Freepik nuotr.Yra ir tokių, kurie planuoja pinigus pasiimti tam, kad toliau investuotų patys, vildamiesi juos įdarbinti protingiau už bankų specialistus. Bet savarankiškas investavimas vyresniame amžiuje dažnai tėra iliuzija: geriau suvaldyti pinigus pavyksta retam, dažniausiai jie nuvertėja arba tampa lengvu grobiu aferistams.
Užtat sukčiai jau trina rankas – labiau nei musės prieš riebius pietus.
Kasdien girdime apie iš vyresnių žmonių išviliotus tūkstančius. Sunku suprasti, kodėl žmonės savo santaupas laiko namuose ir kodėl taip lengvai jas atiduoda nepažįstamiems. Atrodo, kad per radiją ir televiziją nuolat skambantys perspėjimai neduoda naudos.
Tai ką daryti? Siūlau išbandyti vieną avantiūristišką, bet veiksmingą būdą. Tai savotiška „vakcina nuo apgavysčių“: suleidžiame mažą dozę streso, kad artimųjų organizmai įgytų imunitetą tikram pavojui.
Patys paskambinkite artimiesiems iš nepažįstamo numerio, suvaidindami sukčių. Prisistatykite banko darbuotoju, praneškite apie pavojų sąskaitai arba pasiūlykite pasakišką pelną. Arba apsimeskit loterijos organizatoriumi, praneškite apie laimėjimą ir paprašykite pateikti asmens duomenis bei sumokėti nedidelį mokestį. Po tokio skambučio suprasite, ar jūsų artimieji gali atsispirti apgavikams.
Savo ausimis girdėjau, kaip kolega nusprendė taip patikrinti savo mamą. Vos tik jis pranešė apie neva į bėdą patekusį sūnų, mama puolė klausinėti, kaip greičiau perduoti pinigus, kad tik sūnui padėtų. Klausiausi išsižiojęs.
Galbūt po tokios pamokos artimieji ant jūsų supyks. Bet geriau trumpas pyktis, nei ašaros praradus santaupas.
Ir neskubėkite nutraukti kaupimo antrosios pakopos fonde – tam turite dvejus metus. Ramiai apgalvokite, pasitarkite ir būkite budrūs.






Parašykite komentarą