
Kultūra kuriama avarinės būklės pastatuose, kur pro stogą teka vanduo ar byra fasado apdaila, trupa sienos, o viduje drėgmė „augina“ pelėsį, kur žiūrėti koncertus, spektaklius tenka sėdint ant kėdžių, menančių praeitą šimtmetį. Tokia yra kai kurių Plungės rajone veikiančių kultūros centrų realybė. Apie tai užsiminta Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Pasidžiaugta, jog pirmą kartą atsakingas specialistas taip pasidarbavo ir atliko savotišką šių įstaigų būklės „auditą“: „sukonspektavo“ visus trūkumus, užfiksavo ir teigiamus dalykus, bet ar nuo to centrų vadovams bus geriau, ar sulauks didesnio dėmesio pastatų infrastruktūrai? Tuo labiau kad ateinančių metų rajono biudžeto gairės jau dėliojamos.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialistas Marius Birškys išties atliko svarbų darbą, kuris parodo, kokia šią dieną yra Plungės miesto ir rajono kultūros įstaigų situacija. Susistemintą informaciją jis pristatė minėtojo komiteto nariams. Iš viso buvo kalbama apie 9 objektus. Surinkta medžiaga leidžia daryti išvadas, jog patenkinama ar gera pastatų būklė fiksuota Šateikių kultūros centre, Plungės viešojoje bibliotekoje ir šios bibliotekos Vaikų skyriuje, Plungės turizmo informacijos centre, Plungės kultūros centre. Nors kai kuriuose iš šių objektų reikalingi būtų kai kurie patvarkymai, nereikalaujantys didelių finansinių sąnaudų, tačiau tai netrukdo įstaigos darbuotojų darbui, lankytojai nejaučia nepatogumų.
Deja, turime tokių įstaigų, kurių pastatų būklė toli gražu nebeprimena jaukios ir malonios aplinkos. Kaip blogos būklės užfiksuotas Žlibinų kultūros centro pastatas. M. Birškys akcentavo, jog pastebimi žymūs fasado plytų ištrupėjimai ir skilimai. Vakarinėje statinio pusėje, kur planuojamos seniūnijos patalpos, – sienų skilimai, cokolio tinko ištrupėjimai, išsiklaipiusi ir vietomis neįrengta nuogrinda, netvarkinga lietaus nuotekų nuvedimo sistema. Remonto reikia ir vidaus patalpoms: fojė medinės grindys išsitrynusios, susidėvėjusios, dėl judančių konstrukcijų įskilęs lango rėmas, kuris kosmetiškai pataisytas silikonu. Statinio antrame aukšte, kur planuojama įrengti seniūnijos patalpas, pastebėta, kad lubose ir sienose matomi tinko ištrupėjimai, išbrinkimai. Dėl iš lauko besiskverbiančios drėgmės atsirado dideli pelėsių židiniai, grindys išsiklaipiusios, neįrengta elektros instaliacija. Šiuo metu šios patalpos neeksploatuojamos. „Reikalingas šių patalpų ir fasado kapitalinis remontas“, – faktą konstatavo pranešėjas.
Į blogos būklės pastatų sąrašą pateko ir Kulių kultūros centras. Sąrašas tvarkytinų darbų čia ilgas: didžiojoje statinio dalyje lietvamzdžiai netvarkingi, sulankstyti; nuogrinda vietomis išsiklaipiusi; cokolis ir fasado plytos kai kur ištrupėjusios, kitur dėl netvarkingų pakalimų permirkusios. Rytinėje statinio pusėje pastebėta avarinė situacija – griūvanti stogo atraminė sienelė (krentančios plytos gali sužaloti praeivius). Kitur išsiklaipiusi nuogrinda, netvarkinga lietaus nuotekų nuvedimo sistema. „Reikalinga skubiai imtis priemonių avarinei būklei šalinti. Numatyti fasado, cokolio ir nuogrindos renovaciją, siekiant pagerinti statinio šilumines savybes ir efektyvumą“, – dėstė M. Birškys.
Apgailėtinos būklės ir Kulių kultūros centro vidaus patalpos: aktų salėje iš stogo lietaus vandens prabėgimai, permirkusios sienos, pradėjusi pūti stogo medinė konstrukcija, pelėsių židiniai. Akivaizdu, jog reikalingas stogo dangos remontas. Vietomis užfiksuoti ir šio pastato vidaus sienų skilimai. Rūsio patalpos užlietos vandeniu. Pastebėta, jog vanduo, tikėtina, kaupiasi iš grunto ir pamato. Siekiant išspręsti šias problemas, reikalinga būtų įrengti drenažą, surinkti lietaus ir grunto vandenį.

Panašios bėdos prispaudė ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centrą. Nerimą kelia pastato fasado būklė: avarinio išėjimo laiptai ištrupėję, įskilę, prasidėjusi betono erozija. Fasado sienose dėl judančių atraminių konstrukcijų vietomis pastebimi skilimai, cokolinėje dalyje – tinko ištrupėjimai. Jokio gėrio ir vidaus patalpose. Koridoriaus lubose pastebėta atšokęs glaistas ir dažai (dėl seniau per įlają patekusio lietaus vandens). Grindys dėl sėdusio pamato įskilusios, aštrios briaunos. Lango rėmo medinė konstrukcija dėl senumo supuvusi, sudūlėjusi. Aktų salėje medinių grindų danga dėl didelės eksploatacijos išsitrynusi, atsilupinėję dažai. Šviestuvai išlikę kaitriniai, kurie morališkai pasenę, skleidžia mažiau šviesos ir vartoja daugiau elektros energijos sąnaudų. Šokių salėje, kurioje vyksta repeticijos, grindys nusėdusios. „Reikalinga šlifuoti ir lakuoti medines grindis arba pakeisti į kitą dangą, kuri būtų atsparesnė trinčiai. Pakeisti šviestuvus. Šokių salėje, esant galimybei, numatyti grindų kapitalinį remontą“, – rekomendacijas dėl Žemaičių Kultūros centro vardijo M. Birškys.
Tarp susirūpinimą keliančių kultūros objektų – ir Žemaičių dailės muziejus. Atliekant M. Oginskio rūmų, kur ir įsikūręs muziejus, fasado vertinimą, nustatyta, jog daugelyje vietų pastebimi tinko atšokimai gabalais ir ištrupėjimai. Vakarinėje statinio pusėje – žymūs sienų ir apdailinių kolonų skilimai. Pusrūsio apatinėse sienų dalyse kaupiasi drėgmė, daugelyje vietų atšokę glaistas su dažais. Tikėtina, kad vanduo patenka per pamatą dėl neįrengto drenažo. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, reikalinga restauracija. Pastatas, kaip žinome, – paveldosaugos objektas.
Priminta, jog reikalinga spręsti klausimą ir dėl Plungės dvaro sodybos oficinos statinių rekonstrukcijos. „Statinių techninė būklė bloga: cokolis ir fasadas ištrupėję, deformuoti, stogo danga praleidžia vandenį“, – išvadą po apžiūros padarė specialistas.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas, išgirdęs informaciją, vylėsi, jog atliktas vertinimas pagelbės nustatant rekonstrukcijos darbų reikalingų pastatų prioritetinę eilę. „Tikėkimės, jog lėšų bus skirta“, – turėdamas omeny būtinus remontus kalbėjo pirmininkas. Savo ruožtu Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis nedaugžodžiavo: bus remontuojama pagal galimybes.
Komiteto narys Artūras Urniežius atkreipė dėmesį, jog galbūt kai kuriais atvejais reikėtų į remontą pažiūrėti ūkiškiau. „Įstaigos turi ūkvedžius, galima būtų ir patiems padažyti grindis, atlikti kitus smulkius einamuosius remonto darbus“, – pastebėjo jis. „Aišku, ūkiškumo reikia, bet ne visi kultūros centrai turi ūkio darbuotojus“, – replikavo Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė.
Vida Bondauskienė atkreipė dėmesį, jog situacija Žemaičių Kalvarijos kultūros centre išties tragiška. „Centras pastatytas paskutiniais sovietiniais metais, kokybės ten nėra, net praustuvės įrengtos be vamzdžių sienose. Kartais juk net juokaujama, kad geriau būtų Žemaičių Kalvarijos kultūros centrą nugriauti, nei šį pastatą renovuoti“, – sakė politikė.
A. Misiūno pastabos skriejo link atliekamų darbų kokybės. „Nuliūdino tai, jog neretai pastatai yra po renovacijos, nedaug laiko praeina ir vėl reikalingas remontas. Ar nereikėtų atidesnio dėmesio, kaip atliekami darbai?“ – svarstė komiteto pirmininkas.

Parašykite komentarą