Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Pag­rin­di­nė bė­da – tvins­tan­tis rū­sys

„Tas vyks­ta jau il­gą lai­ką. Aš net bū­da­ma na­muo­se gir­džiu va­rik­lio, ku­riuo yra trau­kia­mas tas van­duo, ūže­sį. Pa­ra­dok­sas – vie­ną gat­vės at­kar­pą se­niū­ni­ja tvar­ko, gra­ži­na, o štai ki­to­je – be­tvar­kė. Jei­gu mes pa­tys, gy­ven­to­jai, ne­si­rū­pin­si­me, ne­sau­go­si­me ap­lin­kos, iš re­mon­tų nau­dos bus tik­rai ma­žai“, – pa­skam­bi­nu­si pik­ti­no­si mo­te­ris, gy­ve­nan­ti Ku­liuo­se, Alan­to gat­vė­je.

No­rė­da­ma iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją „Labas, Plunge“ vi­sų pir­ma krei­pė­si į Ku­lių se­niū­ni­jos se­niū­nę Dai­vu­tę Pet­raus­kie­nę. Jos tei­ra­vo­mės, ar se­niū­ni­jai ži­no­ma mi­nė­ta si­tua­ci­ja Alan­to gat­vė­je.

Se­niū­nė sa­kė, kad nei į ją, nei į jos pa­va­duo­to­ją Zi­tą Za­bo­rie­nę dėl į gat­vę lei­džia­mo van­dens nie­kas ne­si­krei­pė, ta­čiau pa­ti­ki­no žie­mos pa­bai­go­je, kai jau tir­po snie­gas, va­žiuo­da­ma į ka­pi­nes pa­ti ma­čiu­si, jog iš mi­nė­to gy­ve­na­mo­jo na­mo link gat­vė­je esan­čio pa­vir­ši­nių nuo­te­kų su­rin­ki­mo šu­li­nio bu­vo nu­ves­tas vamz­dis. Pa­ma­niu­si, jog žmo­nės nu­ta­rė to­kiu bū­du iš­leis­ti at­ly­džio me­tu rū­sy­je su­si­kau­pu­sį van­de­nį.

„Po jū­sų skam­bu­čio pa­ti nu­va­žia­vau ap­žiū­rė­ti mi­nė­tos vie­tos, du­ris ati­da­rė gar­bin­go am­žiaus mo­te­ris. Pa­sak jos, van­duo iš­ties lei­džia­mas iš stip­riai pa­tvi­nu­sio rū­sio. Prie gat­vės yra lie­taus nuo­te­kų šu­li­nu­kas, tai jie taip pa­da­rė, kad van­duo ten su­bėg­tų, nes šu­li­nu­ko dang­tis yra su sky­lu­tė­mis. Bet van­duo ne­su­bė­ga vi­sas, da­lis jo sru­ve­na as­fal­tu. Gra­žiai pa­kal­bė­jo­me su se­no­le ir su­ta­rė­me, kad ji vi­są in­for­ma­ci­ją per­duos sa­vo sū­nui, o šis per ar­ti­miau­sią sa­vai­tę pa­si­rū­pins, kad ne­be­lik­tų vamz­džio“, – kal­bė­jo se­niū­nė.

Ku­liuo­se, Alan­to gat­vė­je, ap­si­lan­kė­me ir mes pa­tys. Mi­nė­ta­me kie­me iš­vy­do­me sa­va­dar­bę van­dens iš­lei­di­mo sis­te­mą, nu­kreip­tą tie­siai į gat­vę. Tą die­ną na­mo šei­mi­nin­kė du­rų nea­ti­da­rė, neat­si­lie­pė ir te­le­fo­nu. Pa­vy­ko pa­kal­bin­ti tik ar­ti­miau­sius kai­my­nus.

„Tai ži­no­ma, kad toks van­dens lei­di­mas į gat­vę ne­pa­tin­ka ir mums, bet ką da­bar da­ry­ti… Kiek ži­no­me, tie žmo­nės nuo­lat tu­ri bė­dų dėl ap­se­mia­mo rū­sio – tiek va­sa­rą, tiek žie­mą. Tu­ri spręs­ti šią pro­ble­mą, jau ne kar­tą bu­vo sa­ky­ta, bet į mū­sų pra­šy­mus ir sa­ky­mus ne­rea­guo­ja. Nors už tvar­to tu­ri iš­si­ka­sę tven­ki­nį – ten ga­lė­tų tą van­de­nį leis­ti, o ne į gat­vę“, – kal­bė­jo kai­my­nai.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Pa­žei­di­mų neuž­fik­suo­ta

Ki­tą die­ną į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­no pa­ts na­mo šei­mi­nin­kas Ig­nas. Jis paaiš­ki­no, kad į gat­vę van­de­nį lei­džia, nes ne­tu­ri ga­li­my­bės pri­si­jung­ti prie nau­jos lie­taus nuo­te­kų su­rin­ki­mo sis­te­mos.

„Mū­sų gat­vė­je tie­sė nau­jus pa­vir­ši­nių nuo­te­kų tink­lus, bet pa­li­ko ir se­nuo­sius, tai da­bar van­duo iš jų nuo­lat bė­ga į ma­no rū­sį. Esu pri­vers­tas pum­puo­ti tą van­de­nį ir nu­kreip­ti į nau­juo­sius tink­lus. Praė­ju­sią va­sa­rą skam­bi­nau ir pa­si­kvie­čiau UAB „Plun­gės van­de­nys“ dar­buo­to­jus, bet jie nu­ro­dė kreip­tis į se­niū­ni­ją. O se­niū­ni­jo­je pa­sa­kė, kad tu­riu jung­tis prie nau­jai įreng­tų tink­lų. Kur, į kal­ną?! Nes nau­jie­ji yra pa­da­ry­ti aukš­čiau nei se­nie­ji“, – kal­bė­jo ku­liš­kis.

Vy­ras ti­ki­no, kad li­ko it mu­sę kan­dęs. Ne­li­ko nie­ko ki­to, kaip tik su­mon­tuo­ti to­kią sa­va­dar­bę konst­ruk­ci­ją van­de­niui iš rū­sio iš­leis­ti.

To­liau vy­nio­da­ma šios is­to­ri­jos siū­lą „Labas Plunge“ su­si­sie­kė su UAB „Plun­gės van­de­nys“ kai­mų van­dent­var­kos tar­ny­bos va­do­vu Ma­tu Jan­ku­mi. Pa­sak jo, pa­vir­ši­nių nuo­te­kų tvar­ky­mo pro­ble­ma opi ne tik kai­muo­se, bet ir Plun­gės mies­te. Vie­nas pa­grin­di­nių klau­si­mų – kur dė­ti pa­vir­ši­nes nuo­te­kas? Aki­vaiz­du, kad šią di­le­mą jau ku­rį lai­ką ban­do iš­spręs­ti iš ku­liš­kis Ig­nas.

„Nu­vy­kę nu­ro­dy­tu ad­re­su Ku­liuo­se nu­sta­tė­me, kad as­muo lei­džia pa­vir­ši­nes nuo­te­kas ant pa­grin­di­nio ke­lio, dėl ko ky­la ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Vis dėl­to pa­žei­di­mų iš mū­sų pu­sės ne­nus­ta­ty­ta. Mums svar­biau­sia, kad pa­vir­ši­nės nuo­te­kos ne­pa­tek­tų į bui­ti­nių nuo­te­kų tink­lus. Gy­ven­to­jui bu­vo pa­tar­ta, kaip bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti šią pro­ble­mą. Taip pat svar­bu pa­mi­nė­ti, kad nau­jie­ji Alan­to gat­vės pa­vir­ši­nių nuo­te­kų tink­lai nė­ra per­duo­ti „Plun­gės van­de­nims“, – paaiš­ki­no M. Jan­kus.

„Aš esu la­bai ne­pa­ten­kin­ta to­kia si­tua­ci­ja“

Ap­su­kusi ra­tą, „Labas, Plunge“ vėl grį­žo prie se­niū­nės D. Pet­raus­kie­nės. Jei „Plun­gės van­de­nys“ ne­ma­to pro­ble­mos, jog iš rū­sio pum­puo­ja­mas van­duo lei­džia­mas į gat­vę, to­kia sa­vi­veik­la tu­rė­tų rū­pė­ti šios gat­vės val­dy­to­jai – se­niū­ni­jai. Jau ir da­bar pli­ka aki­mi ma­ty­ti, kad tai ne į ge­rą as­fal­tui bei bor­tams – dėl nuo­la­ti­nės drėg­mės šie pa­si­den­gė ža­liom ap­na­šom. O atei­ty neiš­ven­gia­mai tek­tų su­si­dur­ti ir su di­des­ne ža­la bei nuo­sto­liais.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Dar kar­tą te­le­fo­nu su­si­sie­kus su se­niū­ne ši ap­gai­les­ta­vo, kad na­mo šei­mi­nin­kas į jo­kius komp­ro­mi­sus ne­si­lei­džia ir at­si­sa­ko sa­vo lė­šo­mis spręs­ti pa­vir­ši­nių nuo­te­kų pro­ble­mą.

„Aš esu la­bai ne­pa­ten­kin­ta to­kia si­tua­ci­ja, su to na­mo šei­mi­nin­ku da­bar ten­ka bend­rau­ti ko­ne kiek­vie­ną die­ną. Jis ti­ki­na, kad yra ne­kal­tas, o se­niū­ni­ja kal­ta, bet se­niū­ni­ja pri­va­čio­se val­do­se to­kių si­tua­ci­jų ne­spren­džia“, – tei­gė D. Pet­raus­kie­nė.

Ji sa­kė dar ne­su­gal­vo­ju­si, ką da­ry­ti ir ko­kių veiks­mų im­sis. Pa­sak se­niū­nės, kol kas vie­šas tur­tas (ke­lio bor­tai bei as­fal­tas) yra ne­su­ga­din­ti, o grei­tu lai­ku gal­būt pa­vyks ras­ti kaž­ko­kį spren­di­mą ir už­bėg­ti rim­tes­niems pa­da­ri­niams už akių.