Kip­ro ŠU­KIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Plun­giš­kiui K. Šu­kiui – 24-eri. Žin­gei­dus ir ak­ty­vus vai­ki­nas mo­kė­si „Ry­to“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, vė­liau – „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je. Už­da­ręs gim­na­zi­jos du­ris ir už­bai­gęs vie­ną svar­bų gy­ve­ni­mo eta­pą, plun­giš­kis jau tu­rė­jo aiš­kų ir konk­re­tų pla­ną, ką no­ri stu­di­juo­ti – pa­si­rin­ko gi­lin­tis į fi­zi­kos moks­lus Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

Įs­to­jęs į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, plun­giš­kis pri­si­jun­gė prie Fi­zi­ko die­nos, ki­taip – Fi­Di, or­ga­ni­za­vi­mo. Tai kas­me­ti­nė stu­den­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma šven­tė Vil­niu­je, ren­gia­ma nuo 1969 me­tų, gar­sė­jan­ti ei­se­na per Vil­niaus cent­rą, ku­rio­je da­ly­vau­ja me­cha­ni­nis di­no­zau­ras – „Di­nas Zau­ras“, o ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja fi­zi­kai kar­tu su ki­tų fa­kul­te­tų stu­den­tais. Kip­rui vie­ne­rius me­tus te­ko pa­bu­vo­ti or­ga­ni­za­ci­nio šven­tės ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku.

Kiek dau­giau nei prieš 10 me­tų šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je pra­dė­jo kur­tis „N2“ (šis pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš azo­to mo­le­ku­li­nės for­mu­lės). Tai stu­den­tų ko­man­da, pa­si­šo­vu­si pa­ro­dy­ti moks­lei­viams ir vi­suo­me­nei, kad moks­las ga­li bū­ti sma­gus. „N2“ iki šiol už­sii­ma moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mu įspū­din­gais moks­li­niais pa­si­ro­dy­mais, tik da­bar toks ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas vis di­des­nė­se sce­no­se ir ke­liau­ja po vi­są Lie­tu­vą.

Spar­tus to­kių pa­si­ro­dy­mų po­pu­lia­ru­mo au­gi­mas rei­ka­la­vo di­des­nių žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, pa­gal­bos iš stu­den­tų. Po ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos K. Šu­kys pra­dė­jo ret­kar­čiais asis­tuo­ti to­kiuo­se ren­gi­niuo­se ir po po­ros me­tų su­lau­kė pa­siū­ly­mo dirb­ti ren­gi­nių ve­dė­ju.

„Per ket­ve­rius dar­bo me­tus su „N2“ jau ap­lan­kiau per 100 Lie­tu­vos mo­kyk­lų, ne­skai­čiuo­jant ki­tų ren­gi­nių vie­tų. Per me­tus nu­va­žiuo­ju vi­du­ti­niš­kai po 30 tūkst. ki­lo­met­rų. Šiuo me­tu tai yra ma­no pa­grin­di­nis dar­bas. Kai ren­gi­nių bū­na ma­žiau, už­sii­mu „N2“ pro­jek­to vys­ty­mu ir ad­mi­nist­ra­vi­mu: or­ga­ni­zuo­ju bi­lie­tų par­da­vi­mą, plė­to­ju skait­me­ni­nę rin­ko­da­rą, at­lie­ku ūki­nius dar­bus, pa­vyz­džiui, rū­pi­nuo­si me­džia­gų, ku­rios rei­ka­lin­gos pa­si­ro­dy­mams, už­sa­ky­mu“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas ir pa­si­džiau­gė, kad at­ra­dus šį dar­bą jam vi­sai ne­pla­nuo­tai pa­vy­ko su­jung­ti dvi mė­gia­miau­sias dis­cip­li­nas – sce­ną ir fi­zi­ką.

Kip­ro tė­tis Ge­di­mi­nas – in­ži­nie­rius, o ma­ma Ag­nė dir­ba Plun­gės mies­to se­niū­ne. Tre­jais me­tais jau­nes­nis bro­lis Gus­tas taip pat pa­si­rin­ko krims­ti tiks­liuo­sius moks­lus ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ja pro­gra­ma­vi­mą.

„Man pa­čiam vai­kys­tė­je bu­vo la­bai sun­ku ras­ti mė­gia­mą už­siė­mi­mą. Iš­ban­džiau mu­zi­ką, fut­bo­lą, krep­ši­nį, šach­ma­tus, o 3-io­je kla­sė­je at­ra­dau teat­rą „Sau­lą“. Bu­vi­mas ant sce­nos la­bai stip­riai pri­si­dė­jo prie ma­no as­me­ny­bės for­ma­vi­mo­si. Ten pa­si­li­kau iki 12-os kla­sės. Vis dar la­bai my­liu ir ger­biu teat­ro va­do­vus Si­gi­tą ir Ro­mą Ma­tu­lius“, – pa­sa­ko­jo plun­giš­kis.

Mo­kyk­lo­je Kip­rui se­kė­si la­bai ge­rai, ta­čiau ne vi­si da­ly­kai. Gam­tos ir tiks­lie­ji moks­lai ne­kė­lė jo­kių rū­pes­čių, tik su lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­tū­ra tek­da­vo pa­varg­ti. Gim­na­zi­jo­je vai­ki­nas jau tvir­tai ži­no­jo, kad stu­di­juos fi­zi­ką ar­ba in­ži­ne­ri­ją. Dėl to pra­dė­jo ma­žiau kreip­ti dė­me­sį į da­ly­kus, ku­rie ne­pa­tin­ka ar­ba ku­rių tie­siog ne­rei­kės.

Taip Kip­ras tu­rė­jo dau­giau lai­ko pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nams bei ra­jo­ni­nėms fi­zi­kos olim­pia­doms, ku­rio­se ne kar­tą lai­mė­jo pri­zi­nes vie­tas. De­ja, olim­pia­do­se nie­ka­da ne­pa­vyk­da­vo per­ženg­ti res­pub­li­ki­nės kar­te­lės. Bet iki šiol plun­giš­kis jau­čia dė­kin­gu­mą sa­vo fi­zi­kos mo­ky­to­jams Mil­dai Mi­kai­tei ir Aloy­zui Luka­vi­čiui, ku­rie la­bai su­do­mi­no ir iš­mo­kė gam­tos dės­nių.

K. Šu­kys at­vi­ra­vo, kad vai­kys­tė­je jo sva­jo­nės, kuo no­rė­tų bū­ti užau­gęs, la­bai daž­nai keis­da­vo­si. Ta­čiau ar­tė­jant stu­di­jų pa­si­rin­ki­mui vai­ki­nas pra­dė­jo orien­tuo­tis į dvi mė­gia­mas kryp­tis: teat­rą bei fi­zi­ką. Pa­gal prio­ri­te­tų są­ra­šą la­biau­siai no­rė­jo stu­di­juo­ti ak­to­rys­tę, ta­čiau ži­no­jo, jog įsto­ti ten ne­pa­vyk­tų, nes, kaip pa­ts pri­si­pa­ži­no, kal­bė­da­mas švep­luo­ja.

Ta­da žvilgs­nis pa­kry­po re­ži­sū­ros link. Bet ga­liau­siai su­pra­tęs, kad stu­di­jų me­tu rei­kės ana­li­zuo­ti li­te­ra­tū­rą, nu­spren­dė ne­si­kan­kin­ti ir pa­suk­ti į tiks­lių­jų moks­lų sfe­rą – fi­zi­ką. Pa­si­rin­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­to tarp­dis­cip­li­ni­nę aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų fi­zi­kos ir vers­lo pro­gra­mą.

Gy­ven­da­mas įtemp­tu rit­mu ir ak­ty­viai de­monst­ruo­da­mas moks­li­nius eks­pe­ri­men­tus įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, pa­šne­ko­vas sa­kė nuo­lat be­si­sten­gian­tis ras­ti lai­ko ir poil­siui. Nuo vai­kys­tės la­bai mė­go fan­tas­ti­nius fil­mus, neat­sis­pir­da­vo ir kom­piu­te­ri­niams žai­di­mams, ta­čiau da­bar jo pa­grin­di­nis lais­va­lai­kio po­mė­gis yra vai­dy­bi­niai sta­lo žai­di­mai, to­kie kaip „Dun­geons & Dra­gons“.

Kip­ro ŠU­KIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Kip­ro ŠU­KIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Kip­ro ŠU­KIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Kip­ro ŠU­KIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.