Sauliaus Narkaus nuotr.

Pen­si­ja dau­ge­liui žmo­nių yra vie­nas svar­biau­sių fi­nan­si­nio sau­gu­mo šal­ti­nių su­lau­kus vy­res­nio am­žiaus. Nuo ko pri­klau­so pen­si­jos dy­dis, ko­dėl vie­ni sen­jo­rai gau­na di­des­nes iš­mo­kas nei ki­ti? Kaip ži­no­me, pen­si­jos dy­dį le­mia ne tik dar­bo sta­žas ar mo­kė­tos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sen­jo­rams mo­ka­ma vi­du­ti­niš­kai 625 eu­rų dy­džio pen­si­ja ir tai yra šiek tiek ma­žiau nei ša­lies vi­dur­kis.

Lie­tu­vo­je vi­du­ti­nė pen­si­ja šiuo me­tu su­da­ro maž­daug 660–670 eu­rų. Plun­gės ra­jo­nas pa­ten­ka į ma­žes­nių pen­si­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pę, bet nė­ra tarp pa­čių ma­žiau­sių. Kai ku­riuo­se re­gio­nuo­se, pa­vyz­džiui, Skuo­do, Kel­mės ar Ši­la­lės ra­jo­nuo­se, vi­du­ti­nės se­nat­vės pen­si­ja ne­sie­kia nė 600 eu­rų. Tai­gi, ly­gi­nant su ša­lies vi­dur­kiu, Plun­gės ra­jo­ne pen­si­ja yra maž­daug 40–45 eu­rais ma­žes­nė nei ša­lies vi­dur­kis.

Di­des­nės pen­si­jos pa­pras­tai mo­ka­mos did­mies­čiuo­se ar eko­no­miš­kai stip­res­niuo­se re­gio­nuo­se, kur gy­ven­to­jai per sa­vo dar­bo me­tus ga­vo di­des­nius at­ly­gi­ni­mus ir su­mo­kė­jo dau­giau so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų. Pen­si­jos dy­dį le­mia ne tik šie du ro­dik­liai. Svar­bi de­da­mo­ji da­lis, le­mian­ti jos dy­dį – ir ša­lies eko­no­mi­niai ir de­mog­ra­fi­jos po­ky­čiai bei po­li­ti­niai spren­di­mai.

Pa­gal esa­mą sta­tis­ti­ką, ato­trū­kis tarp sa­vi­val­dy­bių, ver­ti­nant pen­si­jų iš­mo­kas, nė­ra toks di­de­lis kaip at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mas: tarp tur­tin­ges­nių ir skur­des­nių sa­vi­val­dy­bių pen­si­jos ski­ria­si apie 16 pro­c.

„Sod­ros“ duo­me­nys ro­do, skir­tin­go­se ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se vi­du­ti­nė pen­si­ja ski­ria­si net 254 eu­rais per mė­ne­sį. Di­džiau­sios pen­si­jos Lie­tu­vo­je, „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo iš­mo­kė­tos Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je. Jo­je 994 pen­si­nin­kai gruo­džio mė­ne­sį ga­vo vi­du­ti­niš­kai 824 eu­rus siekiančias se­nat­vės pen­si­jas.

Pa­gal pen­si­jų dy­dį nuo Ne­rin­gos ge­ro­kai at­si­lie­ka Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. Čia gy­ve­nan­tiems 111 tūkst. pen­si­nin­kų gruo­džio mė­ne­sį iš­mo­kė­ta vi­du­ti­niš­kai po 754 eu­rus.

Gal­būt ga­li­ma ste­bė­tis tuo, kad to­liau po Vil­niaus di­džiau­sios pen­si­jos mo­ka­mos ne ki­ta­me di­džia­ja­me mies­te, o… Vi­sa­gi­ne. Šio­je sa­vi­val­dy­bė­je 6,2 tūkst. pen­si­nin­kų gruo­dį ga­vo vi­du­ti­niš­kai po 737 eu­rus.

Vi­du­ti­niš­kai 576 eu­rų dydžio se­nat­vės pen­si­jos mo­kė­tos šiau­ri­nia­me Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, t. y. Skuo­do ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Jo­je gy­ve­na kiek dau­giau nei 4 tūkst. pen­si­nin­kų. Ir tai viena mažiausių pensijos išmokų visoje Lietuvoje.
Ko­kios atei­ties per­spek­ty­vos, ar sen­jo­rų gy­ve­ni­mas taps so­tes­nis? Plun­gės ra­jo­no pen­si­nin­kų pa­ja­mos ar­ti­miau­siais me­tais tu­rė­tų di­dė­ti pa­na­šiu tem­pu kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, nes se­nat­vės pen­si­jos in­dek­suo­ja­mos vie­no­dai vi­siems ša­lies gy­ven­to­jams. Tai reiš­kia, kad nors re­gio­nuo­se pen­si­jų dy­džiai ski­ria­si, jų au­gi­mo tem­pas pa­pras­tai bū­na la­bai pa­na­šus.

Pa­gal So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mus, 2026 me­tais pen­si­jos Lie­tu­vo­je tu­rė­tų di­dė­ti vi­du­ti­niš­kai apie 12 pro­c. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja ša­ly­je ga­li paaugti apie 80 eu­rų ir siek­ti apie 750 eu­rų per mė­ne­sį. Pen­si­ja tu­rint bū­ti­ną­jį sta­žą ga­li siek­ti apie 810 eu­rų. Ką tai ga­li reikš­ti Plun­gės ra­jo­nui? Jei da­bar čia vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja sie­kia apie 625 eu­rus, tai pa­na­šus au­gi­mo tem­pas reikš­tų, kad po in­dek­sa­vi­mo ji ga­lė­tų pa­di­dė­ti maž­daug 70–80 eu­rų, tai­gi vi­du­ti­nė pen­si­ja ra­jo­ne ga­lė­tų priar­tė­ti prie 700 eu­rų ri­bos. Vals­ty­bė pla­nuo­ja, kad iki 2030 me­tų vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja su­da­ry­tų apie 50 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio „į ran­kas“.

Pa­reng­ta pa­gal „Sod­ros“ inf.