„Freepik“ nuotr.Grenlandija atrodo tolima sala, neturinti nieko bendro su mūsų kasdienybe. Tačiau tarptautinėje politikoje atstumai dažnai apgauna. Jei JAV vienašališkai perimtų Grenlandijos kontrolę, pasekmes pajustų ne tik Danija, bet ir Lietuva.
NATO galima palyginti su draugų komanda, pažadėjusia saugoti vienas kitą. Jei stipriausias jos narys – JAV – nuspręstų jėga veikti prieš Daniją, tokia komanda imtų byrėti. Lietuvai tai pavojinga: mūsų pagrindinis saugumo garantas būtų įsitraukęs į konfliktą, o Rusija galėtų manyti, kad aljansas susiskaldęs, todėl galbūt dabar – tinkamas momentas spausti silpnesnius.
Grenlandijos perėmimas būtų smūgis tarptautinėms taisyklėms, kuriomis remiasi ir Lietuvos saugumas. Nors tiesioginės karo grėsmės Baltijos regione tai nesukurtų, neapibrėžtumo ir įtampos padaugėtų. Tokiu atveju Lietuva būtų priversta dar labiau didinti išlaidas gynybai, o tai reikštų mažiau lėšų keliams, kultūrai, sportui ir regionų plėtrai. Plungės gyventojai tai pajustų per atidėtus projektus ir lėčiau gerėjančią infrastruktūrą.
Teritoriniai konfliktai dažnai virsta ir „prekybos karais“. Jei JAV ir Europa imtųsi muitų ar sankcijų, brangtų kasdienės prekės – nuo maisto iki buitinės technikos.
Grenlandija dažnai minima kaip ateities išteklių sandėlis, tačiau didesnė naftos ir dujų gavyba Arkties regione spartintų klimato kaitą. Lietuvoje tai reikštų dažnesnes audras, karščio bangas ir sunkiau prognozuojamas sąlygas žemės ūkiui. Iš esmės mes jau patiriame tai, tik šie reiškiniai taptų dar stipresni.
Tarptautiniai konfliktai retai iš karto pakeičia kasdienybę. Bet daugėja nerimo, triukšmo viešojoje erdvėje, o aiškių atsakymų – mažėja.
Grenlandijos istorija primena paprastą tiesą: mažoms valstybėms gyvybiškai svarbus taisyklėmis grindžiamas pasaulis. Kai taisyklės laužomos, visi tai pajuntame – per kainas, per saugumo jausmą ir per klausimą, kokią ateitį paliksime savo vaikams.






Parašykite komentarą