„Spor­tuo­jan­tis Rie­ta­vas“ nuo­tr.

Poil­sis ir ra­my­bė tarp žir­gų

Emi­li­ja gi­mė ir užau­go Rie­ta­ve, jos tė­ve­lis Ša­rū­nas – sta­ty­bi­nin­kas, tu­ri sa­vo in­di­vi­dua­lią įmo­nę, ma­ma Ra­sa – bu­hal­te­rė, o me­tais jau­nes­nė se­sė Alan­ta lan­ko vie­nuo­lik­tą kla­sę. Šei­mo­je kar­tu au­ga Ca­ne Cor­so ar­ba ita­lų mas­ti­fo veis­lės šu­niu­kas Kar­ma.

Emi­li­ja šiuo me­tu yra abi­tu­rien­te ir bai­gi­nė­ja jau pa­sku­ti­nius moks­lo me­tus Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jo­je. Nors moks­lai se­ka­si ge­rai, bet, kaip pa­ti mer­gi­na mi­nė­jo, nuo ma­žų die­nų ji yra ak­ty­vi ir smal­si mer­gai­tė, tad ir mo­kyk­lo­je di­džiau­sias dė­me­sys kryps­ta į… kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas, ku­rios jai – tik­ra sie­los at­gai­va.

„Ka­dan­gi la­bai mėgs­tu įvai­rias ak­ty­vias veik­las, tad ir skir­tin­gų bū­re­lių jau te­ko iš­ban­dy­ti ne­ma­žai: nuo šo­kių, tink­li­nio, ka­ra­tė pa­mo­kų iki jo­ji­mo už­siė­mi­mų žir­gy­ne. Tie­sa, jo­di­nė­ti su žir­gais man iki šiol la­bai pa­tin­ka“, – pa­sa­ko­jo rie­ta­viš­kė.

Pa­sak Emi­li­jos, di­de­lį džiaugs­mą jai tei­kia ne tik spor­tas, bet ir ap­si­lan­ky­mai pas drau­gę, lai­kan­čią žir­gus. Kar­tu su jais gam­to­je pra­leis­tas lai­kas mer­gi­nai yra sa­vo­tiš­kas poil­sis nuo in­ten­sy­vių tre­ni­ruo­čių ir moks­lų, ga­li­my­bė at­gau­ti jė­gas bei pa­si­sem­ti ge­rų emo­ci­jų.

Pers­pek­ty­vi ir ta­len­tin­ga spor­ti­nin­kė

O koks bu­vo rie­ta­viš­kės ke­lias į, ro­dos, ne itin mer­gai­tiš­ką ran­kų len­ki­mo spor­tą? Emi­li­ja pri­si­mi­nė, kaip prieš ket­ve­rius me­tus už­su­ko į gim­na­zi­jos spor­to sa­lę pa­žiū­rė­ti, kaip drau­gai žai­džia krep­ši­nį. Po var­žy­bų ne­ti­kė­tai su­gal­vo­jo pa­rung­ty­niau­ti su drau­gais len­kiant ran­kas. Pa­ban­dė vie­ną, ant­rą, tre­čią kar­tą ir nė pa­ti ne­pa­ju­to, kaip įsi­trau­kė – ak­ty­viai ir ener­gin­gai mer­gi­nai se­kė­si pui­kiai jau nuo pat pir­mų­jų pa­ban­dy­mų.

„Spor­tuo­jan­tis Rie­ta­vas“ nuo­tr.

Rie­ta­vas jau ne pir­mi me­tai yra svar­biu ran­kų len­ki­mo spor­to cent­ru, o ko­vo pa­bai­go­je ta­me pa­čia­me Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos spor­to komp­lek­se pir­mą kar­tą su­reng­tas na­cio­na­li­nis šios ša­kos čem­pio­na­tas.

Ran­kų len­ki­mo tre­ne­ris, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus spe­cia­lis­tas Man­tas Vai­če­kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ši spor­to ša­ka jau ga­na se­nai mau­do­si po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je. Nė vie­na va­sa­ros spor­to šven­tė neap­siei­na be to­kios rung­ties. Ma­tyt, rie­ta­viš­kiams ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių gy­ven­to­jams jau į krau­ją įau­gęs no­ras iš­siaiš­kin­ti, ku­ris stip­res­nis.

M. Vai­če­kaus­kas pa­ts prie ran­kų len­ki­mo sta­lo pir­mą kar­tą at­si­sto­jo 2006-ai­siais ar 2007-ai­siais ir nuo ta­da spor­to šven­tė­se vi­sa­da tap­da­vo pri­zi­nin­ku.

„Il­gai­niui Rie­ta­ve su­si­bū­rė jau­nuo­lių gru­pė, ku­ri ėmė sis­te­min­gai tre­ni­ruo­tis. Pa­ma­žu jie stip­rė­jo, ly­gis ki­lo ir ga­liau­siai spor­to šven­čių ne­beuž­tek­da­vo. Ka­dan­gi jau pa­ži­no­jau ran­kų len­ki­mo spor­to vir­tu­vę, ma­no tiks­las bu­vo iš­vež­ti spor­ti­nin­kus į Lie­tu­vo­je vyks­tan­čius čem­pio­na­tus. Vė­liau į šį spor­tą bu­vo įtrauk­tos ir mo­kyk­los, jo­se or­ga­ni­zuo­jant var­žy­bas bu­vo at­ran­da­ma stip­rių jau­nuo­lių. Jie at­sto­vau­da­vo Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bei Lie­tu­vos jau­ni­mo ir na­cio­na­li­niuo­se čem­pio­na­tuo­se“, – kal­bė­jo M. Vai­če­kaus­kas.

Tre­ne­ris pa­sa­ko­jo, kad jo tiks­las bu­vo su­rink­ti tiek vy­res­nių, tiek ir mo­kyk­li­nio am­žiaus en­tu­zias­tų, ku­rie no­rė­tų įsi­trauk­ti į šią spor­to ša­ką. Pa­vy­ko su­bur­ti apie 20-ies žmo­nių gru­pę, ku­rio­je bu­vo ir Emi­li­ja bei Alan­ta Ba­ny­tės. Tre­ne­ris iš­kart pa­ste­bė­jo, kad abi se­sės jau iš sa­vęs yra la­bai stip­rios, o dar pri­dė­jus tech­ni­kos ir pa­si­ren­gi­mo, bū­tų stip­rios var­žo­vės ir Lie­tu­vos mas­tu. Abi mer­gi­nos run­gė­si skir­tin­go­se svo­rio ka­te­go­ri­jo­se (Emi­li­ja – iki 50 kg, o Alan­ta – 55–60 kg), tad kon­ku­ruo­ti tar­pu­sa­vy­je ne­tek­da­vo.

Gar­si­na Rie­ta­vą vi­so­je Lie­tu­vo­je

Pir­ma­sis se­sių de­biu­tas įvy­ko 2023 me­tais Lie­tu­vos jau­ni­mo čem­pio­na­te Kau­ne. Čia abi mer­gi­nos pa­si­ro­dė pui­kiai ir iš­ko­vo­jo čem­pio­nių ti­tu­lą. Po to se­kė ir na­cio­na­li­nis čem­pio­na­tas Šir­vin­to­se: Emi­li­ja ta­po čem­pio­ne rung­ty­niau­da­ma abiem ran­ko­mis, o Alan­ta abiem ran­ko­mis iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius. Šie čem­pio­na­tai Lie­tu­vo­je yra pa­tys svar­biau­si, bet tarp jų rie­ta­viš­kės su tre­ne­riu steng­da­vo­si da­ly­vau­ti ir ki­tuo­se ran­kų len­ki­mo tur­ny­ruo­se bei taip pat pui­kiai pa­si­ro­dy­da­vo.

Emi­li­jos BA­NY­TĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Už­per­nai Alan­ta var­žy­bo­se nu­spren­dė ne­be­da­ly­vau­ti, nė­rė į vi­sai ki­to­kio po­bū­džio veik­las, o Emi­li­ja ir to­liau sėk­min­gai sky­nė čem­pio­nės ti­tu­lus 2024 ir 2025 me­tais vy­ku­siuo­se tiek jau­ni­mo, tiek na­cio­na­li­nia­me ran­kų len­ki­mo čem­pio­na­tuo­se.

Be­je, pa­sta­ra­sis Rie­ta­ve vy­ko vi­sai ne­se­niai, ko­vo 28 die­ną. Ja­me da­ly­va­vo net 190 pa­jė­giau­sių ša­lies ran­kų len­ki­kų. Emi­li­ja svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 50 kg ta­po Lie­tu­vos čem­pio­ne de­ši­na ran­ka ir iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą su kai­re ran­ka. Prie svei­ki­ni­mų ir pa­dė­kų pri­si­jun­gė ne tik Emi­li­jos ar­ti­mie­ji, tė­ve­liai, bet ir Lie­tu­vos ran­kų len­ki­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ša­rū­nas Ma­nar­ka.

„La­bai džiau­gia­mės at­ra­dę šias mer­gi­nas, kad jos no­riai įsi­trau­kė į ran­kų len­ki­mo spor­tą bei yra gy­vas pa­vyz­dys, kad kar­tais rei­kia ne­bi­jo­ti pa­ban­dy­ti ir ga­li at­ras­ti sa­ve ten, kur nie­ka­da ne­bū­tum pa­gal­vo­jęs. Di­džiuo­ja­mės Emi­li­jos ir Alan­tos spor­to pa­sie­ki­mais ir esa­me dė­kin­gi už mū­sų sa­vi­val­dy­bės var­do gar­si­ni­mą“, – kal­bė­jo mer­gi­nų tre­ne­ris M. Vai­če­kaus­kas.

Tė­tis įren­gė spor­to aikš­ty­ną

Emi­li­jos tė­tis Ša­rū­nas, ži­no­da­mas, ko­kia svar­bi duk­rai yra ak­ty­vi fi­zi­nė veik­la, sa­vo ran­ko­mis kie­me įren­gė vi­są spor­to aikš­ty­ną – ja­me mer­gi­na tre­ni­ruo­ja­si ke­le­tą kar­tų per sa­vai­tę.

Emi­li­jos BA­NY­TĖS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Rie­ta­viš­kė at­vi­ra­vo, kad prieš ar­tė­jan­čias var­žy­bas va­do­vau­ja­si sa­vo pa­čios su­si­kur­to­mis tai­syk­lė­mis ir sten­gia­si ap­ri­bo­ti vi­sas fi­zi­nes veik­las, kad neapk­rau­tų rau­me­nų. Anot pa­šne­ko­vės, ne ką ma­žiau svar­bus yra ir ge­ras mie­gas, ko­ky­biš­kas mais­tas, taip pat rei­kia ne­pa­mirš­ti iš­ger­ti kuo dau­giau van­dens.

Kaip mi­nė­jo­me, Emi­li­jai šie me­tai yra jau pa­sku­ti­niai gim­na­zi­jo­je. Mer­gi­na sa­kė dar neap­sisp­ren­du­si, kur su­ks to­liau. Il­gą lai­ką puo­se­lė­jo min­tį tap­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­ne, kur pui­kiai pa­si­tar­nau­tų jos fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir ge­ra spor­ti­nė for­ma. Ki­ta min­tis – tap­ti spor­ti­nin­kų ma­sa­žis­te. Tik lai­kas pa­ro­dys, ku­riuo ke­liu pa­šne­ko­vė žengs.

Kal­bė­da­ma apie Emi­li­jos ne­nus­tygs­tan­tį bū­dą jos ma­ma Ra­sa pa­sa­ko­jo, kad duk­ra bu­vo ne­pa­gau­na­ma ko­ne jau nuo pir­mų­jų sa­vo žings­nių.

„Kai su­ži­no­jo­me apie jos no­rą už­siim­ti to­kia veik­la kaip ran­kų len­ki­mas, pir­mas da­ly­kas, ką pa­da­rė­me, tai ap­drau­dė­me jos svei­ka­tą. Iš pra­džių la­bai per­gy­ve­no­me, kaip at­ro­dys, kad mer­gi­na štai stos į ko­vą su prie­ši­nin­ke ir įnir­tin­gai lenks ran­ko­mis. Ir da­bar jo­kiu bū­du ne­lei­džia­me rung­tis di­des­nė­se svo­rio ka­te­go­ri­jo­se – dėl jos pa­čios sau­gu­mo, kad ne­gau­tų ko­kios trau­mos, ku­ri ga­li at­si­liep­ti ir atei­ty­je“, – kal­bė­jo mer­gi­nos ma­ma.

Kiek jau tu­ri su­kau­pu­si me­da­lių, Emi­li­ja at­sa­ky­ti ne­ga­lė­jo – jų skai­čių jau se­nai pa­me­tė. Kar­tą su ma­ma Ra­sa abi per­žvel­gė ne­men­ką krū­ve­lę ap­do­va­no­ji­mų ir tarp jų ra­do tik vie­ną tre­čio­sios vie­tos, o vi­si ki­ti – tik pir­mų ir ant­rų vie­tų.