Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2025–2027 metais programą. Šiemet jai skirta 6 mln. 163 tūkst. eurų. Džiugu tai, kad dalis šios sumos teks ir dviems mūsų krašto paveldo objektams atnaujinti – bus remontuojama Plungės bažnyčios varpinė ir akmeninė Rietavo parką juosianti tvora.

Kultūros ministerija skelbia, kad šiųmetėje programoje didžiausias dėmesys skiriamas spartesniam jau pradėtų tvarkybos darbų vykdymui ir užbaigimui: planuojama baigti tyrimų, projektavimo ir tvarkybos darbus 47 objektuose.

„Atnaujinta programa – tai kryptingas žingsnis į priekį, siekiant ne tik išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą, bet ir atskleisti jo įvairovę. Didžiausią dėmesį skirdami jau pradėtiems darbams užbaigti, kartu atveriame duris naujiems projektams, kurie apima tautinių mažumų, inžinerinį techninį, dvarų bei sakralinį paveldą visuose šalies regionuose“, – pažymi kultūros ministras Š. Birutis.

Tarp pradedamų tvarkyti objektų, kaip minėta, yra po vieną, esantį Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje.

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpinei tvarkyti ministerija numatė skirti 163 tūkst. eurų. Tiesa, pirmoji finansavimo dalis Plungę pasieks tik kitais metais. 2026 metais iš šios sumos darbams bus skirta 50 tūkst. eurų, 2027 metais – 113 tūkst. eurų. Antrą tiek varpinės remonto darbams įsipareigojo skirti Savivaldybė. Skaičiuojama, kad bendrai varpinės stogo ir fasado remonto darbai kainuos 327 66 eurų.

Plungės bažnyčios varpinė – vienas seniausių iki mūsų dienų išlikusių pastatų mūsų mieste. Grafų Zubovų lėšomis ji pastatyta dar 1850 metais.

Kita svarbi data – 1861-ieji. Pasakojama, kad tais metais iš šios varpinės balkono tardytojas Mykolas Dobševičius perskaitė manifestą apie baudžiavos panaikinimą.

Vėliau, apie 1937-uosius metus, statant dabartinę bažnyčią, varpinę norėta nugriauti, o varpus perkelti į bažnyčios bokštus, tačiau tikintieji apgynė varpinę ir ją išsaugojo ateities kartoms. Bet tada reikėjo spręsti klausimą dėl pravažiavimo, nes už varpinės buvo gana status šlaitas, o naujoji bažnyčia buvo suprojektuota tiesiai ant Telšių–Kretingos vieškelio.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Svarstyti įvairūs variantai, bet vis tiek iškovota, kad varpinė liktų ir patektų į šventoriaus ribas, o dabartinė Birutės gatvė nutiesta per dalį senojo šventoriaus – dabar važiuodami ja nė nesusimąstom, kad pervažiuojame kampą senosios bažnyčios pamatų.

Dar sykį varpinė į gana rimtą pavojų buvo patekusi 1936 metais, kada kunigas Feliksas Sragys sumanė išrūkyti jos pastogėje įsikūrusias bites. Besmilkydamas sukėlė gaisrą, kuris nuniokojo varpinės stogą ir perdangas. Bet jau kitais metais varpinė buvo sutvarkyta.

Plungiškiai dar atsimena, kad sovietmečiu varpinėje veikė muziejus ir trumpai – laidojimo namai. Dabar užlipus į varpinės bokštą galima išvysti net 5 varpus. Tiesa, vienas iš jų, maždaug 370-ies metų senolis, savo jau atitarnavo – yra suskilęs ir dėl to nenaudojamas.

Apie tai, kur dingo kiti du senieji varpinėje kabėję varpai, pasakojama įvairiai. Vieni teigia, kad juos iš Plungės per Pirmąjį pasaulinį karą išsivežė vokiečiai, kiti – kad gaisro metu visi varpinės varpai nuo karščio pertrūko, parapijiečiai paliko tik didįjį varpą, o kitus nurideno į pakalnę.

Taigi ilgą laiką varpinėje buvo likęs tik vienas suskilęs varpas. Iki 2001 metų, kada tuomečio klebono Donato Stulpino prašymu Vokietijos kunigas, garbės kanauninkas Gerhardas Lange iš Vokietijos atvežė ir padovanojo Plungės varpinei keturis didelius varpus – jie iki šiol skamba kelis kartus per dieną, kviesdami parapijiečius į šv. Mišias. Atsidėkojant už šią dovaną 2002 m. G. Langei buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.

Kaip minėta, iš Kultūros ministerijos atskriejusiomis naujienomis džiaugiasi ir Rietavo savivaldybė, mat minėtoje programoje numatyta skirti 246 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų mūrinei Rietavo dvaro parko tvorai remontuoti. Šios lėšos Rietavą taip pat pasieks tik kitais ir dar kitais metais.

Yra išlikę duomenų, kad kunigaikščių Oginskių laikais dviejų metrų aukščio akmenų tvora juosė visą 60 hektarų dydžio parko teritoriją. Dabar išlikę tik kai kurie jos fragmentai.

Darbams 164 tūkst. eurų skirti įsipareigojo ir Rietavo savivaldybė. Beje, šis Rietavo projektas buvo paskutinis eilėje, kuriam skirtas finansavimas – nemažai pareiškėjų liko už brūkšnio.