Asociatyvi nuotr.

Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas aptarė vadovėlių trūkumo rajono mokyklose problemą. Posėdžio metu paaiškėjo nemaloni tiesa – mokyklos neturi pusės reikiamų vadovėlių. Ir nors apie tai kalbama nebe pirmą kartą, rimtesnių sprendimų nesiūloma.

Apsirūpino nevienodai
Klausimą komiteto nariams pristačiusi Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ramutė Mėčienė teigė, jog atlikus Plungės rajono ugdymo įstaigų apklausą paaiškėjo, kad vietos mokyklos kaip pagrindinę priežastį, kodėl neturima reikiamų vadovėlių, įvardijo pinigų trūkumą. Be to, mokyklos nurodė ir tai, kad ne visi vadovėliai, pritaikyti naujoms ugdymo programoms, iki šiol išleisti. Labiausiai trūksta lietuvių kalbos bei matematikos vadovėlių. Kai kurių leidinių mokyklos nusprendė atsisakyti ir dėl to, jog netenkino jų turinys ar autoriai.

Iš specialistės pateiktos statistikos tapo aišku, kad problema iš tiesų opi. Įvedus naujas mokymo programas rajono mokyklos šiuo metu neturi maždaug apie 50 proc. reikiamų vadovėlių. Anot R. Mėčienės, padėtis turėtų pasikeisti, nes per pastarąjį pusmetį atsirado naujai išleistų vadovėlių. Be to, visos ugdymo įstaigos nurodė naudojančios ir skaitmeninę mokymosi platformą „Eduka klasė“, kur yra pasiekiamos elektroninės vadovėlių versijos.

Vadovėlių trūkumas mokyklas palietė nevienodai. „Saulės“ gimnazija neturi maždaug 50 procentų vadovėlių. Žemaitijos kadetų gimnazijoje trūksta ketvirtadalio. Senamiesčio mokykla nurodė neturinti apie 20 proc. vadovėlių. Plungės specialiojo ugdymo centras neturi nė vieno specialiųjų poreikių mokiniams skirto vadovėlio, dėl to ugdymo įstaiga nusprendė pirkti bendro lavinimo mokykloms skirtą mokomąją literatūrą.

Būtinas lėšų perskirstymas
Išgirdęs šią informaciją komiteto narys Julius Nekrašas teiravosi, ar mokyklos prašė Savivaldybės papildomų lėšų vadovėliams įsigyti. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio teigimu, ugdymo įstaigos dėl lėšų tikrai nesikreipė. Pasak jo, mokyklos gauna nemažas mokymo dotacijas. Dvejus metus iš eilės per Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) buvo skiriamas ir Europos Sąjungos finansavimas vadovėliams įsigyti. Be to, G. Rimeikio teigimu, per su mokyklų atstovais vykusius pokalbius paaiškėjo, kad metų pabaigoje švietimo įstaigos turėjo sutaupiusios lėšų – jas esą galėjo panaudoti trūkstamai mokomajai literatūrai įsigyti, o ne kitoms reikmėms.

Posėdžio metu G. Rimeikis akcentavo, jog mokyklos turėtų geriau valdyti savo finansus. „Mokyklų vadovai tam ir yra, kad priimtų atsakingus sprendimus. Matome, kad apsirūpinimas vadovėliais yra skirtingas – vienoms mokykloms trūksta tik 25 procentų, kitoms mokykloms reikia 70 procentų vadovėlių. Mokymo lėšas galima perskirstyti. Galima šiek tiek mažiau pinigų skirti kvalifikacijų kėlimui ar pažintinėms veikloms“, – kritikos negailėjo skyriaus vedėjas.

Apibendrindamas situaciją vicemeras Žydrūnas Purauskis teigė, jog surinkta informacija bus analizuojama ir vertinama, o mokyklos bus paragintos sutaupytas lėšas nukreipti būtent vadovėliams pirkti.

Stringa ir finansavimas, ir leidyba
„Labas, Plunge“ savo ruožtu apie vadovėlių trūkumą kalbėjosi su kelių mokyklų vadovais – norėjome iš jų pačių lūpų išgirsti, kodėl mokyklose iki šiol trūksta mokomosios literatūros, nors pagal atnaujintas ugdymo programas dirbama jau antri metai.

Asociatyvi nuotr.

„Babrungo“ progimnazijos direktorės Janinos Pociutės teigimu, pirmų bei antrų klasių mokiniai yra aprūpinti popieriniais vadovėliais, o vyresni turi galimybę naudotis elektroniniais vadovėliais – iš sutaupytų lėšų pavyko įsigyti „Eduka klasė“ licencijas.  Mokyklos vadovė akcentavo, kad dalis pagal naujoms ugdymo programoms skirtų vadovėlių dar neišleisti, o tie, kurie išleisti, yra tikrai brangūs. Todėl kai kuriose pamokose mokomasi iš senų vadovėlių.

Anot J. Pociutės, iš ES finansuojamo NŠA projekto „Galimybių mokykla“ pernai buvo gauta 5 000 eurų. Numatoma, jog šio projekto lėšos mokyklą pasieks ir šiais metais. Iš mokymo lėšų skirta apie 2 500 eurų. Deja, šios pinigų sumos reikiamiems vadovėliams nepakako.

Apie pinigų trūkumą prasitarė ir Akademiko A. Jucio progimnazijos vadovė Inga Litvinienė. Pasak jos, turint dabartinį finansavimą ne visuomet pavyksta iš karto nusipirkti visą reikiamą literatūrą, o ir jos kainos šiuo metu auga. Pasak direktorės, vadovėlių stygių bandoma iš dalies kompensuoti skaitmenine mokymo aplinka, metodine medžiaga bei savo parengtais ištekliais.

„Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Uščinienė teigė, kad iš mokymo lėšų vadovėliams įstaiga išleido maždaug 14 tūkst. eurų. Dar apie 19 tūkst. eurų gauta iš „Galimybių mokyklos“ projekto. Už šiuos pinigus mokykla įsigijo 1 843 vadovėlius. Pirmų klasių gimnazistai aprūpinti visa reikiama literatūra. Kai kurių dalykų vadovėlių neturi antrų klasių gimnazistai bei vyresni.

D. Uščinienė pasidžiaugė, kad gimnazijos pirmų bei antrų klasių mokinius pavyko pilnai aprūpinti „Eduka klasė“ licencijomis.

Pasigenda kontrolės
Tarybos opozicijos lyderis, politinio komiteto „Vieninga Plungė“ vadovas Mindaugas Kaunas vadovėlių trūkumo klausimą viešai kėlė dar praėjusiais metais. Kaip politikas sakė „Labas, Plunge“, tuomet Savivaldybėje jam buvo paaiškinta, kad šią problemą tikrai bus bandoma spręsti. Pasak M. Kauno, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas pats pažadėjo tuo pasidomėti. Visgi po pusės metų paaiškėjo, kad rajono mokyklos neturi pusės reikiamų vadovėlių. Bet net ir šitai išsiaiškinus, pasak pašnekovo, problema nukeliama į kitus mokslo metus. Džiugu nors tai, kad komitetas nusprendė prie šios temos dar kartą grįžti birželio mėnesį.

M. Kauno nuomone, Švietimo ir sporto skyrius privalo geriau kontroliuoti ugdymo įstaigų darbą: „Skyrius žino šią bėdą, bet jos nesprendžia – tai paliekama pačioms mokykloms. O mokyklos kažkodėl vadovėlių neperka. Pats G. Rimeikis sakė, jog vadovėlių trūkumo problema jau išspręsta – juos tereikia nupirkti.“

Anot opozicijos lyderio, švietimo įstaigos savo finansus naudoja neracionaliai. Praėjusių metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, gavusios naują finansavimą, mokyklos galėjo skirti pinigų vadovėliams įsigyti, bet tai nebuvo padaryta, kas, pasak pašnekovo, rodo mokyklų neūkiškumą bei kontrolės nebuvimą.