Re­dak­ci­jos nuo­trau­ka

Dar­bo pa­da­ry­ta daug, re­zul­ta­tas – abe­jo­ti­nas

Vi­du­ry šios gat­vės jau dau­gy­bę me­tų pūp­so pla­čiai iš­si­skė­tęs elekt­ros stul­pas. Kaip pa­sa­ko­jo ša­lia gy­ve­nan­tis prū­sa­liš­kis To­mas (jo pra­šy­mu var­das pa­keis­tas), jam su šei­ma at­si­kė­lus čia gy­ven­ti vi­si, va­žiuo­jan­tys ta gat­ve, stul­pą ap­lenk­da­vo su­kda­mi pro jo skly­po pa­kraš­tį.

Ne­no­rė­da­mas, kad bū­tų va­ži­nė­ja­ma per jo nuo­sa­vy­bę, vy­ras sa­vo skly­pą ap­so­di­no gy­vat­vo­re ir da­bar tiek jis pa­ts, tiek kai­my­nai ne­ga­li pa­siek­ti ga­li­nių, pa­miš­kė­je esan­čių sa­vo skly­po da­lių.

Kaip ma­ty­ti iš Re­gist­rų cent­ro duo­me­nų, Pa­kal­nės gat­vės at­ša­ka su elekt­ros stul­pu vi­du­ry pir­mą kar­tą re­gist­ruo­ta 2020 me­tais ir vė­liau kas­met Re­gist­rų cent­re tiks­lin­ti šios gat­vės duo­me­nys.

Kaip ži­nia, pa­sta­rai­siais me­tais Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė sky­rė ne­ma­žai lė­šų ir dė­me­sio vi­soms ra­jo­ne esan­čioms gat­vėms ir ke­liams iš nau­jo in­ven­to­ri­zuo­ti ir pa­tiks­lin­tus duo­me­nis re­gist­ruo­ti Re­gist­rų cent­re. Pas­ku­ti­nį kar­tą to­kį nau­jai iš­ma­tuo­tų gat­vių są­ra­šą Ta­ry­ba tvir­ti­no praė­ju­sį gruo­dį. Ta­me są­ra­še įra­šy­ta ir mi­nė­ta Prū­sa­liuo­se esan­ti Pa­kal­nės gat­vės at­ša­ka. Kaip pa­ste­bė­jo opo­zi­ci­ja, są­ra­še ap­stu ir ki­to­kių ne­są­mo­nių, su­mai­šy­ti gat­vių pa­va­di­ni­mai, il­giai, žvy­ruo­tos gat­vės re­gist­ruo­tos kaip as­fal­tuo­tos ir pa­na­šiai.

Vie­tos ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ži­vi­lė Bie­liaus­kie­nė tą­kart ra­gi­no į ne­tiks­lu­mus ne­si­gi­lin­ti, nes re­gist­ruo­jant gat­ves Sa­vi­val­dy­bei svar­biau­sias jų il­gis – pa­gal tai Vy­riau­sy­bė atei­ty ža­da skirs­ty­ti lė­šas ke­liams ir gat­vėms re­mon­tuo­ti. Ki­taip sa­kant, tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rios bus in­ven­to­ri­za­vu­sios ir re­gist­ra­vu­sios ma­žiau ki­lo­met­rų, gaus ma­žiau lė­šų.

Pa­gau­ta šio va­jaus, Plun­gės val­džia per pa­sta­ruo­sius me­tus in­ven­to­ri­za­vo ir re­gist­ra­vo ne tik gat­ves, bet ir ne vie­ną ožių pra­min­tą ta­ką ar trak­to­riaus per pie­vą iš­mau­ro­tą vė­žę.

Ta pa­ti opo­zi­ci­ja ne kar­tą ra­gi­no Sa­vi­val­dy­bės va­do­vus ne­žiū­rė­ti į šį dar­bą taip at­mes­ti­nai, keis­ti ma­ti­nin­kus ir tai­sy­ti jų pri­da­ry­tas klai­das. Mi­nė­to gruo­dį vy­ku­sio Ta­ry­bos po­sė­džio me­tu me­ras pa­ža­dė­jo, kad klai­dos bus tai­so­mos, tik ka­da tai įvyks – neaiš­ku.

Klai­dos tai­sy­mas kai­nuos

Ko­dėl nie­kam nei 2020 me­tais re­gist­ruo­jant ke­lius, nei vė­liau tiks­li­nant jų cha­rak­te­ris­ti­kas neužk­liu­vo už akių tas fak­tas, kad vi­du­ry Pa­kal­nės gat­vės at­ša­kos sto­vi stul­pas ir dėl to pa­ti gat­vė yra ne­pra­va­žiuo­ja­ma, tei­ra­vo­mės Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus.

Jo ve­dė­ja Ž. Bie­liaus­kie­nė klau­si­mą apie per­nai pa­tiks­lin­tus ma­ta­vi­mus pra­lei­do pro au­sis, ta­čiau nu­ro­dė, kad mi­nė­tais 2020-ai­siais šio ke­lio re­gist­ra­vi­mas bu­vo at­lik­tas re­mian­tis Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos pa­reng­tais te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir že­mėt­var­kos spren­di­niais.

Sup­rask – Sa­vi­val­dy­bė čia „ne prie ko“. Ta­čiau, kaip paaiš­kė­jo iš to­li­mes­nio at­sa­ky­mo, vie­tos val­džia yra pa­si­ren­gu­si ge­ra­no­riš­kai pri­si­dė­ti prie šios si­tua­ci­jos spren­di­mo – su­tin­ka ini­ci­juo­ti elekt­ros stul­po iš­kė­li­mo ga­li­my­bių ver­ti­ni­mą.

„Mi­nė­to ke­lio te­ri­to­ri­jo­je esan­ti elekt­ros oro li­ni­jos at­ra­ma nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so bend­ro­vei ESO. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė nė­ra šios inf­rast­ruk­tū­ros sa­vi­nin­kė ir ne­tu­ri tei­si­nių ga­lių sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti at­ra­mos per­kė­li­mo ar re­konst­ra­vi­mo klau­si­mų. Ta­čiau, at­si­žvel­giant į su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, Sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ren­gu­si ini­ci­juo­ti elekt­ros at­ra­mos iš­kė­li­mo ga­li­my­bių ver­ti­ni­mą. Tam bū­ti­nas tech­ni­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mas, ku­ria­me bū­tų nu­sta­ty­ta, ar pa­kak­tų per­kel­ti pa­čią at­ra­mą, ar bū­tų rei­ka­lin­gas da­lies elekt­ros li­ni­jos su­ka­be­lia­vi­mas. Tik pa­ren­gus pro­jek­tą bū­tų ga­li­ma tiks­liai įver­tin­ti dar­bų apim­tį ir jų kai­ną“, – sa­vo at­sa­ky­me ra­šo Tur­to sky­riaus ve­dė­ja.

Stul­pas vai­duok­lis

Ve­dė­jos tei­gi­mu, pre­li­mi­na­riai vien tik stul­po iš­kė­li­mo pro­jek­to pa­ren­gi­mas ga­lė­tų kai­nuo­ti nuo 1 000 iki 5 000 eu­rų – pri­klau­so­mai nuo spren­di­nių su­dė­tin­gu­mo. O kiek kai­nuo­tų ir kie­no ki­še­nę pa­plo­nin­tų pa­ties stul­po iš­kė­li­mas, taip ir li­ko neį­var­din­ta. Tie­sa, iš į re­dak­ci­ją užė­ju­sio prū­sa­liš­kio To­mo pa­sa­ko­ji­mo ga­li­ma su­pras­ti, kad kal­ba­ma apie ga­na įspū­din­gas su­mas.

Vy­ras pa­sa­ko­jo kar­tą ir pa­ts ėjęs į Sa­vi­val­dy­bę pra­šy­ti, kad ši iš­kel­tų tą stul­pą. „Tai ki­tą die­ną du kaž­ko­kie iš Sa­vi­val­dy­bės at­va­žia­vo į vie­tą ap­si­žiū­rė­ti. Ma­nęs ne­ra­do na­mie, nuė­jo pas kai­my­ną ir pri­gąs­di­no, kad jei dar kel­sim triukš­mą, gau­sim su­si­mes­ti 16 tūks­tan­čių dėl stul­po iš­kė­li­mo. Kai­my­nas ant ma­nęs su­py­ko, sa­ko – kam tau tas stul­pas už­kliu­vo, ar ne­tu­ri pi­ni­gų kur dė­ti?! Aš nie­ko ne­lau­kęs ki­tą die­ną – vėl į Sa­vi­val­dy­bę, sa­kau, ko jūs ma­ne su kai­my­nais kir­ši­nat? Ar mes tą stul­pą vi­du­ry ke­lio pa­sta­tėm, kad da­bar tu­rim mo­kė­ti už jo iš­kė­li­mą? Tai man bu­vo pa­sa­ky­ta, ne­va kai­my­nas ne taip su­pra­to. Taip ar ne taip – koks skir­tu­mas, bet tas stul­pas kaip sto­vė­jo, taip te­bes­to­vi vi­du­ry gat­vės“, – kal­bė­jo žmo­gus.

„Že­mai­tis“ dėl šios si­tua­ci­jos krei­pė­si ir į pa­tį ESO. Šio at­sto­vė at­sa­kė bė­dos ne­ma­tan­ti, nes, re­mian­tis Re­gist­rų cent­ro že­mė­la­piu, mi­nė­tas stul­pas sto­vi ne ant ke­lio, o ša­lia jo, kas la­bai smar­kiai pra­si­len­kia su tik­ro­ve. Pri­min­si­me – mi­nė­tus re­gist­rų duo­me­nis tvar­ko ir tei­kia Sa­vi­val­dy­bė, tad prū­sa­liš­kis To­mas ke­lia klau­si­mą, ar šiai ne­de­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės dėl do­ku­men­tų ir duo­me­nų klas­to­ji­mo?

„Do­ku­men­tuo­se tas ke­lias nu­ro­dy­tas kaip tu­rin­tis žvy­ro dan­gą, o iš tik­rų­jų ten nė gra­mo žvy­ro nė­ra, bu­vo lau­ko ke­liu­kas nuo se­no ir tiek. Štai jums pa­vyz­dys, kaip Sa­vi­val­dy­bė „plau­na“ vals­ty­bės pi­ni­gus, skir­tus ke­lių prie­žiū­rai. Jos va­do­vų no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar tas ke­lias bu­vo nors kar­tą grei­de­riuo­tas, ar va­ly­tas snie­gas? O juk tu­rė­tų bū­ti, jei jau re­gist­ruo­tas toks yra“, – klau­si­mus vie­ną po ki­to žė­rė vy­ras.

Var­gas dėl skly­po ati­da­li­ni­mo

Prū­sa­liš­kis To­mas įsi­ti­ki­nęs, kad bū­tent ši rie­bi ma­ti­nin­kų klai­da, taip leng­vai pra­leis­ta pro Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų akis, da­bar jam ki­ša ko­ją no­rint ati­da­lin­ti sa­vo skly­pą į dvi da­lis. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad jo tu­ri­mas be­veik pu­sės hek­ta­ro plo­to skly­pas jam yra per di­de­lis, pu­sę jo no­rė­tų ati­da­lin­ti ir par­duo­ti. Dėl to jau pen­ke­rius me­tus mi­na Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tų ir va­do­vų ka­bi­ne­tų slenks­čius, ta­čiau kas kar­tą su­si­du­ria vis su ki­to­mis kliū­ti­mis.

An­tai Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­rius ne sy­kį jam raš­tu nu­ro­dė, kad ati­da­lin­ti skly­pą prū­sa­liš­kis ga­lės tik ta­da, kai į ža­da­mą ati­da­lin­ti jo da­lį at­si­ves van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lus.

Žmo­gus sa­kė ne kar­tą šiuo rei­ka­lu vars­tęs „Plun­gės van­de­nų“ ad­mi­nist­ra­ci­jos du­ris. Ši van­dent­var­kos įmo­nė kaip tik ruo­šia­si Prū­sa­liuo­se ties­ti nau­jus van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lus, ta­čiau į prū­sa­liš­kio pra­šy­mus jo tu­ri­ma­me skly­pe įreng­ti du įva­dus: vie­ną jam, ki­tą – pla­nuo­ja­mo­je ati­da­lin­ti skly­po da­ly­je, kaip rei­ka­lau­ja Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tai, ran­ka nu­mo­ja. Sup­rask – kol skly­pas vie­nas, tai ir įva­das bus tik vie­nas.

„Jūs man pa­sa­ky­kit, kaip ne­pra­ras­ti kant­ry­bės, kai at­si­du­ri to­kioj si­tua­ci­joj?! Ati­da­lin­ti ne­ga­li, nes nė­ra van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos, o įsi­reng­ti jų ir­gi ne­ga­li, nes nė­ra ati­da­li­ni­mo. Klau­siau, ar ga­liu to­je ža­da­mo­je at­skir­ti skly­po da­ly­je įreng­ti vie­ti­nę ka­na­li­za­ci­ją ir van­dens įva­dą iš šu­li­nio, tai ir­gi pa­sa­kė, kad ne­ga­liu, nes Prū­sa­liai pa­ten­ka į ur­ba­ni­zuo­tą te­ri­to­ri­ją ir čia pri­va­lo­ma jung­tis prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų. O tų tink­lų nė­ra ir ne­ži­nia ka­da bus“, – ab­sur­diš­ką si­tua­ci­ją pie­šė vy­ras ir sa­kė ne­ži­nan­tis, kaip iš­trūk­ti iš šio už­bur­to ra­to.

Spe­cia­lis­to ko­men­ta­ras

Vi­li­ja Aus­tie­nė

MB „Pro­jek­to vi­zi­jos“

Kaip ži­nia, sto­da­ma į Eu­ro­pos Są­jun­gą Lie­tu­va įsi­pa­rei­go­jo plės­ti cent­ra­li­zuo­tus van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lus. Sie­kiant įgy­ven­din­ti šį įsi­pa­rei­go­ji­mą kas­met vis griež­ti­na­mi rei­ka­la­vi­mai sta­ty­to­jams ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jams. Da­bar tvar­ka to­kia: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jai pri­va­lo at­ves­ti vi­sus in­ži­ne­ri­nius tink­lus dar iki skly­po par­da­vi­mo. Neį­gy­ven­di­nus ši­to sa­vi­val­dy­bės ne­be­duo­da lei­di­mo sta­ty­boms. Ma­ža to, da­bar šis rei­ka­la­vi­mas tai­ko­mas jau ir pla­na­vi­mo sta­di­jo­je, no­rint ati­da­lin­ti skly­pus, kaip mi­ni­mu jū­sų at­ve­ju.

Dėl mi­nė­tų su­griež­tin­tų ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų daug kur ne­be­lei­džia­ma sta­ty­ti ir vie­ti­nių nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­nių. Jei te­ri­to­ri­ja pa­ten­ka į ur­ba­ni­zuo­tą zo­ną, čia sta­ty­bas pla­nuo­jan­tis as­muo ar įmo­nė pri­va­lo jung­tis prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų. Lie­tu­vo­je la­bai ma­žai be­li­kę vie­tų, kur ga­li­ma įreng­ti vie­ti­nius va­ly­mo įren­gi­nius. Anks­čiau ga­lio­jo išim­tis, leis­da­vu­si įsi­reng­ti to­kius įren­gi­nius lai­ki­nai, kol van­dent­var­kos įmo­nė at­ves cent­ra­li­zuo­tus tink­lus, bet da­bar ir ši išim­tis pa­nai­kin­ta.

Jo­kio ki­to va­rian­to ne­bė­ra, kaip tik ties­ti van­den­tie­kio ir nuo­te­kų vamz­džius pa­čiam ir jung­tis prie ar­ti­miau­siai esan­čių cent­ra­li­zuo­tų tink­lų ar­ba lauk­ti, kol tą pa­da­rys van­dent­var­kos įmo­nė. Be­je, čia vals­ty­bė ir­gi gud­rau­ja. Ne­re­tai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai skel­bia­ma, kad yra su­pla­nuo­ta ties­ti cent­ra­li­zuo­tus tink­lus, bet tie pla­nai vis ati­de­da­mi ir ati­de­da­mi į prie­kį, ir taip – ke­lis de­šimt­me­čius. O rea­liai yra lau­kia­ma, kad žmo­nės pa­tys įsi­rengs tas ko­mu­ni­ka­ci­jas sa­vo lė­šo­mis, ir vals­ty­bė su­tau­pys ne­ma­žas su­mas.