
Balandžio 2-oji – istorinė diena. Būtent istoriniu įvykiu Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis anksčiau įvardijo tai, kad uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai padavė į teismą buvusią direktorę Margaritą Charitonovą dėl nuostolių atlyginimo. Tiesa, nežinia, ar bendrovė labai norėjo bylinėtis su buvusia vadove, bet, kaip sakoma, nurodymas buvo nuleistas iš aukščiau. Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose priimtas sprendimas – Plungės šilumos tinklų ieškinys atmestas.
Priešistorė
Priminsime, kad Plungės šilumos tinklai iš M. Charitonovos siekė prisiteisti 54 718 eurų nuostolių ir 5 proc. procesinių palūkanų. Buvusi įmonės direktorė su ieškiniu nesutiko.
Trumpai priminsime, kad 2021 m. Šilumos tinklai ėmėsi įgyvendinti trasos, kuri turėjo sujungti V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines, įrengimo projektą. Tų pačių metų balandį buvo paskelbtas viešas rangos darbų konkursas. Jį laimėjo akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ iš Kauno. Birželio 1-ąją buvo pasirašyta rangos darbų sutartis. Kaip jau visiems žinoma, vienas iš svarbesnių reikalavimų rangovui buvo trasą nutiesti iki šildymo sezono pradžios, t. y. spalio 7 dienos, o visi likę darbai užsakovui turėjo būti perduoti iki 2022 m. gegužės mėnesio. Taip pat visiems žinoma, kad trasos įrengimas gerokai vėlavo – ji buvo perduota tik 2022 m. balandį, atsiliekant šešis mėnesius. O apskritai visą sutartį rangovas įvykdė tik 2022 m. gruodį vietoj gegužės.
Sutartyje viena iš užtikrinimo priemonių buvo netesybos, delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus. Nors pagrindas reikalauti delspinigius buvo, atsakovė, vadovaudama bendrovei, priėmė sprendimą jų nereikalauti. Būtent tai, pasikeitus politinei valdžiai, ir nulėmė bylos gimimą.
Šilumos tinklų advokato įsitikinimu, delspinigius buvo galima labai paprastai išreikalauti iš rangovo, išskaičiuojant juos iš sumos už atliktus darbus.
M. Charitonova teisme įrodinėjo, jog pagrindinis Šilumos tinklų tikslas buvo kuo greičiau užbaigti jungiamosios trasos įrengimą, o bet koks finansinis reikalavimas kėlė riziką, jog rangos darbų sutartis bus nutraukta. Buvusi Šilumos tinklų vadovė ir jos advokatė įvardijo ir objektyvias priežastis, dėl kurių trasos įrengimo darbai vėlavo, kitaip tariant, įrodinėjo, jog rangovas nekaltas.
Kad būtų daugiau aiškumo, teismas į bylą įtraukė daugiau trečiųjų asmenų – Plungės rajono savivaldybės administraciją, jungiamosios trasos įrengimo metu Šilumos tinkluose dirbusius 5 nepriklausomus valdybos narius, rangovą.
Įdomu tai, jog iš visų papildomai į procesą įtrauktų trečiųjų asmenų tik Savivaldybės administracija palaikė Plungės šilumos tinklų poziciją.
Paskutiniame teismo posėdyje dalyvavęs AB „Požeminiai darbai“ advokatas akcentavo, kad vėluojama buvo dėl objektyvių ir nuo rangovo nepriklausančių priežasčių, kad perkančiosios organizacijos parengtuose dokumentuose buvo sąlygų, kurių objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti. Teisininkas pažymėjo ir tai, jog reikalaujant delspinigių rangovas būtų gynęs savo poziciją ir tai būtų paveikę sutarties vykdymo eigą.
Beje, M. Charitonova teisme ne kartą akcentavo, jog civilinė byla prieš ją turi politinį „prieskonį“. Pirma, ji atsirado tik gavus Plungės rajono savivaldybės mero įpareigojimą tą padaryti. Tokius įtarimus stiprina ir tas faktas, jog Šilumos tinklai dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė į draudimo bendrovę, kurioje vadovė buvo apdrausta vadovo civilinės atsakomybės draudimu. Įtartina ir tai, kad bendrovė nesikreipė į teismą dėl nuostolių (dėl apyvartinių taršos leidimų „sudeginimo“, kai dėl neįrengtos jungiamosios trasos reikėjo deginti dujas. Neturint apyvartinių lėšų teko imti paskolą, kurios palūkanos neįskaičiuojamos į šilumos kainą – aut. past.) atlyginimo iš rangovo.
Teismo verdiktas
Kaip ir minėta, išnagrinėjęs bylą teismas Šilumos tinklų ieškinį atmetė. Motyvuodamas tokį sprendimą teismas pažymėjo, jog nors ir neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad perkančioji organizacija turi ne tik teisę, bet ir pareigą taikyti sutartyje numatytas netesybas ar pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju netesybų taikymas būtų teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėta ir tai, kad nors byloje ir nėra duomenų apie įtvirtintą darbų pratęsimą, tačiau, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad jungiamosios trasos įrengimo termino pažeidimas padarytas dėl objektyvių nuo rangovo nepriklausančių priežasčių, t. y. pavėluotas statybvietės perdavimas ir poreikis suderinti dviejų rangovų darbo toje pačioje statybvietėje sąlygas, papildomų geologinių tyrimų atlikimo (perkančiosios organizacijos pareiga), poreikio pakeisti darbo projektą atsiradimas, poreikio pakeisti darbus ir papildomų darbų atsiradimas.
Šilumos tinklų advokatas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog nuostolių atlyginimo iš M. Charitonovos prašoma tik už delspinigių nereikalavimą dėl trasos įrengimo. Dėl likusių darbų vėlavimo ir delspinigių nereikalavimo bendrovė nuostolius nurašė. Dėl šio argumento teismas turėjo kitokią nuomonę: sutartyje numatytas netesybų taikymas dėl vėlavimo atlikti darbus, kurie pagal sutartį apibrėžiami kaip visi darbai, darbų skaidymas dalimis nenumatytas.
Teismo manymu, prie nepalankios situacijos prisidėjo ir pati perkančioji organizacija, t. y. konkurso sąlygos ir rangos sutarties nuostatos buvo parengtos ydingai.
Teismas atkreipė dėmesį į M. Charitonovos pateiktus paaiškinimus ir argumentus dėl prioriteto skyrimo sutarties išsaugojimui ir darbų užbaigimui. „Tokie atsakovės kaip vadovės veiksmai nelaikytini rūpestingumo ir lojalumo pareigų pažeidimu ar veikimu priešingai įmonės interesams. <…>. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė dėjo pakankamai dideles pastangas prižiūrėdama rangos sutarties tinkamą vykdymą, sąmatų kontrolę, kilusių neaiškumų šalinimą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė neveikė taip, kaip privalėjo veikti užsakovo vadovas“, – pažymėjo teismas.
Kalbant apie politinį momentą, teismo nuomone, Savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių vadovaujamų asmenų nesutarimas nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir kilusio teisminio ginčo esmę.
Reziumė
„Laimėjau. Bet džiaugsmas sąlyginis. UAB Plungės šilumos tinklai, o jeigu tiksliau, Jūs, gerbiami Plungės rajono šilumos vartotojai, už šitą absurdo teatrą sumokėjote: 4 961 Eur už teisinę išvadą, kurioje pasakyta, kad mane galima paduoti į teismą. Nors teismas aiškiai pasakė, kad pagrindo tam nebuvo. 14 608,79 Eur už atstovavimą ir pralaimėjimą teisme. 15,86 Eur valstybės išlaidos. 6 400 Eur mano bylinėjimosi išlaidos. Iš viso 25 985,65 Eur už pralaimėjimą byloje, kuri niekada negalėjo būti laimėta. Ir čia tik pirma instancija, brangieji. Palyginimui, buitinių Plungės šilumos tinklų darbuotojų patalpų remontas kainavo apie 15 tūkst. Eur. Garsiojoje byloje su „Plungės bioenergija“ per visas 3 teismų instancijas, įskaitant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, sumokėjome apie 10 tūkst. Eur. O čia – 26 tūkst. Eur vien pirmojoje instancijoje. Iš Jūsų, mielieji, kišenės. Aš visiems sakiau viena: man laimėjimas būtų tada, jeigu visą šią sumą sumokėtų meras Audrius Klišonis ir tarybos nariai, kurie balsavo už įpareigojimą mane paduoti į teismą.
Deja. Pagal teismo sprendimą kalčiausia dėl šios bylos liko Plungės rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, kuri atliko auditą ir tarybos posėdyje pasakė, kad būtina išsiieškoti delspinigius iš rangovo. Ir šioje vietoje yra neteisybė. Visiems aišku, kodėl buvo inicijuota ši byla, tačiau kaip visada politikai išlipo sausi“, – tokia nuomone po teismo sprendimo savo asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalijo M. Charitonova.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas. Ar politinės ambicijos „suveiks“ toliau ir sulauksime tęsinio? Parodys laikas.
Parašykite komentarą