Sigitos Burvytės asmeninio albumo nuotr.

Mane visada žavėjo įdomios asmenybės. Vieną tokių šiandien ir kalbinu. Sigita Burvytė, dėstytoja, edukologijos mokslų daktarė, docentė, lektorė, straipsnių autorė, pozityvios tėvystės pradininkė, viešosios įstaigos „Vaikų ugdymas“ įkūrėja, vasaros šeimų stovyklų organizatorė. Moteris yra kilusi iš Plungės rajono, bet jau daug metų gyvena sostinėje, turi tris šaunius sūnus. Pašnekovė – tikra revoliucionierė užsistovėjusioje švietimo ir auklėjimo sistemoje, pasiekusi karjeros aukštumų toliau visus stebina savo darbais, šypsena ir optimizmu.

– Prisistatykite mūsų skaitytojams.

– Esu Sigita iš Varkalių. Tai mano gimtasis kaimas. Labai didžiuojuosi savo šaknimis ir kasmet vis labiau, ir labiau traukia į tėviškę. Mano abu tėvai yra žemaičiai iš Plungės rajono, tad ir aš – tikra žemaitė.

Tikriausiai dėl žemaitiškų šaknų turiu užsispyrimo siekti užsibrėžtų tikslų net tada, kai būna labai sunku. Kartais tas užsispyrimas padeda, o kartais ir pakiša koją. Gal būtų galima, kai kurių idėjų įgyvendinimo atsisakyti arba sugalvoti lengvesnį kelią tam pasiekti.

Pokalbiai su močiute vaikystėje man išugdė įgūdį situacijas ir problemas matyti platesniame kontekste, ieškoti prasmingos veiklos ir kitiems suprantamų informacijos perdavimo būdų. Tuometė kaimiška ir draugiška aplinka turbūt ir suformavo poreikį kurti aplink save palaikančios, kūrybiškos, prasmingai veikiančios ir pozityviai mąstančios bendruomenės aplinką.

Nuo pat mažų dienų patiko stebėti žmones, klausytis vyresnių žmonių ir išmintį spinduliuojančių senolių pasakojimų. Girdėdavau, kokius stiprius prisiminimus palieka vaikystėje išgyventos emocijos. Būtent jos vėliau kuria žmogaus veikimo žemėlapį.

Tas pomėgis tikriausiai ir nulėmė mano baigiamojo darbo temos pasirinkimą, jį rašydama analizavau blogai mokyklą lankančių mokinių psichosocialines priežastis. Darbo vadovė buvo psichologijos profesorė Aldona Palujanskienė. Tyriau Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos ketvirtos klasės mokinius, kurie per pusmetį praleido daugiau nei 30 pamokų dėl nepateisinamos priežasties. Tai padėjo suvokti, kad tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai nulemia vaikų likimą.

Jau tada žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su šia sritimi, teikti pagalbą šeimoms. Apsigyniau daktaro disertaciją, kuri buvo susijusi su šeimų tyrimu.

Mokslinį darbą tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) derinau su praktine edukacine pagalba tėvams ir pedagogams stiprinant jų tarpusavio santykius su vaikais. Likimas man buvo palankus ir visas savo teorines idėjas galėjau išbandyti ir pritaikyti auklėdama savo tris nuostabius sūnus, kuriems dabar dvidešimt, aštuoniolika ir šešiolika metų.

Sigitos Burvytės asmeninio albumo nuotr.

– Tai kaip sekėsi auklėti savo sūnus?

– Jie yra prasmingiausias ir brangiausias mano gyvenimo projektas, kuris džiugina labiausiai ir reikalauja daugiausiai mano energijos, sumanumo, išminties, laiko ir pastangų.

Jie yra didžiausi mano mokytojai. Daug investavome į fizinę sveikatą stiprinančių įgūdžių formavimąsi, emocinę sveikatą, pasitikėjimą savimi. Šie rezultatai jau džiugina juos pačius, o kartu ir mane. Adomas domisi mechanikos inžinerija, Simonas – futbolu, debatais ir statybos inžinerija, Rokas – kikboksu, sportu, verslu.

Auga plačios aprėpties mąstymą turintys žmonės, jautrūs ir empatiški šalia esantiems. Jeigu būnu pavargusi ir pakeliu balsą dėl nesuplautų indų, tuoj pat sulaukiu palaikančio ir ribas nustatančio atsako. Mano žodžių jie nepriima asmeniškai.

Sigitos Burvytės asmeninio albumo nuotr.

Tokiose situacijose jie pademonstruoja didesnę emocinę brandą nei aš. Tuoj išgirstu: „Mama, tu juk pavargusi, taip mums ir pasakyk. Aš tuos indus į kriauklę sudėjau, o tu ačiū už tai nepasakei, bet aprėkei. Negali kitiems vesti mokymų, jeigu pačiai neišeina ramiai kalbėti.“ Po tokių sūnaus žodžių greitai sugrįžtu į realybę, atsiprašau už pakeltą toną, ramiai pasikalbame apie problemą ir sūnus nueina išplauti indų.

Taip mes ir gyvename – kalbėdamiesi, vieni iš kitų mokydamiesi, netrukdydami vieni kitiems savęs išreikšti, kurti ir prasmingai veikti. Man įdomu su jais kalbėtis, pažinti jų mąstymą, matyti jų pasirinkimus.

Labai džiaugiuosi, kad jie gali šnekėtis su seneliu, išgirsti jo gyvenimiškų patarimų, kartu su juo kasti griovius ar dirbti kitus fizinius darbus. Juk tiek daug išminties yra sukaupę seneliai, kurią gali perduoti anūkams.

– Papasakokite, kas jus atvedė į Vilnių?

– Doktorantūros studijos. Studijuodama susipažinau su savo sūnų tėčiu ir taip šaknis įleidau sostinėje.

Studijų metu gerinau darbo su tėvais ir pedagogais žinias ir įgūdžius vaikų ugdymo klausimais. Tėvų ir pedagogų švietimo srityje matau didelę prasmę, nes nuo mūsų pasakytų žodžių vaikams užauga sparnai arba kupra visam gyvenimui. Mes, suaugusieji, kartais taip lengvai švaistomės tais pasakymais ir net nesusimąstome, kaip tuo metu jaučiasi vaikai šalia mūsų.

2011 metais apsigyniau edukologijos krypties daktaro disertaciją, o 2012 metais įsteigiau VšĮ „Vaikų ugdymas“ (www.ugdykimkartu.lt). Nuolat gilinu žinias ir keliu darbo su tėvais ir mokytojais kompetencijas.

Taip natūraliai susiklostė, kad daugiausiai dėmesio skiriu ikimokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir pedagogams. Daug dėmesio skiriu naujausios mokslinės literatūros analizei, kad rasčiau paveikiausius būdus tėvams ir pedagogams, kaip perduodant jiems svarbią informaciją. Rašau metodines priemones, kuriu žaidimus, ieškau suprantamų ir tėvams įtaigių bei paveikių praktinių mokymų-diskusijų temų. Teikiu konsultacijas ir organizuoju konferencijas, kad kuo daugiau visuomenės pasiektų naudinga ir lengvai pritaikoma informacija.

– Labai įdomus kitoks jūsų požiūris į vaikų auklėjimą ir švietimą. Papasakokite išsamiau.

– Viena mano veiklos sritis – tėvų švietimas. Rengiu tėvams seminarus ir praktinius užsiėmimus, kuriuose dėmesys sutelkiamas į pozityvius vaikų ugdymo metodus, jautrų vaiko poreikių tenkinimą, savarankiškumo stiprinimą, savivertę ir atsakomybę. Dažniausiai tėvai ir mokytojai kreipiasi į mane su klausimu kaip „valdyti“ vaikus, o aš jiems padedu susikurti harmoningą tarpusavio santykį tose nepatogiose situacijose, į kurias juos pastato vaikai.

Antroji sritis būtų pedagogų profesinis tobulėjimas. Tenka daug bendrauti su visos Lietuvos mokyklomis, darželiais ir kitomis švietimo institucijomis, vedant mokymus pedagogams.

Labai džiugina Plungės rajono Savivaldybės administracijos profesionalumas edukacijos srityje, jautrus požiūris į kiekvieną vaiką, požiūris į NVO ( nevyriausybines organizacijas) kaip į reikšmingą partnerį, kuris atlieka svarbų vaidmenį stiprinant tėvų ir pedagogų kompetencijas.

Taip pat labai džiugina Savivaldybės vaikų dienos centrų palaikymas. Mes taip pat prasmingai dirbame su vaikų dienos centrais „MES“ ir „DraugAUK“, kur stipriname vaikų emocinį raštingumą, kuriame kartu su vaikais ir testuojame įvairius stalo kortelių žaidimus. Jau visuomenei pristatome mūsų išbandytus emocijų žaidimą „Atpažink emocijas“ ir skaitymo įgūdžius lavinantį žaidimą „Zosės veiksmų žodžiai“.

Ir trečioji sritis – tai metodinės medžiagos kūrimas. Moksliniai ir visuomenės šviečiamieji straipsniai ir praktiniai vadovai tėvams bei pedagogams, padedantys rasti sprendimus probleminėse vaikų ugdymo situacijose. Naujai sukurta platforma tėvams „Kaip užauginti laimingą žmogų“.

Savo tyrimais ir visuomenės šviečiamaisiais straipsniais stengiuosi pabrėžti, kad vaikų ugdymas – tai glaudi šeimos, mokyklos ir bendruomenės partnerystė. Tikiu, kad suaugusiųjų išmintis ir emocinis intelektas yra lemiantys veiksniai kuriant harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas. Mano giliu įsitikinimu, vaikų socioemocinės kompetencijos yra svarbesnės už jų akademinius pasiekimus.

– Žinau, kad ir Plungės rajone rengiate emocinio raštingumo stovyklas.

– Plungėje gyvena mano tėvai, jie man ir padeda rengti šeimų ir vaikų vasaros stovyklas. Nė karto nesvarsčiau organizuoti šių stovyklų kažkur kitur. Tėvai stovyklautojams mielai atveria savo kaimo sodybos „Pas Jeronimą“ duris.

Sigitos Burvytės asmeninio albumo nuotr.

Tai turbūt viena prasmingiausių mano veiklų. Tai vieta, kur vaikams natūralioje gamtos aplinkoje yra ištiesiama pagalbos ranka ugdantis trūkstamus įgūdžius. Jeigu ką nors iš skaitytojų sudomintų šios stovyklos, rašykite el. paštu info@ugdykim.lt.

– Ir pabaigai: ko norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams?

– Visų pirma drąsiai svajoti ir atkakliai kasdien siekti savo tikslų asmeniniu darbu ir asmeninėmis pastangomis, nekaltinant aplinkybių. Turėkime drąsos gyventi savo gyvenimą ir tvirtai per jį žengti.