„Žemaičio“ nuotr.Antikorupcijos komisija šįkart posėdžiavo turėdama vienintelį tikslą – paskirti komisijos pirmininko pavaduotoją. Anksčiau šias pareigas ėjo socialdemokratas Ramūnas Lydis, tačiau metų pradžioje jis pasitraukė iš politikos ir iš Tarybos.
Per pastarąjį Tarybos posėdį vietoj R. Lydžio prisiekė verslininkas Giedrius Razma. Tuo pačiu Tarybos jis buvo paskirtas ir į Antikorupcijos komisiją, tik štai išsirinkti naują pirmininko pavaduotoją turėjo pati komisija.
O čia ir prasidėjo įdomioji dalis.
Į posėdį prisijungusiam komisijos pirmininkui Robertui Endrikui paprašius kitų komisijos narių siūlyti galimas kandidatūras, nuskambėjo Tarybos ir komisijos nario liberalo Česlovo Kerpausko pavardė.
Kadangi komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas gali eiti tik valdančiojoje daugumoje esantis Tarybos narys, abejonių dėl Č. Kerpausko tinkamumo kaip ir nekilo, tad beliko išgirsti jo paties nuomonę – sutinka jis ar ne.
Tik štai padaryti tai nebuvo paprasta. Nors programa rodė, kad politikas yra prisijungęs ir dalyvauja posėdyje, pirmininkui niekaip nepavyko jo prakalbinti.
„Česlovai, ar sutinkat būti pavaduotoju? (pauzė – aut.). Negirdim (pauzė). Laba diena, Česlovai, negirdim… (pauzė). Pakelkit nykštį, jeigu sutinkat… (pauzė). Duokit ženklą…“
Kadangi jokio ženklo Č. Kerpauskas nedavė, komisijos pirmininkui teko suktis iš keblios padėties ir atsiklausti kitų narių, ar jie sutinka naująjį pavaduotoją paskirti bendru sutarimu. Prieštaraujančiųjų nebuvo, tad Č. Kerpauskui buvo patikėtos naujos pareigos.

Ne paslaptis, kad tokių nesusipratimų jungiantis prie posėdžių iš nuotolio mūsų išrinktiesiems pasitaiko neretai. Kol įstatymai to nedraudžia, politikai kartais posėdžiauja pačiose keisčiausiose vietose ar situacijose. Antai į minėtą Antikorupcijos komisijos posėdį naujai išrinktas Tarybos narys G. Razma jungėsi iš važiuojančio autobuso. Yra tekę matyti politikus posėdžiaujančius iš kalnų, iš savo sodo po žydinčia obelim ar prie pietų stalo, dorojant kepsnį.
Toks viena koja dirbantis, kita poilsiaujantis ar pietaujantis politikas nieko nepažeidžia, nes formaliai dalyvauja posėdyje. O nedalyvauti būtų nenaudinga, nes už kiekvieną praleistą posėdį taikoma išskaita iš atlygio už darbą Taryboje, komisijose ir komitetuose.
Aritmetika čia paprasta: eilinis Tarybos narys per mėnesį uždirba apie 1 000 eurų. Jei tą mėnesį vyksta trys posėdžiai, bet jis dalyvauja (tiesiogiai ar nuotoliu) tik dviejuose, iš jo uždarbio išskaitomas trečdalis minėtos sumos.
Teisės aktai numato, kad Tarybos nariams balsuojant vienu ar kitu klausimu, politikai privalo įsijungti kameras ir savo pritarimą ar nepritarimą išreikšti balsu. O jei balsavimas neskelbiamas, galima posėdyje dalyvauti išsijungus kamerą. Jei nėra nuotaikos, nebūtina net pasisveikinti su kitais dalyvaujančiaisiais posėdyje – tavo dalyvavimas bus užskaitytas vien už tai, kad programoje švies laukelis su tavo vardu ir pavarde.
Tad ir už per minėtąjį „spiritizmo seansą“ kolegų niekaip neprakalbintas Č. Kerpauskas atlygį gaus – panašiai apie 300 eurų. Už tiek tikrai įmanoma pasirūpinti geresniu interneto ryšiu, jeigu būtent jis jau ne pirmą kartą trukdo pilnavertiškai dalyvauti posėdžiuose. Arba pradėti taupyti patikimiau veikiančiam kompiuteriui. Galų gale, politikai visada gali posėdžiuose dalyvauti gyvai. Kitaip sakant, išeičių yra daugybė, reikia tik noro ir supratimo, kas dera ir kas nedera norint tinkamai atstovauti rinkėjų interesams.





Parašykite komentarą