Plungės rajono savivaldybės nuotr.Pritraukia lankytojus
ŽNP direktoriaus Ramūno Lydžio teigimu, praėjusiais metais parko darbuotojams teko aptarnauti daugiau negu 55 tūkst. lankytojų. Tai 2 333 lankytojais daugiau nei 2024 m. Bendras lankytojų skaičius pernai siekė 161 726. 2024 m. užfiksuota per 20 tūkst. apsilankiusiųjų. Tiesa, mažesnį lankomumą, kaip sakė pranešėjas, galėjo lemti sugedęs automatinis lankytojų skaičiuoklis. Spėjama, jog bendras lankytojų srautas išlieka panašus.
Didėjantys lankytojų srautai užfiksuoti šeimoms skirtame festivalyje „Miško burtai“. Šį vienos dienos renginį spalio mėnesį aplankė daugiau nei 1 300 lankytojų. Tai rekordinis skaičius. R. Lydis pasidžiaugė, jog didelius žmonių srautus pavyksta pritraukti ir ne sezono metu.
Per praėjusius metus iš esmės pakito įstaigos informacijos sklaida. Nuo šiol stengiamasi komunikaciją vykdyti tematiškai. Socialinėje medijoje pernai kalbėta apie miškų buveines. Šiemet sugrįžta prie atvirų kraštovaizdžių pristatymo. Pokyčiai davė rezultatų. Per metus socialiniame tinkle „Facebook“ parko įrašai sulaukė net 2,4 mln. peržiūrų.
Aptikta nemažai rūšių
Viena pagrindinių įstaigos veiklos krypčių yra biologinės įvairovės apsauga. Todėl gana daug dėmesio skiriama buveinių apsaugai skirtų teritorijų apsaugos tikslų nustatymui. Per praėjusius metus padidėjo buveinių plotas. Jį pavyko išplėsti šimtu hektarų. Iš jų 25 hektarai yra ŽNP teritorijoje. Likę 75 hektarai priklauso teritorijai „Rietavo miškai“. Nustatyta, kad 13 procentų visų buveinių yra geros būklės.
Praėjusiais metais suorganizuotas „Rūšių ralis“, kurio metu siekiama ne tik užfiksuoti kuo daugiau augalų, gyvūnų, grybų karalysčių atstovų, bet ir prisidėti prie geresnio Lietuvos bioįvairovės ištirtumo. Jo metu gamtininkai surado daugiau kaip 2000 rūšių. „Norisi pasidžiaugti aptinkamų rūšių skaičiais. Monitoringai yra daromi ne tik ŽNP, bet ir priskirtose teritorijose. Bendra mūsų prižiūrima teritorija sudaro daugiau kaip 100 tūkst. hektarų. Iš kurių tik 22 tūkst. yra ŽNP. Mūsų veikla vykdoma nuo Mažeikių rajone esančių Žemalės apylinkių iki prie automagistralės esančių Rietavo miškų“, – veiklos niuansus Tarybos nariams atskleidė R. Lydis.
ŽNP nuotr.Germanto regioninio parko steigimas – kitas stambus ŽNP projektas. Pasak R. Lydžio, dokumentų rengimas jau galutiniame etape. Viešas svarstymas dar nepradėtas, šiuo metu peržiūrimi pateikti sprendiniai.
Rūpinasi gyvūnija
ŽNP darbuotojai taip pat užsiėmė ir gyvūnų registravimu. Vietiniai pranešė apie netoli Platelių ežero esančiuose kanaluose pastebėtą balinį vėžlį. Specialistų manymu, pranešėjai galėjo apsirikti – vietoj čia nesutinkamo reto gyvūno gyventojai galėjo aptikti raštuotąjį vėžlį. Pasitaiko atvejų, jog šiuos vėžlius, kaip pabodusius augintinius, paleidžia patys žmonės.
Raštuotieji vėžliai yra pripažinti invaziniais. Jie išstumia vietines vėžlių rūšis. Deja, gamtininkams gyvūno pagauti nepavyko. Tai bus bandoma padaryti šiais metais. Patvirtinus, jog iš tiesų pastebėtas balinis vėžlys, tai būtų pirmasis toks atvejis ŽNP, mat šie gyvūnai yra paplitę pietinėje Lietuvos dalyje. Pernai aptiktos ir europinės medvarlės. Jų mėginiai tiriami Latvijoje. Siekiama išsiaiškinti, iš kur šios varlės atkeliavo. Praėjusiais metais pavyko aptikti ir nauja grybų rūšis. Stribaičių gyventoja Zina Jokšienė rado pelkėse augančią aukšliataurę.
Norėdami sustiprinti nykstančią auksavabalių rūšį, ŽNP darbuotojai Liepijų miške įrengė du šių vabalų inkilus. Auksavabalių lervos atvežtos iš Kauno zoologijos sodo. Tikimasi, kad Liepijų miške jiems pavyks prigyti. Tam čia tinkamos sąlygos – miške netrūksta brandžių ąžuolų. Plungės rajono savivaldybės ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšomis buvo įrengti trys vabalų viešbučiai bei dešimt inkilų šikšnosparniams. AARP bei ŽNP lėšos pasitelktos ir ežerų pakrančių valymui – išvežtos paliktos senos valtys, išpjauti atžalynai ir atvertas kraštovaizdis.
ŽNP nuotr.Neužmiršta ir aplinka
ŽNP gana aktyviai užsiimama ir kompostavimu. R. Lydžio teigimu, ši veikla jau pradėta vykdyti antrojoje, prie Beržoro esančioje kompostavimo aikštelėje. Dar viena aikštelė įrengta Jazdauskiškių kaime. Nemaža dalis pagaminto komposto buvo atiduota Platelių seniūnijai. Juo praturtinti seniūnijos gėlynai.
Parko darbuotojams tenka atnaujinti ir infrastruktūrą. Pernai buvo atnaujintas 21 informacinis stendas. ŽNP bei direkcijai priskirtuose draustiniuose įrengti trys nauji suoliukai. Gandingos kraštovaizdžio draustinyje pastatytas užtvaras bei du informaciniai ženklai. Tiesa, liūdina tai, jog informaciniai stendai kartkartėmis nuniokojami. Dalį stendų pavyksta atnaujinti iš lėšų, surinktų už savanoriškus lankytojų bilietus.
Pernai tyrinėtas ir Platelių ežero dugnas. Iš Latvijos ir Lietuvos programos tam gauta ženkli suma. Po vandeniu ieškoma geologinių formų. Birželio pradžioje darbai turėtų būti užbaigti. Anot įstaigos direktoriaus, tyrinėjimų metu prikaupta įvairios medžiagos. Taip pat greičiausiai pavyks išsiaiškinti ir ežero amžių.
ŽNP nuotr.ŽNP nuolat ieško savanorių. Jau kelerius metus parko darbuotojams pagalbos ranką ištiesia kelių įmonių atstovai. „Savanoriai padeda įvairiausiuose darbuose, pradedant žolės šienavimu ir krūmų kirtimu baigiant šikšnosparnių rūsių valymu, infrastruktūros padažymu, nušveitimu ir panašiai. Taip mes supažindiname žmones su nacionaliniu parku ir visu Plungės kraštu. Praeitais metais savanoriai labai padėjo išvalyti Platelių ežero pakrantes. Jau kelerius metus iš eilės pavasarį nuo nendrių tenka valyti pležus. Švarūs pležai svarbūs varžybas rengiantiems burlentininkams. Be to, tai aktualu ir verslams bei patiems žmonėms“, – savanorių indėliu džiaugėsi R. Lydis.
Baigdamas pristatymą ŽNP direktorius priminė, jog šiais metais nacionaliniai parkai švenčia 35 metų jubiliejų. Kadangi šis Tarybos posėdis R. Lydžiui dabar jau kaip buvusiam Tarybos nariui buvo paskutinis, meras Audrius Klišonis padėkojo jam už bendrą darbą ir įteikė atminimo dovaną.





Parašykite komentarą