikius, regionų galimybes ir prioritetus.
Parašykite komentarą