Asociatyvi nuotr.

Praė­ju­sių me­tų gruo­dį bend­ro­vė „Vil­mo­rus“ at­li­ko rep­re­zen­ta­ty­vią ap­klau­są, ku­rio­je da­ly­va­vo 1000 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų iš 28 mies­tų ir 42 kai­mų. Pats esu bai­gęs so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, ži­nau šių ty­ri­mų vir­tu­vę, ga­liu teig­ti – tai pa­ti­ki­mas vi­suo­me­nės veid­ro­dis. Žvel­giant į res­pon­den­tų pa­si­skirs­ty­mą, ga­li­ma skai­čiuo­ti, kad šia­me ty­ri­me da­ly­va­vo ir apie 10–14 Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jų.

Apk­lau­sa pa­tvir­ti­no: spau­dos lais­vės su­var­žy­mams ne­pri­ta­ria ne tik opo­zi­ci­ja. Nors di­džiau­sią pa­ra­mą pro­tes­tams dėl LRT po­li­ti­za­vi­mo iš­reiš­kė Tė­vy­nės są­jun­gos (86,5 pro­c.) bei Li­be­ra­lų są­jū­džio (72,2 pro­c.) rė­mė­jai, staig­me­nų pa­tei­kė ir ki­ti.

Net 39 pro­c. so­cial­de­mok­ra­tų rė­mė­jų ir 26,2 pro­c. „Ne­mu­no auš­ros“ rin­kė­jų pa­lai­ko pi­ke­tus už lais­vą LRT. Tai – smū­gis val­dan­čių­jų įsi­ti­ki­ni­mui, esą jų rin­kė­jui ži­niask­lai­dos lais­vė ne­rū­pi.

Ket­vir­ta­da­lis ar treč­da­lis par­ti­jos rė­mė­jų yra ta kri­ti­nė ma­sė, ku­ri ga­li pri­vers­ti po­li­ti­kus su­sto­ti. Ko­dėl? Nes žmo­nės su­pran­ta: bū­tų blo­gai, jei iš ete­rio dings kri­ti­ka Sei­mo ar Vy­riau­sy­bės spren­di­mams, o lai­dos virs­tų odė­mis „ge­rai“ val­džiai. Rin­kė­jai to­kį nu­si­vy­li­mą iš­lie­ja prie bal­sa­dė­žių. Nie­kas ne­mėgs­ta bū­ti mai­ti­na­mas pro­pa­gan­da ir me­lu, net jei tai sklei­džia „sa­va“ par­ti­ja.

Tu­ri­me pa­vyz­dį Eu­ro­po­je. Veng­ri­jo­je vi­suo­me­ni­nis trans­liuo­to­jas il­gus me­tus bu­vo vir­tęs val­džios ru­po­ru, kur opo­zi­ci­jai vie­tos tie­siog ne­li­ko. Re­zul­ta­tas? Po rin­ki­mų, ku­riuo­se trium­fa­vo Pe­te­rio Ma­gya­ro va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Tis­za“, nau­jie­nų lai­dos bu­vo lai­ki­nai nu­trauk­tos.

Nau­ja­sis ly­de­ris tai pa­va­di­no dras­tiš­ku, bet bū­ti­nu žings­niu no­rint su­stab­dy­ti „pro­pa­gan­dos ma­ši­ną“ ir „me­lo fab­ri­ką“. Da­bar veng­rai iš nau­jo ku­ria įsta­ty­mus, ku­rie ga­ran­tuo­tų, kad jo­kia par­ti­ja ne­be­ga­lė­tų už­val­dy­ti ete­rio.

Lais­va spau­da yra tam, kad val­džia neuž­si­mirš­tų, kam ji tar­nau­ja.