
Kovo 12 dieną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose toliau nagrinėta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo. Byloje, kurioje uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai iš buvusios įmonės direktorės Margaritos Charitonovos siekia prisiteisti 54 718 eurų nuostolių, trečiaisiais asmenimis įtraukta ir daugiau proceso dalyvių. Savo pozicijas teismui išdėstė ir garsiąją jungiamąją trasą įrengusi bendrovė, ir Plungės rajono savivaldybės administracija, ir buvę Šilumos tinklų nepriklausomi valdybos nariai. Išklausytos ir baigiamosios kalbos.
Priešistorė
Civilinėse bylose suinteresuotos pusės visada gali procesą užbaigti taikos sutartimi. Tačiau šiuo atveju tokia galimybe nesinaudojama. Ir ieškovė bendrovė Plungės šilumos tinklai, ir atsakovė M. Charitonova laikosi savo nuomonės ir nenusileidžia. Šilumos tinklai ir toliau reikalauja 54 718 eurų nuostolių atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, buvusi įmonės direktorė ieškinį laiko nepagrįstu ir, suprantama, su juo nesutinka. Žinoma, kiekviena pusė prašo sėkmės atveju iš pralaimėjusiojo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas. Reikia pažymėti, kad Šilumos tinklų išlaidos dvigubai didesnės nei buvusios vadovės – atitinkamai 14 000 eurų ir 6 400 eurų.
Trumpai priminsime, kad 2021 m. Plungės šilumos tinklai ėmėsi įgyvendinti trasos, kuri turėjo sujungti V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines, įrengimo projektą. Tų pačių metų balandį buvo paskelbtas viešas rangos darbų konkursas. Jį laimėjo Kauno UAB „Požeminiai darbai“, birželio 1-ąją buvo pasirašyta sutartis. Kaip jau visiems žinoma, vienas iš svarbesnių reikalavimų rangovui buvo trasą nutiesti iki šildymo sezono pradžios, t. y. spalio 7 dienos, o visi likę darbai užsakovui turėjo būti perduoti iki 2022 m. gegužės mėnesio. Taip pat visiems žinoma, kad trasos įrengimas gerokai vėlavo – ji buvo perduota tik 2022 m. balandį, atsiliekant šešis mėnesius. O apskritai visą sutartį rangovas įvykdė tik 2022 m. gruodį vietoj gegužės.
Ieškovo pozicija
Kaip ir nagrinėjant bylą, taip ir sakydamas baigiamąją kalbą Šilumos tinklų advokatas išdėstė savo kliento poziciją: „Sutartyje buvo numatyta viena iš užtikrinimo priemonių – netesybos, delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus. Nors pagrindas reikalauti delspinigius buvo, atsakovė, vadovaudama bendrovei, priėmė sprendimą jų nereikalauti.“ Dar kartą priminta, jog iš atsakovės reikalaujama atlyginti tik už jungiamosios trasos nutiesimo vėlavimą. Likusių darbų vėlavimą bendrovė „nurašė“ ir M. Charitonovos atlyginti neprašo.
Proceso pradžioje, Šilumos tinklų advokato teigimu, delspinigius buvo galima labai paprastai išreikalauti iš rangovo. Rangovas tuo metu, kai vėlavo pabaigti jungiamąją trasą, buvo pateikęs sąskaitą už atliktus darbus – daugiau kaip 90 000 eurų. Tad pagal bendrąsias Civilinio kodekso normas buvo galima atlikti išskaitymą ir „sudengti“ sumas.
Šilumos tinklų advokatas dar kartą priminė ir apie esą pasikeitusią M. Charitonovos poziciją rangovo atžvilgiu. Anot teisininko, viso projekto metu buvusi bendrovės direktorė valdybai, bendrovės advokatams esą tvirtino, kad rangovas vėluoja dėl nepateisinamų priežasčių, vėliau pozicija pasikeitė ir vėlavimas buvo pateisinamas pavėluotu statybvietės perdavimu, tilto per Palankės tvenkinį statybos uždelsimu dėl pasikeitusių sąlygų ir pan. Be to, advokato tvirtinimu, byloje nėra nė vieno rangovo prašymo dėl termino pakeitimo, nors buvo penki sutarties pakeitimai.
M. Charitonovos argumentai
Ankstesniuose teismo posėdžiuose buvusi Šilumos tinklų direktorė teismui papasakojo ne tik apie savo atėjimą į Plungės šilumos tinklus valdybos nare, apie atliktas ekspertų studijas, analizavusias aukštos šilumos kainos priežastis, apie sprendimą įgyvendinti dar 2012 m. specialiajame šilumos ūkio plane numatytą jungiamosios trasos projektą, apie santykius su UAB „Plungės bioenergija“, apie netinkamą prieš ją dirbusio Šilumos tinklų direktoriaus parengtą techninį projektą ir iš to kilusias problemas, bet ir apie priežastis, kodėl nebuvo reikalaujama delspinigių.
M. Charitonovos teigimu, pagrindinis Šilumos tinklų tikslas buvo kuo greičiau užbaigti jungiamosios trasos įrengimą, kad jau kitą šildymo sezoną vartotojams netektų mokėti brangiau. Anot moters, rangovo finansinė padėtis nebuvo gera, tad bet koks finansinis reikalavimas kėlė riziką, kad vėluojantys trasos įrengimo darbai visai sustos, kad rangovas nutrauks sutartį ir teks skelbti naują konkursą, kuris, be jokios abejonės, išaugintų projekto kainą. Taigi ieškota kompromiso ir trasa buvo baigta.
Tiesa, kaip prieš mėnesį sakė M. Charitonova, nereikalavusi delspinigių, ji neatmetė galimybės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. 2022 m. spalį kreipėsi į teisininką ir paprašė parengti rangovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kai dėl nebaigtos jungiamosios trasos ir problemų su „Plungės bioenergija“ du mėnesius teko kūrenti dujas. Tačiau gautas atsakymas, jog bendrovė nėra tinkama ieškovė ir kalba turėtų eiti apie viešojo intereso gynimą, kreipimąsi į prokuratūrą.
Kaip teisme teigė M. Charitonova, išsinagrinėjusi techninę dokumentaciją esą suprato, kad vėluodamas rangovas nepadarė didelės nuodėmės. Todėl 2023 m. balandį turėdama projektuotojų ir teisininkų išaiškinimus, kad dėl susidariusios situacijos rangovas nekaltas, M. Charitonova pakeitė planus. „Mano planas buvo toks: būčiau kreipusis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, bet atsakomybėn būčiau traukusi buvusius vadovus, kurie nesilaikė 2012 m. patvirtinto specialiojo šilumos ūkio plano. Bet įvyko rinkimai. Prasidėjo procesas, kaip mane atšaukti iš pareigų“, – neslėpė atsakovė.
Beje, buvusi Šilumos tinklų vadovė ne kartą akcentavo, o ir byloje yra duomenų, kad ji buvo apdrausta vadovo civilinės atsakomybės draudimu, tad bendrovė dėl nuostolių atlyginimo galėjo kreiptis į draudiką. Tačiau to nebuvo padaryta, kaip ir nesikreipta į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš rangovo. M. Charitonovos ir jos gynėjos įsitikinimu, byla turi politinį „prieskonį“. Tai rodo, kad, pirma, ji atsirado tik gavus Plungės rajono savivaldybės mero įpareigojimą tą padaryti. O sakydama baigiamąją kalbą advokatė paminėjo ir LRT tyrimą „Plungės liberalų interesai iš šilumos ūkio stumia Savivaldybės įmonę“. Taigi, atsakovės manymu, priimdamas sprendimą teismas turėtų atsižvelgti ir į politinį aspektą.
„Kadangi yra Savivaldybės tarybos įpareigojimas pareikšti ieškinį, mano pozicija tokia, kad ieškinio atmetimo atveju nei pati bendrovė turėtų prisiimti bylinėjimosi išlaidas, nei šilumos vartotojai. Jei bandoma suvesti sąskaitas su manimi, tai galima daryti savo sąskaita, bet ne šilumos vartotojų“, – dar prieš mėnesį kalbėjo ir praėjusią savaitę patvirtino M. Charitonova.
Rangovo pozicija
Kaip ir minėta, trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtrauktas rangovas, buvę Šilumos tinklų valdybos nariai, Plungės rajono savivaldybės administracija. Kiekvienas iš jų pateikė savo paaiškinimus. Jungiamąją trasą įrengusios įmonės advokatas dalyvavo teismo procese, tad jam taip pat buvo suteikta teisė pasisakyti.
UAB „Požeminiai darbai“ advokatas kalbėjo, jog byloje yra daugiau nei reikia rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad perkančiosios organizacijos parengtuose dokumentuose buvo sąlygų, kurių objektyviai nebuvo įmanoma įvykdyti. Be to, teisininko įsitikinimu, geologinių tyrimų išvados sąlygojo projekto pokyčius, papildomus sprendinius, kurie taip pat ilgino darbų atlikimo terminą. Juo labiau kad tuos tyrimus atliko tretieji asmenys, kurių sutartiniai terminai nesaistė.
„Nei rangovas, nei perkančioji organizacija tų asmenų veiklos terminų kontroliuoti negalėjo. Kalbame apie trasos dalį, be kurios visa trasa negalėtų funkcionuoti. Rangovas, pradėjęs darbus, negalėjo numatyti, kad terminai taip nusikels, nes didžioji darbų dalis priklausė nuo perkančiosios organizacijos pirkimams parengtos dokumentacijos“, – teigė advokatas.
Kalbėdamas apie delspinigių reikalavimą, rangovo atstovas neslėpė, jog jei M. Charitonova būtų inicijavusi, o Plungės šilumos tinklai būtų pradėję ginčą vykdant sutartį, rangovas būtų gynęs savo poziciją, nes nesijautė kaltas dėl to, kad dokumentacija buvo tokia, kokia buvo.
„Ginčas vienaip ar kitaip būtų paveikęs sutarties vykdymo eigą. Pačios sutarties vykdymas rangovui buvo nuostolingas, ir šią dieną taip ir nepavyko įmonės veiklos pakreipti taip, kad šie nuostoliai būtų akumuliuoti. Negaunant sutartyje numatytų pajamų, jos vykdymas visai galėjo sustoti, jei kalbame apie išskaitymo tikimybę. Bet kokiu atveju kiekvienas išskaitymas būtų sąlygojęs kreipimąsi į teismą ir savo teisėtų interesų gynimą. Kaip tai būtų išspręsta, dabar kiekviena iš pusių gali spręsti savarankiškai. Niekas nežino, kokiais teisiniais pagrindais būtų inicijuotas ginčas, tačiau bet kokiu atveju objektyvių tiesų šioje byloje yra pakankamai, kad rangovo kaltės įrodinėjimas būtų ypač sudėtingas“, – pabrėžė advokatas. Tiesa, pasak jo, nuo politinio bylos motyvo jie atsiriboja, tačiau neslėpė, jog iš byloje esančios medžiagos kyla nemažai įtarimų, jog tai ir yra pagrindinis motyvas.
„Nėra viskas taip vienareikšmiškai, kaip pateikta byloje. Sutarties vykdymo eiga reikalauja dviejų šalių bendravimo, kuris, mūsų supratimu, buvo užtikrintas ir viešasis interesas – sujungti abi katilines – apgintas. Daug metų šis sprendimas tiesiog kabojo ore. Dėl to, kad atsakovė ėmėsi veiksmų ir visa tai įgyvendino iki galo, galimai ir vyksta teismo posėdžiai“, – pažymėjo advokatas.
Kieno naudai pakryps Temidės svarstyklės, paaiškės jau kitą mėnesį. Tiesa, po teismo posėdžio kalbinta M. Charitonova buvo įsitikinusi, kad tai ne paskutinės instancijos teismas ir kad pralaimėjusi pusė sprendimą skųs. Kaip žmonės sako, pagyvensim, pamatysim.

Parašykite komentarą